• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Tuo pat prisėdimu apmetama daug simboliškesnė figūra, perteikianti šiapus liekančiosios netekties kančią, gedulą. Būtent ji bus realizuota kaip „Laidotuvių simfonijos“ ciklo (1903), kuris tęsia iš Romantizmo ateinančią laidotuvių mitologijos tradiciją, finalas (žr. 2 iliustr.; šis plastinis...
  2. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Romantizmo autoriai mirtį jau galėjo vaizduoti iš ironiškos distancijos. Veikiant egzaltuotoms gedėjimo formoms kasdienybės kultūroje, XIX a. pabaigoje kilo idėjų dekoruoti tikrais kaulais visą koplyčių interjerą (pvz., Kristaus nužengimo į pragarus koplyčia Sedlece (Čekija)). Taip pagal kultūrų...
  3. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Kad suprastume įvykusias pasaulėžiūros transformacijas, turime padaryti ekskursą – nusikelti į mirties suvokimo pokyčius modernybėje. Makabriškieji motyvai Vakarų Europos kultūroje išryškėdavo krizės laikotarpiais: Philippe Aries fiksuoja maždaug nuo XV a. pasirodančią mirties šokių ir mirties...
  4. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    „Dies irae“ situacijai perteikti M. K. Čiurlionis pasirinko savo laiko dvasiai charakteringą (tiesa, po dešimtmečio išsikvėpsiantį) žanrą, kurio pradžią bei proveržį galima sieti su Ferenco Liszto kūryba (R. Straussas savo toninės poemos koncepciją augino stebėdamas Berliozo, Liszto muzikinius...
  5. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Vis dėlto veikiausiai ne vien gedulingų mišių giedotinė tradicija ir klasika inspiravo M. K. Čiurlionį kurti simfoninę poemą „Dies irae“: juk jis pasirinko instrumentinį žanrą, skirtą pasaulietinei auditorijai. Anot Audros Versekėnaitės, romantizmo epochoje vykstant žanrų sekuliarizacijai, „Dies...
  6. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Ankstyviausia M. K. Čiurlionio kompozicija religine tematika yra būtent „Requiem“ (1897, DK 11.12 / VL 13), tačiau tai nėra gedulingų mišių visuma, o studijinė fugaŽr. ten pat, p. 504.. (Lietuvių nacionalinės muzikos istorijoje pirmosiomis autorinėmis gedulingomis mišiomis laikytinos Česlovo...
  7. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Viena vėlyviausiai apmestųjų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kompozicijų – simfoninė poema „Dies irae“ (1910, DK 330) – ilgą laiką buvo apgaubta korektiškos tylos. Trūko argumentų jos ir Simfonijos Nr. 2 (Lietuviškos pastoralinės, 1910, DK 331) juodraščius priskirti kūrinio kategorijai. Verta...
  8. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Turinys Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos Dies irae kontekstai3Post scriptum39Literatūra48Between Melancholy and Desperation: The Contexts of the Symphonic Poem Dies Irae by M. K. Čiurlionis49
  9. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Santrauka. Studija skirta vieno vėlyviausiai M. K. Čiurlionio pradėtųjų sumanymų, simfoninės poemos „Dies irae“, genezei bei kontekstams aptarti. Kompozicijos idėja paskatino dar sykį permąstyti M. K. Čiurlionio laikyseną tarp tradicijos ir modernybės. Studijoje glaustai aptariamos šio kūrinio...
    • Nida Gaidauskienė
    • Tema
    • dies irae dievas friedrich nietzsche jaunoji lenkija katastrofizmas melancholija mikalojus konstantinas čiurlionis mirtis modernybė paskutiniojo teismas programinė muzika simfoninė poema sofija čiurlianienė-kymantaitė
    • Tęsiniai: 48
    • Temynas: H 003 menotyra
  10. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    The Unfinished Opera by the Čiurlionises: Grimaces of a Synthesis of Art and Life Summary. This article, prepared during an internship at the Jagiellonian University, Cracow (Research Council of Lithuania Support) presents the genesis of the only operatic project by the Čiurlionises (the...
  11. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    Literatūra Adomavičienė, Nijolė; ir kt. (sud.), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: albumas, Kaunas: Šviesa, 2007. Augustaitis, Franciszek, Pierwiastki litewskie we wczesnym romantyzmie polskim, Kraków, 1911. Barnhart, Robert K. (ed.), Chambers Dictionary of Etymology, New York, 2003. Bystroń...
  12. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    11 pvz. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Gedinčios figūros piešinys (1908–1909)Milda Mildažytė-Kulikauskienė (sud.), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika. Katalogas, kompozicija nr. 640. 11 pvz. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Gedinčios figūros...
  13. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    Kadangi libretas neišliko, nelengva pasakyti, kaip buvo interpretuojama finalinė scena. Iš esmės finalas turėjo atskleisti, ar kūrinys labiau suka tragedijos link, ar lieka baladiškas ( juk ir Maironiui Vaižgantas priekaištavo dėl dramaturgijos stokos: „…susidaro visai negudri ir beveik...
  14. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    Baigiamosios pastabos 1908 m. antrojoje pusėje Čiurlionių inicijuotas operos „Jūratė“ sumanymas gražiai įsilieja į Vidurio ir Rytų Europos romantizmo laikais populiarią grupę siužetų apie vandenų mergelės ir žmogaus susitikimą. Melusinės, Rusalkos, Undinės personažas, povandeninis utopinis...
  15. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    Nepublikuotoje impresijos „Draugui“ dalyje justi pasidavimas „būties ledinei upei“: „jaunystės jau nebėra – jeigu jaunyste vadinome tą aklą tikėjimą į žmogų ir jo galybę. Sapnavau, jog plaukėme Venta, o irklas mums veda. O štai prabudau ir pamačiau, kaip viln[y]s šypsos, nes jos irklui netiki. –...
  16. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    Pakilimo iš sapno metafora čia svarbi, kai egzistenciškai išbandytas visa ko dugnas. Prisimenant Čiurlionienės-Kymantaitės imperatyvą „reikia siekti dugno, reikia kilti kuo augščiausiai“Sofija Čiurlianienė-Kymantaitė, Lietuvoje: kritikos žvilgsnis į Lietuvos inteligentiją, p. 41., tai atrodo...
  17. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    1909 m. pradžioje planuojamos jungtuvės turi atverti „porevoliucinį“ kalendorių, kuriame kiekviena diena žadės „Naują Gyvenimą, Naują Kalbą, Naujus Pasaulius“Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Laiškai Sofijai, p. 233.. Tada dar neįžvelgta, kad rugpjūčio kalendorinio lapo apačioje ims ryškėti...
  18. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    Pagrįsdamas Čiurlionių poros unikalumą tarp to meto Vilniaus lietuvių inteligentijos, Kavolis citavo: Čia kalbama ne apie gyvenamo būsto estetiką, kurios siekti gali socialiai aprūpintieji, – „Namai“ šioje vizijoje nusako sielų bendrystę, apgaubtą pakilios kūrybinės atmosferos. Tačiau šioje...
  19. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    Žvejo sapnas apie grožio karalystę ir tragiškoji grimasa Rašydamas „Zosele mano, ar Tu jauti, kaip tai bus? Mes savoje operoje“Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Laiškai Sofijai, p. 232., Čiurlionis naikino ribas tarp meno ir gyvenimo, išpažino „gelbstinčio grožio religiją“, kuri meną iškėlė...
  20. Nida Gaidauskienė

    Studija Čiurlionių „Nebaigtoji“: meno ir gyvenimo sintezės grimasos

    Didėjo konfliktas tarp to, kas idealu, saulėtaEskize, greta fugos kompoziciniu principu perkurtos žemaičių kapinių variacijos, Čiurlionio nupieštas herojaus-saulės laidojimas jūroje (Milda Mildažytė-Kulikauskienė (sud.), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika...
Grįžti
Viršutinė Apatinė