Studija Skrydis su Immanueliu Wallersteinu, arba Kaip pasaulinė sistema pateko į blaškos zoną

Vaikomės kapitalizmo, baidomės monopolijų. Kapitalizmas be monopolijų kaip žolėdis tigras – tokių nebūna. Nenorime prekiauti žmonėmis, čia pat rimtais veidais juos pravardžiuodami žmogiškaisiais ištekliais. Tvirtiname antimonopolinius įstatymus, šlovindami aukštos pridėtinės vertės verslus, kurie tokiais ir yra dėl to, kad sugeba (tegul ir laikinai) sukurti monopolijas. Nuolat painiojame kapitalizmą ir laisvąją rinką – dvi viena kitai kone priešingas ūkinių mainų sistemas (klastingos valdžios ir sąžiningos laisvės). Svajojame apie tvarų vystymąsi ir sanglaudą, čia pat melsdami tiesioginių užsienio investicijų, kurios yra ne kas kita, kaip netvarumą sėjančios divesticijos kituose pasaulio kraštuose (šiuos „išsunkus ir apleidus“) – ar tikimės nepatirti likimo ironijos? Dėkojame kapitalistams už „kuriamas“ darbo vietas – taip, tiems patiems „humanitarų humanitarams“, kurie, jei tik galėtų, visas tas darbo vietas sunaikintų akimoju (nieko asmeniška, paprasčiausia sąnaudų mažinimo logika). Leisti vieniems pelnytis, vadinasi, leisti kitiems netekti – sujunkime pagaliau šias dvi padėtis kaip du susisiekiančius indus į mąstymo ir elgesio principą – įvairiais minties būdais, įvairiose veiklos srityse. Ar tikrai tokio principo geidžiame, ar į sveikatą jis mums, ar veikiau į ligą?

Šie klausimai nėra retoriniai, podraug nėra ekonominiai, nėra politiniai, nėra socialiniai inžineriniai, nors sąvokų panašumas galėtų įtaigauti kitaip. Pirmiausiai jie yra doroviniai arba etiniai. Juos nuodugniau svarstysiu kituose savo darbuose, skelbtinuose netolimoje ateityje. Iš geležinių sovietmečio uždangų ištrūkusi Lietuva iškart pateko į gudriai suregztas kapitalistinės sistemos pinkles – sistemos, kurios dinamiką, remdamasis Wallersteinu, nagrinėjau šiame straipsnyje. Atrodytų, kad mums, lietuviams, užtektų perskaityti vieną kitą kapitalizmo veiksenos chrestomatiją, kad tas kapitalistines pinkles nusimestume ir dar kitiems išmoktume paspęsti. Raginčiau taip negalvoti. Tokiais neramiais laikais, kokiais gyvename, įprastinė jūreivystė audringoje globalių įvykių jūroje nebegalima. Čia nebelikę vėjų – tik skersvėjai. Būtų neapdairu tiesiog sekioti paskui pasaulį, „autoritetingųjų Vakarų“ įkandin, mėgdžiojant istorines praktikas, kurių galiojimas laikas – jau pasibaigęs! Pernelyg daug faktų byloja, pernelyg daug šviesių protų įspėja, jog pasaulis šiandien išgyvenąs dramatiškų permainų laikotarpį ir, tiesą sakant, nelabai dorai žinąs, nei kur einąs, nei juolab, kaip ten nusigausiąs. Kaip tokiame laikotarpyje elgtis? Turbūt kaip ir visais kitais laikais – mąstyti savarankiškai.

Tą visuotinių pokyčių ir nežinomybės metą, tą pleišėjančios sistemos chaosą, krečiantį dabartinį pasaulį Wallersteinas jautriai perteikia šioje pastraipoje:

Esame ties triguba lūžio riba. Pasaulinis kapitalizmas išgyvena ilgalaikį struktūrinį pelno traukimąsi, o pagrindinis institucinis kapitalizmo ramstis, naujųjų amžių valstybė, nuožmiai puolama. Pažinimo sąranga, sukurta šioje kapitalistinėje pasaulinėje sistemoje ir paversta šiosios intelektiniu pagrindu, irgi nuožmiai puolama. O tarpvalstybinė sistemos talpykla patiria vieną periodinių savo pertvarkų, tačiau šįkart tokią, kuri pačią talpyklą gali ne tik sutvirtinti, bet ir išklibinti. Trumpai tariant, esame ne eiliniame tarpsnyje, kai persidalijama vietomis esamoje sistemoje, o ypatingame, pereinamajame, kai smunka vienokia sistema ir mezgasi kitokia. Immanuel Wallerstein, “Contemporary Capitalist Dilemmas, the Social Sciences, and the Geopolitics of the Twenty-first Century,” p. 141.

Spustelėjus išskleisti...

Tą „kitoniškumą“ galima vaizduotis ryškesniais arba švelnesniais tonais – vaizduotės polinkį lems asmens žinios, baimės ir potroškiai. Wallersteinas kartoja dvi raidos alternatyvas – geresnės arba blogesnės sistemos link. Nemažiau tikroviška ir trečia galimybė sistemai likti labai panašiai į esamą, tegul ir persiritus per skausmingų sukrėtimų ruožą: plėsdami fizinio ir simbolinio pasaulių ribas, kursime neva kitokio (išorinio) gyvenimo regimybę, o neatsispirdami aistringajam ir godžiajam žmogaus pradams, tebevilksime to paties (vidinio) gyvenimo jungą. Lemtingiausias pokytis nuo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos galimai būsiąs tas, kad po kelis šimtmečius trukusių bergždžių geresnės santvarkos paieškų, pagaliau nurimsime, dygiai suvokę, jog visuomeninėje plotmėje pokyčiai (į gerą), deja, negalimi, užtat galimi technologijoje, į kurią ir dėsime viltis, vis mažiau vilčių dėdami į pačius save.

Literatūra

• Ambrazas, Vytautas; ir kt., Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.
• Amin, Samir; Giovanni Arrighi, Andre Gunder Frank, Immanuel Wallerstein, Dynamics of Global Crisis, New York: Monthly Review Press, 1982.
• Budget of the U.S. Government: Fiscal Year 2014, Washington, DC: U. S. Government Printing Office, 2013.
• Caves, Richard E., Creative Industries: Contracts between Art and Commerce, Cambridge, MA: Harvard University Press, 2000.
• D’Orazio, Dante, “Gmail Now Has 425 Million Total Users,” The Verge, Vox Media, Inc., 28 June 2012 [žiūrėta 2014 m. sausio mėn. 17 d.].
• Florida, Richard L., The Rise of the Creative Class: And how It’s Transforming Work, Leisure, Community and Everyday Life, New York: Basic Books, 2002.
• Fowler, Geoffrey A., “Facebook: One Billion and Counting,” The Wall Street Journal, New York, October 4, 2012 [žiūrėta 2014 m. sausio mėn. 17 d.].
• Frank, Andre Gunder, Reflections on the World Economic Crisis, New York: Monthly Review Press, 1981.
• Fukuyama, Francis, The End of History and the Last Man, New York: The Free Press, 1992.
• Goldin, Claudia; Lawrence F. Katz, The Race between Education and Technology, Cambridge, MA: Harvard University Press, 2010.
• Hesmondhalgh, David, The Cultural Industries, London: SAGE Publications Ltd, 2007.
• Hettne, Björn, Development Theory and the Three Worlds, second ed., London: Longman Scientific and Technical, 1995.
• Highfield, Roger, “Colonies in Space May Be Only Hope, Says Hawking,” The Telegraph, 16 October 2001 [žiūrėta 2014 m. sausio mėn. 18 d.].
• Howkins, John, The Creative Economy: How People Make Money from Ideas, London: Penguin, 2001.
• Kaplan, Steven N.; Joshua D. Rauh, “Family, Education, and Sources of Wealth among the Richest Americans, 1982–2012,” American Economic Review, 2013, vol. 103, no. 3, pp. 158–62.
• Lovejoy, Arthur Oncken, The Great Chain of Being: A Study of the History of an Idea, New York: Harper & Row, Publishers, 1965.
• “Mankind Must Colonize Other Planets to Survive, Says Hawking,” Daily Mail, London, 2006-12-01 [žiūrėta 2014 m. sausio mėn. 18 d.].
• Nagayama, Fuyuo, “Inequality Among the Forbes 400 and U.S. Households Overall” | Research Rap: Special Report, Research Department, Federal Reserve Bank of Philadelphia, July 2013.
• “NASA’s Griffin: ‘Humans Will Colonize the Solar System,’” Washington Post, September 25, 2005.
• Neubauer, Deane, “Mixed Blessings of the Megacities,” Yale Global Online, Sept. 24, 2004 [žiūrėta 2013 m. spalio 15 d.].
• Platonas, Kratilas, vertė Mantas Adomėnas, Vilnius: Aidai, 1991.
• Snow, Charles Percy, The Two Cultures and the Scientific Revolution: The Rede Lecture (1959), New York: Cambridge University Press, 1961.
• Stepukonis, Aivaras, „Francis Fukuyama: į paskutinę santvarką, į poistorinį pasaulį, į metacivilizaciją“ | Antanas Andrijauskas (sud.), Kultūrologija 16. Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos VIII, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p. 27–56.
• Stepukonis, Aivaras, „Idėjų istoriografijos gimimas: Arthur Oncken Lovejoy. I dalis“, Logos, 2005, nr. 42, p. 130–143.
• Stepukonis, Aivaras, „Nuo „metacivilizuoto“ prie „civilizuoto“ globalėjimo? Kelios pastabos, perskaičius Fukuyamą“ | Antanas Andrijauskas (sud.), Rytai – Vakarai: komparatyvistines studijos XI. Kultūrų sąveikos, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, p. 54–66.
• Stepukonis, Aivaras, „Pasaulinė naujųjų amžių sistema statiniu pjūviu: Immanuelio Wallersteino įžvalgos“, Logos, 2012, nr. 73, p. 143–152.
• Stepukonis, Aivaras, „Skrydis su Immanueliu Wallersteinu, arba kaip pasaulinė sistema pateko į blaškos zoną“, Logos, 2012, nr. 72, p. 99–108.
• The State of World Population 2011, New York: UNFPA, 2011.
• Truscello, Michael (dir.), Capitalism Is the Crisis: Radical Politics in the Age of Austerity, Circle-Eh Pictures, 2011.
• Wallerstein, Immanuel, “A Left Politics for the 21st Century? or, Theory and Praxis Once Again,” New Political Science, 2000, vol. 22, no. 2, pp. 143–159.
• Wallerstein, Immanuel, “After Developmentalism and Globalization, What?,” Social Forces, 2005, vol. 83, no. 3, pp. 1263–1278.
• Wallerstein, Immanuel, “China and the World System since 1945,” pranešimas skaitytas mokslinėje konferencijoje “Making Sense of the China – Africa Relationship,“ vykusioje Jeilo universitete, Henry’o Luce’o Hallo auditorijoje 2013 m. lapkričio mėn. 18 d.
• Wallerstein, Immanuel, “Contemporary Capitalist Dilemmas, the Social Sciences, and the Geopolitics of the Twenty-first Century,” Canadian Journal of Sociology/Cahiers canadiens de sociologie, 1998, vol. 123, no. 2/3, pp. 141–158.
• Wallerstein, Immanuel, “Soft Multilateralism,” The Nation, 2004, pp. 14–20.
• Wallerstein, Immanuel, “The Development of an Intellectual Position,” Immanuel Wallerstein [žiūrėta 2009 m. lapkričio mėn. 3 d.].
• Wallerstein, Immanuel, “The World-System after the Cold War,” Journal of Peace Research, 1993, vol. 30, pp. 1–6.
• Wallerstein, Immanuel, The Capitalist World Economy, Cambridge, Eng.: Cambridge University Press, 1979.
• Wallerstein, Immanuel, The Capitalist World-Economy: Essays by Immanuel Wallerstein, United Kingdom: Cambridge University Press, 1979.
• Wallerstein, Immanuel, The Emergence of Two West African Nations: Ghana and the Ivory Coast, doctoral dissertation, supervisor Hans Zetterberg, Columbia University, 1959.
• Wallerstein, Immanuel, World-Systems Analysis: An Introduction, Durham and London: Duke University Press, 2004.
• Wallerstein, Immanuel; Armand Clesse (eds.), The World We Are Entering, 2000–2050, Amsterdam: Dutch University Press, 2002.
• Wallerstein, Immanuel, “Braudel on Capitalism, or Everything Upside Down,” The Journal of Modern History, 1991, vol. 63, no. 2: A Special Issue on Modern France, pp. 354–361.
• Wallerstein, Immanuel, “Contemporary Capitalist Dilemmas, the Social Sciences, and the Geopolitics of the Twenty-first Century,” Canadian Journal of Sociology/Cahiers canadiens de sociologie, 1998, vol. 23, no. 2/3, pp. 141–158 (Keynote speech at Colloquium of the Japan Sociological Society, Tokyo, Sept. 24, 1997).
• Wallerstein, Immanuel, Decline of American Power: The U.S. in a Chaotic World, New York: New Press, 2003.
• Wallerstein, Immanuel, Geopolitics and Geoculture: Essays on the Changing World-System, Cambridge: Cambridge University Press, 1991.
• Wallerstein, Immanuel, Historical Capitalism, with Capitalist Civilization, London: Verso, 1995.
• Wallerstein, Immanuel, The Capitalist World-Economy, Cambridge: Cambridge University Press, 1979.
• Wallerstein, Immanuel, The End of the World As We Know It: Social Science for the Twenty-first Century, Minneapolis: University of Minnesota Press, 1999.
• Wallerstein, Immanuel, The Modern World-System, vol. I: Capitalist Agriculture and the Origins of the European World-Economy in the Sixteenth Century, New York/London: Academic Press, 1974.
• Wallerstein, Immanuel, The Modern World-System, vol. II: Mercantilism and the Consolidation of the European World-Economy, 1600–1750, New York: Academic Press, 1980.
• Wallerstein, Immanuel, The Modern World-System, vol. III: The Second Great Expansion of the Capitalist World-Economy, 1730–1840’s, San Diego: Academic Press, 1989.
• Wallerstein, Immanuel, The Modern World-System, vol. IV: Centrist Liberalism Triumphant, 1789–1914, Berkeley: University of California Press, 2011.
• Wallerstein, Immanuel, World-Systems Analysis: An Introduction, Durham and London: Duke University Press, 2004.
• Weber, Max, „Die ‘Objektivität’ sozialwissenschaftlicher und sozialpolitischer Erkenntnis“, Archiv für Sozialwissenschaft und Sozialpolitik 1, 1904, S. 23–87 | Gesammelte Aufsätze zur Wissenschaftslehre, hrsg. von Johannes Winckelmann, 6., erneut durchgesehene Auflage, Tübingen: J. C. B. Mohr (Paul Siebeck), 1985 (1. Auflage 1922).
• Windelband, Wilhelm, „Geschichte und Naturwissenschaft. Straßburger Rektoratsrede“ (1894) | Präludien. Aufsätze und Reden zur Philosophie und ihrer Geschichte, Tübingen: J. C. B. Mohr, S. 136–160, 1924.
• Кондратьев, Николай Дмитриевич, «Большие циклы конъюнктуры», Вопросы конъюнктуры, М., 1925, т. I, вып. 1.

A Flight with Immanuel Wallerstein, or How the Modern World System Got Itself into the Sphere of Turbulence

Summary. The article discusses the main epistemological premises on which Immanuel Wallerstein – one of the most outstanding representatives of historical social science from the second half of the twentieth century and until this day – secures his world-systems analysis. The emergence of the conflict between natural science and the humanities as two rivaling noetic cultures is characterized. The social and historical circumstances for the separation of social science into six distinct disciplines are exposed. Finally, the reasons for the critique of contemporary social science as incapable of understanding and thus explaining the complex structural changes of the modern world system are presented. The article concludes that the epistemological premises underpinning Wallerstein’s world-systems theory can be understood properly only in connection with his deeply ethical attitude toward the world. Wallerstein engaged the world as a scholar with the intention of furthering the just causes of the struggle against the many global economic and cultural inequalities. He voiced the deep need for the transformation of the modern world-system into something better.

Further, Immanuel Wallerstein’s static approach to the modern world-system is discussed. Arguments are provided for the translation of the English term world-system into its Lithuanian equivalent pasaulinė sistema. The similarities and differences between the concept of world-system and the related concepts of world-empire and hegemony are explained. The true foundation for the unity of the modern worldsystem – capitalism and its endless accumulation of capital – is unearthed. Finally, a large-scale spatio-temporal picture is drawn. Starting with the sixteenth-century process of colonization and the subsequent establishment of metropolitan and peripheral trade relations, the country members of the modern world-system develop a type of axial division of labor. This division situates them within an enduring structure of core, semiperiphery, and periphery. The core countries are in a strong position to monopolize the highly profitable production of secondary goods while leaving the peripheral countries in a weak position to limit themselves to the less profitable production of primary goods. The end result of this axial division of labor is the continuously growing inequality of wealth distribution between the core and its periphery, a phenomenon known by the name of economic polarization.

Lastly, The article scrutinizes the dynamic variant of world-systems analysis as developed by the American thinker Immanuel Wallerstein. The concepts of economic cycle, secular trend, asymptote, bifurcation, and chaos are defined and elucidated. By discussing the secular trends of ever increasing costs of labor, production inputs, and state taxation it is shown why historical capitalism is presently undergoing a deep structural crisis that is very likely to terminate the capitalist world-system in favor of a new one. Finally, a number of critical observations are voiced with regard to Wallerstein’s world-systems theory based on ethical, psychological, topological, and technological arguments. Once the main predicaments of the capitalist world-system have been set in relief, a critical view is cast on the post-Soviet state of Lithuania that is all-too-eager to imprudently mimic and imitate the mechanisms of capitalist business-making in times when these very mechanisms are fundamentally failing in the core countries of the capitalist world.

Keywords: Immanuel Wallerstein, science studies, epistemology, historiography, methodology, world-systems analysis, empire, capitalism, technology, modern times, world-system, globalization, secular trend, asymptote, bifurcation, chaos, crisis, Lithuania, state, post-Soviet, culture, economy, progress, expansion, creative industries, space, colonization, human race, survival.