Norėčiau pereiti prie antrojo klausimo: pranešime teiraujatės, koks yra bajorijos – pirmiausiai kaip aukštosios kultūros puoselėtojos – indėlis į Naujausiųjų amžių lietuvių kultūrą, tautą, valstybę. Teigiate, kad tas indėlis vyraujančioje lietuvių tautos istoriografijoje nėra tinkamai pripažintas. Pabrėžiate, kad etninės kultūros pagrindu tautinę valstybę kūrusių lietuvių atžvilgiu bajorai nebuvo vieningi, skyrėsi ir pažiūromis, ir elgesiu. Todėl raginate būti jautriems, regėti skirtumus, neplakti visko daiktan (sakau, merkdamas akį). Pavyzdžiui:
Čia iškalbingas ne tik vienos bajorijos grupės pažiūrų tapatinimas su visų bajorijos grupių pažiūromis, bet ir pats atsisakymas jas diferencijuoti. Ar ne todėl istoriografijoje nuolat susiduriame su keistu reiškiniu: kalbama apie visą bajoriją, bet naudojamas tik vienos grupės – dvarininkų (žemvaldžių) – terminas; arba atvirkščiai, kalbama tik apie dvarininkus, bet jie vadinami viso luomo vardu. Tokie rodos nereikšmingi netikslumai kuria reikšmingas prielaidas, stereotipizuojant ir nepateisinamai suvienodinant luomo požiūrių įvairovę.
Tos įvairovės (prieštarovės?) dėlei bajoriją dekonstruojate, skaidote į grupes pagal interesus, turtus, pažiūras, lytį, tarpluominę santuoką ir panašiai, įrodydamas, jog bendro bajorijos indėlio nebuvo ir negalėjo būti. Atskirų grupių – galbūt, bet ne visos bajorijos. Kitaip tariant, pats teigiate, kad luomo kategorija, norint deramai suvokti, kaip visuomenės grupės tarpusavyje keitėsi kultūra, papročiais, vertybėmis, žiniomis, yra pernelyg bendra. Ar nematote įtampos savo teiginiuose? Siekyje apibendrintai šnekėti apie bajorijos indėlį, čia pat įspėjant, kad apibendrintai apie bajorijos indėlį (jo buvimą ar nebuvimą) šnekėti nevalia?