Apibendrinimas
Apibendrinant „Felikso“ padarinius Lietuvos jūriniam krantui pažymėtina, kad nors šio štormo metu vėjo greitis ir nepasiekė uraganinio stiprumo (užfiksuotas didžiausias vėjo greitis 32,5 m/s), tačiau štormas padarė santykinai nemažų nuostolių. Per štormą Lietuvos jūrinis krantas prarado apie 0,76 mln. m3 sąnašų: 0,39 mln. m3 iš žemyno kranto ir 0,37 m3 mln. iš Kuršių nerijos kranto. Per pastaruosius 50 metų daugiau sąnašų iš viso kranto buvo prarasta tik per 1967 ir 1999 m. uraganus (atitinkamai 1,44 mln. m3; arba 1,9 karto ir 3,94 mln. m3; arba 5,2 karto daugiau). Įtakos turėjo jau minėti audringi 2014 m. gruodžio pabaigos ir 2015 m. sausio pradžios orai.
Apžvelgus Lietuvos jūrinio kranto skirtingų ruožų sąnašų pokyčius per štormą „Feliksas“, galima konstatuoti, kad kaip ir visų štormų metu, taip ir per šį, vyko sąnašų perskirstymas tiek išilgai, tiek skersai kranto zonos. Nors didžiojoje kranto dalyje buvo užfiksuoti kranto ardos procesai, tačiau, pavyzdžiui, tarp I-os ir II-os Melnragės, ties Juodkrante, piečiau Preilos, centrinėje Nidos dalyje ir kai kur kitur sąnašų krante net pagausėjo.
Vertinant visą krantą nustatyta, kad didžiąją nuoplovos dalį (631 000 m3; arba net 80 %) sudarė paplūdimio sąnašos, o kopagūbris nukentėjo sąlyginai nedaug (127 000 m3; arba tik 20 %). Pažymėtina, kad nepaisant santykinai pakankamai didelio tiek žemyno, tiek ir Kuršių nerijos krantų nuardymo per štormą, esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms ir pakankamai kranto priežiūrai, per ateinančius keletą metų kai kuriuose žemyno kranto ruožuose ir beveik visoje Kuršių nerijoje krantas gali pasiekti prieš šį štormą buvusią būklę, t. y. atstatyti savo prarastas smėlio atsargas.