Poskočimas ypač mėgo augalinius motyvus, labiausiai – tulpės motyvą, nes jo teigimu, tulpė yra pagrindinis ir gausiausiai sutinkamas lietuvių liaudies meno ornamentas Žr. Kevin Johnson, “Chi Lives: Antanas Poskocimas, Carver of Crosses,” p. 9. . Tulpes ar kitus augalinius motyvus jis komponuoja ant stiebo plokštumų, stiebų briaunas irgi puošia augaliniais ornamentais, tarpkryžmių spinduliai dažnai drožiami tulpių pavidalo. Beje, meistras kreipė dėmesį ir į tvoreles, kurių drožė tik fasadinę dalį – jose taip pat naudoja ne tik geometrinį, bet ir augalinį (dažnai tulpių) motyvus. Savo drožiniuose Poskočimas įpina ir vieną kitą krikščionišką motyvą (taurę su ostija, kryželius, angelus, Apvaizdos akį, Šventąją Dvasią balandžio pavidalu), tačiau dažnai jie „pasislepia“ gausiuose augaliniuose motyvuose. Stengdamasis sustiprinti kryžiaus „lietuviškumą“, meistras pasitelkia ir tradicinės tekstilės gaminiuose naudojamus raštus.
Tėvų Jėzuitų vienuolyne Čikagoje esantys kryželiai (14 vnt.) išsiskiria ypač kruopščia, subtilia drožyba, dėmesiu detalėms (6 pav.).