Dėl Klaipėdos krašto Lietuvos vyriausybė nuolat palaikė ryšį su Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. Lietuvos pasiuntinys P. Klimas informavo įtakingus jos pareigūnus apie ištisus metus vyriausybės darytas politines nuolaidas prisijungimo prie Vokietijos šalininkams Klaipėdos krašte. Tačiau nepaisant užsienio reikalų ministro G. Bonnet užtikrinimų, kad „niekas nepasikeitė“ 1938 10 17 Lietuvos pasiuntinio P. Klimo pranešimas „Pasikalbėjimas su Bonnet“, l. 202. , jau anksčiau gana santūri Prancūzijos pozicija dėl galimos paramos Lietuvai Klaipėdos krašto klausimu 1938 m. rugsėjo 29 d. pasirašius Miuncheno susitarimą tapo dar pasyvesnė. Tad Kaune „neturėta didelių iliuzijų“ 1938 09 26 Prancūzijos pasiuntinio Kaune G. Dulong pranešimas užsienio reikalų ministrui „Les rapports lituano–allemands et la question du Memel“, p. 2. dėl šios pajūrio teritorijos su uostu, labiau nerimauta dėl galimo pavojaus Lietuvos valstybingumui Žr. Algimantas Kasparavičius, „1939 metų tarptautinė krizė Europoje ir Baltijos valstybių politikos alternatyvos“, p. 22–23. . Prancūzijos ir Vokietijos santykių pagerėjimą Kaune mėginta tinkamai išnaudoti, prašant aukštų prancūzų pareigūnų subtiliai pasiteirauti Reicho pozicijos dėl Klaipėdos krašto J. von Ribbentroppo vizito Paryžiuje metu ir kitomis progomis Žr. 1938 12 02 Lietuvos pasiuntinio P. Klimo pranešimas „Klaipėdos reikalais“, l. 247; 1939 01 07 Lietuvos pasiuntinio Paryžiuje P. Klimo pranešimas „Klaipėdos reikalais“, l. 2. .
1938 m. gruodžio 12 d. Lietuvos vyriausybės prašymu Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ambasadoriai Berlyne kreipėsi į Vokietijos užsienio reikalų ministrą J. von Ribbentroppą. Pabrėžę, kad jų atstovaujamos valstybės siekia Klaipėdos krašto statuto vykdymo, diplomatai paprašė paveikti vietos vokiečius, kad šie nepažeidinėtų teritorijos valdymą reglamentuojančio dokumento. Nesėkme pasibaigęs demaršas liudijo, kad G. Bonnet pažadas „ateity taip pat, jei būtų koks konkretus faktas, neatsisakys intervenuoti“ 1939 02 15 Lietuvos pasiuntinio Paryžiuje P. Klimo pranešimas „Pasikalbėjimas su Bonnet Klaipėdos reikalais“, l. 17. diplomatinę retoriką suvokiantiesiems teikė mažai vilčių.