Pagaliau tame pačiame atsiliepime Jūs neįžvelgiate pavojaus, kuris tyko dėl statomų šalia kelio kryžių, kartu pareiškiant apie tai, kad kryžių statymas 3–4 sieksnių nuo kelio būtų didžiausias Romos katalikų gyventojų papiktinimas, nes jiems atrodytų, kad po ištisų šimtmečių egzistuojančio krikščioniško papročio statyti kryžius prie kelio, staiga pradedame gėdintis šio papročio. Dėl tos priežasties aš turiu pastebėti, kad važinėdamas po guberniją ir asmeniškai matydamas reikšmingų dydžių kryžius, palinkusius nuo senumo ant pravažiuojamosios dalies, o kiti gulintys prie kelio ant žemės, ką netgi parodydavau valstiečiams; jeigu dėl tokių kryžių nebuvo nelaimingų atsitikimų, ko, tarp kitko, tvirtinti negalima, tai tik dėl laimingo atsitiktinumo, bet negalima atmesti tokios tikimybės ateityje. Kas dėl Jūsų Šviesybės pareiškimo apie papiktinimo galimybes, tai aš pokalbių su valstiečiais pagrindu tvirtinu, kad jie patys supranta kryžių statymo prie pačių pravažiuojamų kelių nepatogumą, kaip ir tą pavojų, apie kurį aš minėjau, kaip ir todėl, kad prie paties kelio pastatytas kryžius kliudomas pravažiuojančių vežimų ir varomų gyvulių. Kryžių panaikinimas nuo kelių žeidžia jų religinius jausmus, o kryžių padėtis yra prasta, jie palinkę ir sugadinti pravažiuojančių kinkinių, dažnai aptaškomi nešvarumais. Atrodo, kad valstiečiai stato kryžius prie pat kelio, galima sakyti, neatsakingai ir todėl, kad dėl tokio papročio nepatogumo niekas, o ypač dvasininkija, neatkreipė jų dėmesio. Jeigu kryžiaus pastatymas toliau nuo kelio gali papiktinti, tai logiška, kad kryžiai gali būti statomi tik prie kelių, o dabar didelis jų skaičius ir yra toli nuo kelių, ir katalikams nekelia pykčio.
Iš pokalbio su Kauno gubernijos valstiečiais man kilo tokie įsitikinimai, kad jie pažeidžia vyriausybinius nurodymus dėl kryžių statymo ne todėl, kad priešintųsi šiems nurodymams, o tik dėl to, kad nesupranta jų tikslo ir prasmės. Todėl aš, užkirsdamas kelią valstiečių atsakomybei dėl nurodymų pažeidimų, ir laikau pareiga vėl prašyti Jūsų Šviesybės patenkinti mano rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 8228 ir pranešti, kokie nurodymai bus šiuo klausimu priimti.