• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Sajausko romanas rodytų, kad autorius mano, jog meninė tiesa gali nuvesti skaitytoją prie istorinės tiesos, todėl jis sukuria pasakojimą, kurio struktūrines dalis sudaro: a) konkreti istorija, b) istorijos dalyviai; c) pagrindinis įvykis; d) komentaras. Svarbiausia šiame pasakojime yra pabaiga...
  2. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Jasaitis interpretuoja kasdienį partizanų gyvenimą, kuriam daugiausiai dėmesio atsiminimuose skyrė Ramanauskas-Vanagas. Tuo tarpu romane svarbus partizano, negalinčio nužudyti žmogaus (priešo), vaizdinys. Vėlgi reikšmingiausia ne abstrakti partizanų istorija, o intertekstai, kurie panaudojami...
  3. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Naratyvinei strategijai, kaip aiškina White’as, svarbiausia yra siužetas, o pastarasis „reiškia santykių struktūrą, pagal kurią pasakojimo įvykiams yra suteikiama prasmė, identifikuojant juos kaip integruotos visumos dalis“Hayden White, The Content of the Form: Narrative Discourse and Historical...
  4. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Istorijos interpretacija: tarp pasakojimo ir praeities reprezentacijos White’as, implicitiškai remdamasis Claude’o Levi-Strauss’o ir Northropo Frye’aus idėjomis, teigia, kad Taip postmoderniai parodoma, kad istorikai ne tik „objektyviai“ dirba su istoriniais faktais, archyvais ir dokumentais...
  5. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Kodėl istorija aptartuose romanuose nereflektuojama? Lietuvių romanistai nekelia tokių klausimų, kuriuos Grahamo Swifto Vandenų žemėje (1983) užduoda mokiniai. Istorija juose dažniausiai tebėra suvokiama kaip aiški, tęstinė, pozityvistinė, todėl kelti klausimus apie ją iš dalies imasi tik...
  6. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Šiuose sakiniuose galima įžvelgti istoriko Timothy Snyderio stilių ir tai, kad Šileika suvokia istoriją kaip dabartį, o tai „praktinės praeities“ samprata. White’as ją skolinasi iš politikos filosofo Michaelo Oakeshotto, kuris teigia, kad žmonės renkasi ne istorinę, o „praktinę praeitį“, su...
  7. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Šileika Pogrindyje kritiškai apmąsto istoriją, tiksliau sakant, istorijos užmarštį – Rytų Europos ir būtent partizaninio karo Lietuvoje: Ši metarefleksija išlaikoma visame romane, ir būtent tokios metapastabos yra istorija, kurią siekiama perteikti Vakarų skaitytojui (kaip žinia, romanas...
  8. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Jasaitis romane Per sutemas, siekdamas tikrumo, įterpia ištraukas iš partizanų spaudos, dainų, Ramanausko-Vanago atsiminimų. Partizanas Aidas sako: Tikėjimą, kad vardai išliks paminkluose, kryžiuose ir žmonių atmintyse, išreiškė ne vienas partizanų vadas. – taip autorius reflektuoja istorinę...
  9. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Veikėjo pavardė galimai nurodytų į realų asmenį, bet jos neužtenka. Paliūnas netarnavo tarpukario Lietuvos kariuomenėje, o jo gyvenimo ir kovos kelias yra aprašytas knygoje Partizano keliu: partizano Juozo Paliūno-Ryto prisiminimai (2012)Plačiau žr. Darius Juodis, „Partizano Ryto kovos kelias...
  10. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Četrauskas istoriją paslepia po tropais, vartoja karo be fronto sąvoką, tačiau jam svarbiau parodyti, kaip Žalgirio šalies žmonės konstruoja savo didvyrius ir kaip vėliau panaudojama tų didvyrių atmintis. Įvesdamas sovietmečio laikotarpį romanistas atskleidžia, kaip pokaryje buvo sukurta...
  11. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Istorijos vaizdavimas: istorinės realijos, bet ne istoriniai įvykiai White’as teigė, kad istoriniai įvykiai yra tikri įvykiai, jie laikomi tik diskurso referentais, patys įvykiai negali būti naratyvo naratoriais. Taigi istorinis naratyvas apima istorinio diskurso reprezentaciją, kurioje...
  12. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Sajausko intencija Neužmirštamuose Suvalkijos varduose buvo paversti amžininkų autobiografinę atmintį meniniu tekstu, kad ji nebūtų užmiršta. Tai rodo ne tik romano pavadinimas, bet ir autoriaus pripažintas faktas, kad rašytojas parengė naują romaną (pirmasis vadinosi Suvalkijos geografija...
  13. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Ką interpretuoja Šileika: savo sukurtų personažų ar istorinių asmenybių istorijas? Autoriaus intencija buvo perkurti Juozo Lukšos-Daumanto istoriją, tačiau socialiniai rėmai verčia skaityti šią istoriją istorinio diskurso kontekste. Šileika, priešingai nei Ivaškevičius, nekuria pavyzdinio...
  14. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Šileikos Pogrindyje svarbiausias yra Lukšos kolektyvinis vaizdinys, kuris sujungia ir Lukšos šeimos kolektyvinę atmintį, ir partizanų kaip socialinės grupės atmintį. Labiausiai interpretuojamas Lukšos gyvenimo etapas Švedijoje ir Paryžiuje, o tai paties Lukšos-Daumanto atsiminimų knygoje nėra...
  15. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Venclovas romane iš dalies interpretuoja bandito ir partizano, išdavystės ir keršto klausimus, t. y. dalykus, kurie yra esminiai pokario kartų atmintyje. Savita tai, kad čekistas romane sako: ‚Jūs turėtumėte būti dėkingi, kad mes, rizikuodami savo gyvybėmis, esame čia: dar ne toks šiame krašte...
  16. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Ivaškevičiaus Žali gali būti traktuojami kaip Jono Žemaičio gyvenimo, jo šeimos interpretacija. Panaudodamas Žemaičio gyvenimo faktus autorius kuria įsivaizduojamą naratyvą, kurį atpažinti gali skaitytojas, žinantis istorinius faktus. Šeimos atmintis Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės dėka (Žuvusiųjų...
  17. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Kolektyvinės atminties interpretacijos: autoriaus ir skaitytojo intencijos White’as sprendė istorijos, tiesos, naratyvo reprezentacijos klausimus, tačiau pastarieji šiame tyrime mus nuveda prie interpretacijos diskurso. Umberto Eco straipsnyje „Pertekliškai interpretuojami tekstai“...
  18. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Tą patį Neužmirštamuose Suvalkijos varduose daro ir Sajauskas, o jo minimalistiniuose pasakojimuose randame istorinį diskursą, kuris pasakoja, nes autorius istorinį įvykį transformavo į fiktyvų įvykį (pavyzdžiui, Užgavėnių balius, Kalniškės mūšis). Šie įvykiai yra išskaidomi į smulkesnius...
  19. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Antanui Šileikai tikrovėje neteko tiesiogiai susidurti su marksizmo dogmomis. Jo ideologinėje, kultūrinėje terpėje funkcionavo Lukšos-Daumanto Partizanai (1950, 1962, 1984), kurie buvo emigrantus konsoliduojanti kolektyvinė atmintis, stiprinusi lietuvišką tapatybę ir kūrusi bendruomenę. Šileika...
  20. Nerijus Brazauskas

    Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

    Jasaitis romane Per sutemas, kaip ir dauguma kitų aptariamų autorių, renkasi istorinį diskursą, kuris pasakoja, ir jo pagrindu kuria savo pasakojimą. Ir kai kada šis pasakojimas turi tik istoriniam diskursui būdingą „tikrą įvykį“, o Tuo tarpu romanistas rašo:
Grįžti
Viršutinė Apatinė