- Bibliografinis aprašas: Deima Katinaitė, „Orientalistinių idėjų poveikis Itteno spalvos teorijai“, @eitis (lt), 2024, t. 2 005, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Deima Katinaitė, „Orientalistinių idėjų poveikis Itteno spalvos teorijai“, Sovijus, 2014, t. 2, nr. 2, p. 100–114, ISSN 2351-4728.
- Institucinė prieskyra: Vilniaus dailės akademija.
Santrauka. Straipsnis skirtas vienos įtakingiausių Bauhauzo dizaino mokyklos asmenybių šveicarų tapytojo Johanneso Itteno spalvos teorijos analizei, be kurios sunku įsivaizduoti dvidešimtojo amžiaus spalvos teorijos, dizaino estetikos bei evoliucionuojančios abstraktėjimo kryptimi tapybos, raidą. Tai ambicingas menininkas, metęs iššūkį racionalistinei mokyklos vadovų architektų pasirinktai Bauhauzo estetikos vizijai. Itteno spalvos teorija pagrįsta Rytų kraštų filosofinės religinės pasaulėžiūros, estetikos, meno principais; jis plačiai remiasi vedistinių tekstų tradicija, čan ir dzen tradicijų filosofija, Rytų Azijos peizažo tapybos estetiniais principais ir ypač Artimuosiuose Rytuose susiformavusiu mazdeizmu, kuriuo žavėjosi, idėjas praktikavo bei taikė dėstydamas savo spalvos ir kitus akademinius kursus Bauhauze. Jo dėka šioje mokykloje buvo įvestos netradicinės, anksčiau mokslo pasaulyje neįprastos, tačiau praslinkus daug dešimtmečių, plačiai pritaikomos dėstymo metodikos – be psichologinių kūrybinių fenomeno suvokimo aspektų, įvadinis kursas papildytas rytietiškos kilmės kūniškumo samprata, spalvos teorija išskleista derinant matematinį, analitinį schemos metodą ir kardinaliai jam priešingą – intuityvų, emocionalų, susijusį su iracionalios, logikai nepaklūstančios pasąmonės sferos veikla.
Pagrindiniai žodžiai: Johannes Itten, spalvos teorija, orientalizmas, mazdeizmas, čan, dzen, estetika, vedos, dizainas.