• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Labūnavos krašto toponimija: lingvistinės įžvalgos

4.1.2. Iš įvairių bendrinių daiktavardžių – 5: Degìniai mšk. (Kr.): deginiaĩ ‘svilėsiai’ (dar vadintas Degimaĩ mšk.); Jė̃glos mšk. (Kač.): plg. eglė (dar vadintas Eglýnės miškeliu); Kulỹs mš. (Kr.): kūlỹs ‘storas ilginių šiaudų ryšulys’1; Šlaĩtas mšk. (Lab.): šlaĩtas ‘kalno šonas, atkalnė’2; Vė́jai mšk. (Puz.): vė́jas ‘gulsčia oro srovė’3.

4.1.3. Iš kito toponimo – 2: Bùtkiškiai mš. (Kač.): Bùtkiškiai k.4; Daugėlìškė mš. (Puz.): Daugėlìškė k.5.

4.2. Vediniai

4.2.1. Priesagų vediniai – 9.

-aitė – 1: Gir-aĩtė mšk. (Buč., Pam.): girià6.

-ėlis – 1: Durpyn-ė̃lis mš. (Ser.): durpýnas7.

-ikas – 1: Kelbòl-ikas mšk. (Sič.): plg. kélbas ‘nedidelė upių žuvelė, gruzdys, gružas’ (Cyprinus gobio), dar. plg. keliukas ‘kelbas’; kelbūnas ‘keliukas’.

-ynė – 1: Dragat-ýnė mš. (Pac., Pam.): pvd. Drãgatas (dar vad. Dragãto miškas mš. (Pac., Pam.))8.

-inės – 1: Rabik-ìnės mšk., krm. (Ser.): pvd. Rabìkas, Rabìkis.

-iškė – 3: Deln-ìškė mšk. (Lab.): délnas ‘vidinė rankos plaštakos dalis’9; Kulviẽt-iškė mšk. (Buč.): Kùlvietis10; Tain-ìškė mšk. (Puz.): plg. rus. тайна ‘paslaptis’.

-iuk- – 1: Beržyč-iùka // Beržyč-iùkė // Beržyč-iùkai mšk., kr. (Ans., Lab.): plg. beržýnas11.

 
  1. 1 Lanka prie Barupės miško.
  2. 2 Miškelis prie Barupės.
  3. 3 Retas miškelis ant kalnelio.
  4. 4 Seniau – miškas, vėliau vieta, kur buvo miškas.
  5. 5 Puzaičių miško dalis, kur augdavo daug baravykų.
  6. 6 Ansainių kaimo gyventojų miškelio plotai, Servitgalio miško dalis.
  7. 7 Serbinų miško dalis.
  8. 8 Servitgalio miško dalis netoli Dragato sodybos.
  9. 9 Lapuočių miškelis.
  10. 10 Miškelis pagal valstiečio pavardę.
  11. 11 Miškelis, krūmai, augo beržai, gojelis prie Ansainių k.

4.2.2. Priešdėlių vediniai – 1: Pã-dub-uvis mš. vt. (Kr.): plg. dubùs ‘įdubęs, įduobtas, gilus; talpus, erdvus’1.

4.2.3. Sudurtiniai drimonimai – 3: Apskrit-a-kūlỹs mš. d. (Kač.): ãpskritas, -a ‘apskritimo, rato, žiedo formos; rutulio formos, apvalus’, kūlỹs ‘storas ilginių šiaudų ryšulys’; Bar̃žgojis mšk. (Kr.): plg. béržas, gojus ntk. ‘giraĩtė, miškẽlis’; Žal̃č-iu-baliai mš. (Kač.): žaltỹs, balà2.

4.2.4. Sudėtiniai drimonimai – 21.

4.2.4.1. Kilmininkiniai drimonimai – 20.

4.2.4.1.1. Pirmuoju sandu eina asmenvardis – 7: Anasáusko gójus mšk. (Lab.): pvd. Anasáuskas3; Dragãto mìškas (Pac., Pam.): pvd. Drãgatas (dar vadintas Dragatýnės mš.); Narašẽvičiaus mìškas (Puz.): pvd. Narašẽvičius4; Strãzdo miškẽlis (Ser.): pvd. Strãzdas; Urbonãvičiaus mìškas (Puz.): pvd. Urbonãvičius5; Vólko mìškas (Pac.): pvd. Võlkas, Võlkus; Zabiẽlos mìškas (Sič.): pvd. Zabielà (dar vadintas Dvãro mìšku, Grãfo mìšku).

4.2.4.1.2. Pirmuoju sandu eina toponimas – 6: Bučiū́nų miškas mš. (Buč.): Bučiū́nai k.; Kačer̃gių miškas (Kač.) Kačer̃giai k.; Kruopių̃ // Krópių mìškas (Kr.): Kruopiai̇̃ k.6; Kernavìškės mìškas (Ser.): plg. *Kernaviškė7; Puzáičių mìškas (Pam., Puz.): Puzáičiai k.8; Serbinų̃ mìškas (Ser.): Serbinai k.9.

 
  1. 1 Vieta Kruopių miške.
  2. 2 Nemažas miškas.
  3. 3 Beržynėlis prie Anasausko sodybos.
  4. 4 Puzaičių miško dalis prie žmogaus sodybos.
  5. 5 Puzaičių miško dalis prie sodybos.
  6. 6 Kruopių kaimo gyventojai turėjo po 8–10 ha miško rėžį.
  7. 7 Ponui Kernai priklausęs miškas.
  8. 8 Valdiškas miškas, dabar susidedąs iš 150 ha ir 49 ha plotų.
  9. 9 Miškas prie Serbinų kaimo.

4.2.4.1.3. Pirmuoju sandu eina kiti bendriniai daiktavardžiai ir vietų pavadinimai – 6: Dvãro mìškas (Sič.): dvãras (dar vadintas Zabiẽlos mìšku, Grãfo mìšku); Eglýnės miškẽlis (Kač.)1: eglỹnė ‘eglių miškas’ (dar vadintas Jė̃glos mšk.) (Kač.); Grãfo mìškas (Sič.): grãfas (dar vadintas Zabiẽlos mišku, Dvaro mišku); Kùnigo mìškas (Kr., Sič.): kùnigas2; Pakapių̃ mìškas (Kač.): pakapė ‘vieta šalia kapinių’; Pašilių̃ mìškas (Buč., Pab.): pašilė ‘vieta prie šilo, miškelio’3.

4.2.4.1.4. Rastas vienas metaforinis drimonimas: Lãpės urvaĩ mšk. vt. (Buč.): lãpė.

4.2.4.2. Kvalifikacinis drimonimas – 1: Val̃diškas mìškas (Kr., Sič.): vaĨdiškas, -a4.

Tyrimas rodo, kad vyrauja antrinės darybos drimonimai, kurie dažniausiai sudaromi sudėjimo būdu.

5. Oronimai

Oronimai užrašyti 7. Tai leistų daryti prielaidą, kad minėtame regione vyrauja lygumos arba kad įvardyti aukštesnes vietas gyventojams nėra poreikio.

5.1. Pirminiai oronimai – 1.

Užrašytas vienas priesaginis metaforinis pirminis oronimas: Kapе̃liai klv. (Buč.): kapẽliai5.

 
  1. 1 Eglių miškelis prie Urkos upelio.
  2. 2 40 ha miškas prie Kruopių kaimo, buvusi kunigo gyvenamoji vieta.
  3. 3 Miškas prie Pabarupės ir Bučiūnų kaimų.
  4. 4 Miškas prie Kruopių k.; 300 ha Servitgalių miškas.
  5. 5 Vieta prie Nevėžio, nedidelė aukštumėlė, kalvelė, kur buvo rasta žmonių kaulų.

5.2. Vediniai

5.2.1. Priešdėlių vediniai – 1:

pa- – 1: Pa-gòrkai klnl. (Kr.): plg. rus гора ‘kalnas’1.

5.2.2. Sudurtiniai oronimai – 1: Raudón-kalnis klnl. (Sič.): raudо́nas, kálnas2.

5.2.3. Sudėtiniai drimonimai – 4. Visi aptikti oronimai yra kilmininkiniai.

5.2.3.1. Pirmasis sandas iš asmenvardžio – 2: Tutkiе̃nės kálnas (Pam.): pvd. Tutkà, Tùtkus3; Žukáusko kálnas (Lab.): pvd. Žukáuskas.

5.2.3.1.2. Pirmasis sandas iš bendrinio daiktavardžio – 2: Molýno kálnas (Lab.): molýnas4; Sū́rių kalnẽlis klnl. (Kr.): sū́ris5.

6. Hodonimai

Hodonimų užrašyta 10.

6.1. Vediniai

6.1.1. Galūnių vediniai – 1:

-a. Gróbl-ia kl. (Kr.): plg. groblỹs ‘sudžiūvėlis’6.

6.1.2. Sudėtiniai hodonimai – 9.

6.1.2.1. Kilmininkiniai hodonimai – 7: Kačer̃gių kẽlias kl. (Sič.): Kačer̃giai k.7; Labū́navos kẽlias kl. (Sič.): Labū́nava8; Pabarùpės kẽlias kl. (Puz.): Pabarùpė k.9; Serbinų̃ kẽlias kl. (Puz.): Serbinaĩ k.10; Siaurų̃ kẽlias kl. (Puz.): Siaũrai pv.; Stõniškių kálnas kl. (Buč.): Stõniškiai k.; Žeimių̃ kẽlias kln. (Pam.): Žeimiaĩ k.11.

 
  1. 1 Maži kalneliai prie Barupės.
  2. 2 Kalnelis prie Barupės, pavadintas dėl raudono molio.
  3. 3 Kalnas netoli Tutkienės namų.
  4. 4 Molio kalnas, kuriame vaidenasi.
  5. 5 Mažas kalniukas pievoje, kur piemenys valgydavo sūrius; kalnelio forma panaši į sūrį.
  6. 6 Kelias į Kunigiškės vienkiemį.
  7. 7 Kelias į Vandžiogalos kelią.
  8. 8 Kelias, vieškelis į Kėdainių–Vilniaus plentą.
  9. 9 Kelias, įeinąs į Kėdainių kelią.
  10. 10 Kelias, įeinąs į Babtų–Kėdainių vieškelį.
  11. 11 Kelias nuo Pamėklių k. Puzaičių ir Žeimių link.

6.1.2.2. Kvalifikaciniai hodonimai – 2: Dvãro Gróblia antrόji kl. (Lab.): Gróblia kl. (Kr.)1; Dvãro Gróblia pirmόji kl. (Lab.): Gróblia kl. (Kr.)2.

Užrašyti tik derivacinių požymių turintys antriniai hodonimai, dažniausi – sudėtiniai.

7. Kiti toponimai

Užfiksuota 13 smulkiųjų onimų, nepriskirtų nei vienai iš vietovardžių grupių, prie kurių pateikėjai pateikė paaiškinimus: krantas, kryžius, sodas, vieta.

7.1. Pirminiai – 4: Bãšnia vt. (Lab.): plg. rus. bašnia ‘bokštas’3; Kalnẽliai kr. (Kr.): kálnelis4; Krantaĩ vt. (Kač.): krañtas ‘žemės pakraštys prie upės, ežero, jūros’5; Polõciai sd., ž. (Lab.): palõciai, palõcius ‘rūmai’6.

7.2. Vediniai

7.2.1. Priesagų vediniai – 5:

-elis – 1: Šlait-е̃lis vt. (Kr.): šlaĩtas ‘kalno šonas, atkalnė’7;

-inė – 1: Rabik-ìnė vt. (Buč.)8: Rabik-ìnės mšk., krm. (Ser.);

-iškė; -iškiai – 2: Vanag-ìškė vt. (Kr.): vãnagas9; Žýd-iškiai vt. (Pam.): žỹdas10;

-ka – 1: Koplýč-ka vt. (Pam.): koplyčià11.

 
  1. 1 Kelias prie sodo Labūnavos kaime.
  2. 2 Buvęs dvaro kelias, pakeltas, abiejose jo pusėse buvo iškasti grioviai nusausinimui.
  3. 3 Vieta prie išlikusio barono Gutenbergo pastato bokšto.
  4. 4 Kranto ruožas prie Nevėžio.
  5. 5 Vieta netoli Pakapių k., iš kur išteka upelis, po melioracijos vieta pažeminta.
  6. 6 Sodyba ir žemė buvusiame barono dvaro sode į Barupės pakrantės pusę.
  7. 7 Vieta prie Barupės, kur susirinkdavo jaunimas.
  8. 8 Vieta, kur sugavo vagis; žodis iš lenkų k. „razbainik“ gali būti kilęs iš slavizmo „rabavoti“.
  9. 9 Vieta prie Bambės, kur būdavo vanagų.
  10. 10 Vietovė, kur kažkada pasikorė žydas.
  11. 11 Vietovės pavadinimas, kurioje kažkada buvo koplytėlė ir kapinės.

7.2.2. Sudėtiniai toponimai (rasti tik kilmininkiniai toponimai) – 4: Jankū́no krу̃žius krž. (Buč.): pvd. Jankū́nas1; Baróno sо̃das sd. (Lab.): pvd. Barónas2; Mladachavos plỹtinė vt.: avd. lenk. Mladachov3, dar. plg. lenk. młody ‘jaunas’ (dar vad. Plỹtinė)4; Zabiẽlos sõdas sd. (Lab.): pvd. Zabielà.

Išvados

Pirmieji geolingvistinio tyrimo rezultatai leido kelti hipotezę, kad daugiausia užfiksuota žemėvardžių – apie 72 %, gyvenamųjų vietų vardų – apie 13 %, hidronimų – apie 12 %. Nagrinėjant toponimų kilmę nustatyta, kad vyrauja iš apeliatyvų kilę onimai – apie 63 %, mažiau įvardijimų kilę iš asmenvardžių – apie 22 %, iš kitų vietovardžių – apie 11 %. Visi pamatiniai žodžiai grindžiami remiantis lietuvių, rusų ir lenkų kalbų šaltiniais. Tyrimo metu pastebėta, kad nemažai pamatinių žodžių yra slaviškos kilmės. Tai liudija apie tam tikrus ryšius tarp lietuvių ir slavų onimijos (žr. 2 lentelę).

 
  1. 1 Jankūno padarytas kryžius; jis jų padarė daug ir statė prie kiekvieno kelio, norėdamas, kad nemirtų jo vaikai, bet nė vieno neliko gyvo.
  2. 2 Dab. sodas buvusio barono sodo vietoje.
  3. 3 Žr. Kazimierz Rymut (oprac.), Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych, 1992–1994.
  4. 4 Žemės plotas, upelio krantas.
2 lentelė. Pirmieji geolingvistinio tyrimo rezultatai
-Gyv. v. vardaiŽemėvardžiaiVandenvardžiaiKiti vietov.Iš viso pagal kilmę
AgronimaiDrimonimaiOronimai, hodonimai
Asmenvardiniai162610331~22 %
Apeliatyviniai1583329275~63 %
Iš kitų vietovardžių212861-~11 %
Neaiškios kilmės342-1-~4 %
Iš viso pagal poklasį~13 %~72 %~12 %~2 %-

Darybinė vietovardžių analizė atskleidė, kad daugiausia užrašytų toponimų yra sudėtiniai vietų vardai – 92. Sudėtinių toponimų vyravimas patvirtina paplitusią nuomonę apie tokio darybos būdo naujumą, nors pats darybos tipas gali būti senas.

Pirminiai toponimai užrašyti 83. Jie pasidaryti iš įvairių semantinių grupių tikrinių ir bendrinių žodžių.

Priesagų vediniai užrašyti 58. Jie dažniau sudaromi su lietuviškos kilmės priesagomis (tokių toponimų aptikta 13): -aitė, -alis, -elė (-elis, -eliai), -ėlis, -ija, -yčia, -ymas, -inė (-inės), -ynė, -ytis (-ytė/-ytės), -iškė (-iškės/-iškis), -ulis, -(i)ukė (-(i)ukės). Užrašyti du vediniai su slaviškos kilmės priesagomis: -ava, -ka.

Šiam arealui mažiau būdingi galūnių vediniai ir sudūrimo būdu sudaryti toponimai (jų aptikta po 11). Priešdėlių vediniai rasti 8, prielinksnių vediniai – 4.

Tolesnė, ne vien lingvistinė, bet kultūrologinė šio regiono toponimų analizė galėtų atverti naujas tyrimų perspektyvas, padėtų nustatyti bendras arealo toponimų kilmės ir darybos tendencijas.

 

Sutrumpinimai

  • avd. – asmenvardis
  • b. – bala
  • buv. – buvęs
  • db. – duobė
  • dr. – dirva
  • d. ž. – dirbama žemė
  • dv. – buv. dvaras
  • ež. – ežeras
  • gn. – ganykla
  • grv. – griovys
  • k. – kaimas
  • kl. – kelias
  • klmp. – klampynė
  • kln. – kalnas
  • klnl. – kalnelis
  • klv. – kalva
  • kr. – krantas
  • krm. – krūmai, krūmynai
  • krž. – kryžius
  • l. – laukas
  • lenk. – lenkų
  • ln. – lanka
  • mš. – miškas
  • mšk. – miškelis
  • plv. – palivarkas
  • pvd. – pavardė
  • pv. – pieva
  • rus. – rusų
  • sd. – sodas
  • sln. – slėnis
  • sod. – sodyba
  • šlt. – šaltinis
  • up. – upė
  • upl. – upelė, upelis
  • užtv. – užtvanka
  • vnk. – vienkiemis
  • vt. – vieta, vietovė
  • vv. – vietovardis
  • ž. – žemė
  • ž. p. – žemės plotas
  • // – arba

Šaltiniai ir literatūra

  • Ambrazas, Saulius, Daiktavardžių darybos raida, d. 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2000.
  • Bartkutė, Nerija, Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai, daktaro disertacija, humanitariniai mokslai, filologija (04H), Šiauliai, 2008.
  • Bilkis, Laimutis; Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmukaitė (sud.), Lietuvos vietovardžių žodynas, t. 1: A–B, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2008.
  • Endzelytė, Renata, Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai, daktaro disertacija, humanitariniai mokslai, filologija (04H), Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005.
  • Grinaveckienė, Elena; Juozas Sutkus (red.), Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, sudarė Bronys Savukynas ir kt., Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963.
  • Kalėda, Algis; Barbara Kalėdienė, Marija Niedzviecka, Lietuvių–lenkų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1991.
  • Kuzavinis, Kazimieras; Bronys Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas, 5-asis papildytas ir pataiytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007.
  • Lyberis, Antanas, Lietuvių–rusų kalbų žodynas, 2-asis papildytas ir pataisytas leidimas, Vilnius: Mokslas, 1988.
  • Mickienė, Ilona, Telšių rajono toponimų daryba, daktaro disertacija, humanitariniai mokslai, filologija, onomastika (H 370), Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2001.
  • Naktinienė, Gertrūda; Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė (red.), Lietuvių kalbos žodynas, t. I–XX, 1941–2002, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.
  • Noreika, Zigmuntas; Vincentas Stravinskas (sud.), Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, d. II, Vilnius: Mintis, 1976.
  • Rymut, Kazimierz (oprac.), Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych, 1–10, Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1992–1994.
  • Savukynas, Bronys, „Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai“, Lietuvių kalbotyros klausimai, 1963, t. 6, p. 235–246.
  • Sviderskienė, Dalia, „Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai“, Acta Linguistica Lithuanica, 2010, t. 62–63, p. 97–127.
  • Sviderskienė, Dalia, „Marijampolės apskrities drimonimų darybos ir kilmės polinkiai“, Acta Linguistica Lithuanica, 2006, t. 54, p. 49–62.
  • Sviderskienė, Dalia, „Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai“, Acta Linguistica Lithuanica, 2007, t. 57, p. 99–122.
  • Sviderskienė, Dalia, „Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darybos ir kilmės polinkiai“, Acta Linguistica Lithuanica, 2005, t. 52, p. 91–118.
  • Sviderskienė, Dalia, „Marijampolės apskrities sudurtiniai oronimai“, Lituanistica, 2006, t. 4, nr. 68, p. 47–59.
  • Vaitkevičiūtė, Valerija, Lenkų–lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1979.
  • Vanagas, Aleksandras, Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas, 1981.
  • Vanagas, Aleksandras, Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis, 1970.
  • Vanagas, Aleksandras; Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmukaitė (sud.), Lietuvių pavardžių žodynas, t. 1–2, Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
 

The Toponymy of the Labūnava Region: Some Linguistic Insights

  • Bibliographic Description: Ilona Mickienė, Gabija Bankauskaitė-Sereikienė, „Labūnavos krašto toponimija: lingvistinės įžvalgos“, @eitis (lt), 2017, t. 979, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Ilona Mickienė, Gabija Bankauskaitė-Sereikienė, „Labūnavos krašto toponimija: lingvistinės įžvalgos“, Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 2(88), p. 161–179, ISSN 0235-716X.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas.

Summary. This paper presents the analysis of place names of Labūnava (Kėdainiai district, Lithuania). Toponyms are discussed according to the following classes: oikonyms, hydronyms, agronyms, drymonyms, oronyms, hodonyms and other place names. All toponyms are divided into primary and secondary ones, the latter are subdivided into the suffix, prefix and flexion derivatives, compounds and composite names. There are also distinguished different methods of formation for each class of toponyms, indicated trends of origin and presented etymology of folk names. In total, two hundred and ninety toponyms were recorded: agronyms, the most numerous group, make up 72%, residential place names comprise 13%, and hydronyms reach 12%. The origin of toponyms shows that the appellative onyms dominate and this group makes 63%; fewer namings are derived from personal names which make approximately 22%; and derivatives from other place names constitute nearly 11%. The place name formation analysis revealed that most recorded composite toponyms are place names – 92. The dominance of composite toponyms proves the widespread opinion about the recency of such method of formation, despite the fact that the very type of formation may be old. Eighty-three primary toponyms were recorded. They are made of proper and common words of various semantic groups. Fifty-eight suffix derivatives were found altogether. They are often formed with the suffixes of Lithuanian origin; there are also derivatives of Slavic suffix origin. Toponyms with flexion derivatives are less common for this habitat. They employ the method of composition, prefix derivatives, and prepositional derivatives.

Keywords: toponym, agronym, drymonym, hydronym, onym.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė