• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu

    Šis klausimas nėra retorinis. Tose šalyse, kurios jau ne vieną dešimtmetį, o kai kurie autoriai mano – ir ne vieną šimtmetį gyvena liberaliosios demokratijos sąlygomis, pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie demokratijos, teisinės valstybės „krizę“ arba ta būsena kartais įvardijama...
  2. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu

    Žmogaus teisių sampratos neapibrėžtumas – ne tik teorinė problema; jis neišvengiamai turi virsti ir demokratinių institutų kompetencijos neapibrėžtumu. Ir tai suprantama: jei nežinome, kaip suprasti žmogaus teises, į kurias atsižvelgdama demokratija nuolat „tikrina“ savo tapatybę, tai iš kur...
  3. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu

    Demokratijos problemą inspiruoja ir faktas, kad žmogaus teisių samprata nemažu laipsniu yra pažeista individualizmo ideologijos, t. y. praradusi aiškų ryšį su pareiga ir dėl to susipainiojusi tarp teisės ir privilegijos, tarp pareigos ir prievolės. Pareigos čia neretai traktuojamos ne kaip...
  4. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu

    Demokratija, šalindama totalitarinių režimų žmogaus teisėms kėlusias grėsmes, kuria naujas. Jos pirmiausia siejasi su plačiai suprantama asmens laisve, valstybės bejėgiškumu kontroliuoti padėtį, rinkos fundamentalizmu, bedarbyste, narkomanija, valdininkų korupcija ir kitais reiškiniais...
  5. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu

    Žmogaus teisės – demokratijos tapatumo kriterijus. Tikrasis visų politinių režimų, taip pat ir demokratijos išsiplėtojimo, pakankamumo kriterijus – žmogaus teisės, jų apsaugos ir įgyvendinimo laipsnis. Tai, kad demokratija iš principo tinkamesnė valstybės valdymo forma už totalitarinį režimą...
  6. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu

    Tai padeda suprasti, kodėl Vakaruose tiek daug dėmesio skiriama teisės ir apskritai šiuolaikinės valstybės ir visuomenės raidos sociologijai. Totalitariniai režimai neplėtojo sociologijos, nes jie kalbėjo ne apie realią, o apie formalią arba virtualią demokratiją: demokratiją tapatino su...
  7. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu

    Demokratijos raida reikalauja plėtoti sociologiją kaip savo tapatybės nuolatinio tikslinimo instrumentą. Demokratijos realios būsenos, išsiplėtojimo laipsnio nustatymas, jos plėtros pagrindinių tendencijų ir perspektyvų užčiuopimas konkrečioje šalyje visada yra politikos ir teisės sociologijos...
  8. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu

    Santrauka. Vakaruose ir Lietuvoje aiškėjantys demokratijos kriziniai, arba kitaip vadinami tapatybės praradimo, reiškiniai kelia klausimą, kaip šie procesai siejasi su teise. Jei daugelis autorių (Patrick J. Buchanan, M. Castells, John Naisbitt ir kt.) mano, kad Vakarų demokratijos krizė yra iš...
  9. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Legal Interpretation as Identification of Law in the Texts of Statutes Summary. This article is devoted to the review of the interpretation of legal norms, which is ideological background for judiciary to create law. Vote is given in behalf of objective interpretation of legal text. Opportunity...
  10. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Literatūra Bundesverfassung der Schweiz, Eidgenossenschaft von 18 April 1999 (Stand am 11. Mai 2004). Jarašiūnas, Egidijus, „Konstitucinė justicija ir demokratija: keletas sąveikos problemų“, Jurisprudencija, 2005, t. 64 (56), p. 74–83. Jarašiūnas, Egidijus, « La constitution comme réalité...
  11. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    4. Viešai skelbiant konstitucinių principų viršenybę specialios normos atžvilgiu praktikoje vienu atveju teikiama viršenybė rašytinei specialiai normai, kitu atveju – „konstituciniams principams“ ar „konstitucijos dvasiai“ nenurodant šio skirtingumo pagrindų. Bandant pernelyg plačiai aiškinti...
  12. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    2. Tokiais veiksniais straipsnyje laikomi: a) nepozityvistinė teisės samprata, teisę apibrėžianti per teisingumą bei leidimų ir paliepimų vienovę, 2) teismų nepriklausomybės principas, 3) faktas, kad įstatymų tekstus aiškina teisėjas – profesionalus teisininkas, 4) draudimas teisėjauti savo...
  13. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Bet jei Konstitucinis Teismas aiškinimu nesukuria naujos elgesio taisyklės, o tik ją atranda kaip jau Konstitucijoje egzistavusią implicite, tai neteisėtu pripažintas įstatymas turi būti tokiu laikomas nuo jo įsigaliojimo ar taikymo dienos ir pilietis, patyręs žalos dėl tokio įstatymo taikymo...
  14. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Teisinės atsakomybės priklausomybė nuo to, kaip suprantama teisinio aiškinimo kompetencija Jei sakoma, kad Konstitucinio Teismo nutarimai nukreipti į ateitį, tai išeitų, kad Konstitucinis Teismas aiškinimu kuria naujas Konstitucijos normas. O jeigu taip, tai tokios normos, kaip sakyta, gali būti...
  15. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    „Konstitucijos dvasia“, kaip sisteminis konkretaus norminio teksto papildymas, gali būti teisėta kategorija, jei ji neprieštarauja nė vienai rašytinei Konstitucijos normai, nes „Konstitucijos dvasią“ kuria visi Konstitucijos straipsniai, o ne atskiri, interpretuotojo selektyviai pasirenkami...
  16. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Iš tiesų – Konstitucija, pernelyg plačiai ignoruojant jos tekstą, virsta tam tikra hermeneutine paslaptimi, kur tekstas ne visada tapatus pats sau, nes tada pripažįstama, kad autentiškesnė elgesio taisyklės išraiškos forma yra ne Konstitucijos tekstas, o „Konstitucijos dvasia“. Tačiau šią...
  17. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Todėl egzistuoja teisinis pagrindas kompetentingiems subjektams kreiptis į Konstitucinį Teismą su užklausa, ar Seimo nutarimas ta savo dalimi, kurioje Prezidento nušalinimas nuo pareigų grindžiamas ir minėto dekreto priėmimu, neprieštarauja Konstitucijai (85 str.)? Prezidento apkaltos byla...
  18. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    O štai Prezidento apkaltos atveju ta pati Konstitucija aiškinama ir sprendžiama šiek tiek kitaip. Čia kolizija atsiranda tarp dviejų specialių Konstitucijos normų: 86 straipsnio, leidžiančio nušalinti Prezidentą, šiurkščiai pažeidusį Konstituciją (bet neįpareigoja – tai dispozityvi teisės...
  19. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Nors išvada, regis, akivaizdi ir pagrįsta Konstitucijos principais-normomis, Konstitucijos tekstu, net ir „teisinės valstybės principu“, bet abejoju, ar Konstitucinis Teismas priimtų tokiais argumentais pagrįstą piliečio konstitucinį skundą. Konstitucinis Teismas tikriausiai jį atmestų...
  20. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Pabandykime „paieškoti“ piliečio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų konstitucingumo suorganizuodami kai kuriuos pagrindinius Konstitucijos principus-normas į šios rūšies silogizmą: Jei „Suverenitetas priklauso Tautai“ (2 str.), jei „suverenią galią Tauta vykdo (ir) tiesiogiai…“...
Grįžti
Viršutinė Apatinė