Straipsnis Kolektyvinio bulgarų ir lietuvių tapatumo bruožai: lyginamoji studentų požiūrio analizė

Populiariausiomis lietuvių šventėmis lietuviai studentai nurodė Kalėdas (58 %), Velykas (42 %), Jonines (31 %) ir Naujuosius metus (23 %). Žymėdami pateiktame sąraše savo švenčiamas šventes studentai lietuviai nurodė, kad populiariausios yra Kūčios, Kalėdos (94 %; kaip pagrindinį ritualą nurodė Kūčių vakarienę su šeima, eglutės puošimą, per Kalėdas – dovanėles), Naujųjų metų sutiktuvės (94 %; pagrindinė veikla – vakarėliai su draugais), Velykos (90 %; pagrindinis akcentas – dažyti kiaušiniai), Motinos diena (90 %; sveikinamos mamos, joms dažniausiai dovanojamos gėlės), Vėlinės (83 %; pagrindinis ritualas – kapų lankymas), Tėvo diena (69 %; sveikinami tėvai), Joninės (58 %; linksminamasi gamtoje, kūrenami laužai).

Valstybinės šventės lietuviams kur kas mažiau svarbios nei bulgarų studentams. Iš valstybinių dienų studentams svarbiausia yra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11-oji, mažiausiai reikšminga – Valstybės diena (liepos 6 d.). Į bažnyčią Lietuvoje dažniausiai einama per Velykas (64 %), Kūčių vakarą (50 %) arba per Kalėdas (46 %).

Išvados

Atliktas žvalgomasis tyrimas leidžia preliminariai teigti, kad sąlyginai panašios istorinės aplinkybės Bulgarijoje ir Lietuvoje formuoja ir panašius kolektyvinį identitetą lemiančius veiksnius. Tiek bulgarai, tiek lietuviai didelę reikšmę teikia savo tautos gyvenamai teritorijai, kalbai, kilmei.

Tyrimo metu išaiškėjo ir kai kurie bulgarų bei lietuvių kolektyvinio identiteto skirtumai:

• Religinis identitetas kaip sudedamoji tautinio tapatumo dalis net ir šių laikų kolektyviniam bulgarų tapatumui yra daug svarbesnis negu lietuvių kolektyviniam tapatumui. Nepaisant to, tiek bulgarų, tiek lietuvių tikras religingumas nėra didelis. Apklausa rodo, kad lietuvių studentai dar mažiau religingi negu bulgarų studentai.
• Istorinė atmintis daro labai didelį poveikį tiek vienos, tiek kitos šalies respondentų tapatumui, tačiau Bulgarijoje daug labiau domimasi savo istorija ir iš tikrųjų švenčiamos šalies valstybingumui svarbios dienos. Svarbiausiais istoriniais įvykiais abiejų šalių studentai laiko datas, susijusias su šalies valstybingumu.
• Nors tradiciniais skiriamaisiais kultūros bruožais tiek lietuviai, tiek bulgarai laiko tradicinės kultūros dalykus, kalbą, gana nemaža reikšmė lietuvių kolektyviniame identitete teikiama krepšiniui.
• Tiek bulgarai, tiek lietuviai suvokia savo panašumus su jiems gretimo regiono kultūromis, jų atstovais. Tiesa, lietuviai daug palankiau apibūdina kaimyninių šalių gyventojus nei bulgarai. Bulgarai itin nepalankiai žiūri į tautas, su kuriomis kažkada (iš dalies ir dabar) konfliktavo (į graikus ir ypač turkus). Šiuo požiūriu lietuviai kaimyninėms tautoms daug atlaidesni.
• Nors tiek Bulgarija, tiek Lietuva yra Europos Sąjungos valstybės, atliktas tyrimas rodo, kad nei lietuvių, nei bulgarų studentai vieni apie kitų kultūrą praktiškai nieko nežino.

Literatūra

• Anastasova, Ekaterina E.; Mare Kõiva (eds.), Balkan and Baltic States in United Europe: Histories, Religions, and Cultures, Sofia: Paradigma, 2009.
• Basanavičius, Jonas, „Trakų ir lietuvių mitologijos studijos“ | Rinktiniai raštai, Vilnius: Vaga, 1970, p. 358–391.
• Daskalov, Rumen, Meždu Iztoka i Zapada: Balgarski kulturni dilemi, Sofia: Lik., 1998.
• Davies, Norman, Europa: istorija, iš anglų kalbos vertė Leonas Tamas, Vytautas Petrukaitis, Vilnius: Vaga, 2008.
• Ditchev, Ivaylo, “The Eros of Identity” | Dušan I. Bjelić, Obrad Savić (eds.), Balkan as Metaphor: Between Globalization and Fragmentation, Cambridge, Mass: MIT Press, 2002, pp. 235–251.
• Elchinova, Magdalena, “Bulgaria’s Way to Europe: Some Aspects of Identity Construction among Bulgarians Students Today,” Ethnologia Balkanica, 2004, vol. 8, pp. 35–55.
• Genčev, Nikolaj, Balgarskata kultura XV–XIX v., Sofia: Sofia University, 1988.
• Koening, Harold G.; Keith G. Meador, Georg R. Parkerson, “Religion Index for Psychiatric Research: A 5-item Measure for Use in Health Outcome Studies,” American Journal of Psychiatry, 1997, vol. 154, pp. 885–886.
• Krasteva-Blagoeva, Evgenija, “Who Are We? Types of Collective Identities in Contemporary Bulgaria,” Etnologia Balkanica, 2003, vol. 7, pp. 89–105.
• Popov, Vesselin, “Bulgarian Gypsies” | Elena Marushiakova (ed.), The Ethnic Situation in Bulgaria: Researches in 1992, Sofia: Club’90 Publishers, 1993, pp. 17–26.
• Roth, Klaus, “Coming to Terms with the Past? The Ottoman Legacy in Southeast Europe,” Mediterranean Ethnological Summer School, 1999, vol. 3, pp. 219–235.
• Senvaitytė, Dalia, „Lietuvių etniniai stereotipai: tautybės studentų akimis“, Tiltai, 2004, nr. 4, p. 123–129.
• Senvaitytė, Dalia, „Lietuvių požiūris į save ir savo kultūrą: lietuvių etninio autostereotipo bruožai“ | Andželika Lapinskienė (sud.), Etninės kultūros tradicijų tęstinumas ir iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009, p. 123–130.

The Traits of the Collective Identity of Bulgarians and Lithuanians: A Comparative Analysis of Students’ Standpoint

Summary. The essential reasons that determined specific particularities of the collective Bulgarian and Lithuanian identity are reflected also in the national identity of contemporary Bulgarian and Lithuanian students.

Data of a comparative pilot qualitative research (concentrated on the collective identity) carried out among Bulgarian and Lithuanian students in 2010 show some substantial similarities of constructing collective identities and their actual expressions. The same Bulgarians and Lithuanians stress the importance of their homeland, language and ethnic origin to their national identities. However, some significant differences were also observed.

The main distinction is the place of religion in the construction of national identities of modern students. Religion is a very important factor in national identity construction for contemporary Bulgarians and is practically insignificant for Lithuanians. Nevertheless, real religiosity is intense neither in Bulgaria nor in Lithuania. Religion in Bulgaria is first of all understood as an important element of collective identity.

The results of the research also show that, despite the importance of common national history in the national identity construction processes in Bulgaria and Lithuania, Lithuanian students actually give less importance to the country’s main historical events as compared with Bulgarian students. The majority of Bulgarians students actually commemorate their historical events (national days), whereas only the minority of Lithuanian students do so.

Both Bulgarians and Lithuanians believe that their language and folk culture elements represent their culture best; also, Lithuanians strongly amplify the role of basketball in their collective Lithuanian identity.

Bulgarian and Lithuanian students perceive the similarity of their culture to the culture of their neighboring countries. However, Lithuanian students as compared with their Bulgarian matches rank all their neighbors much more positively regardless of the historical relations with them. Bulgarians’ stereotypes concerning Turks and Greeks are very negative.

The data of the research have also shown that, although both countries are in Europe and have historical parallels, both Bulgarian and Lithuanian students know very little about each other’s countries and culture.

Keywords: Bulgarians, collective identity, Lithuanians, religiosity.