• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kultūra ir religiniai uždaviniai globalizuotame pasaulyje

    Santrauka. Straipsnio tikslas – identifikuoti pagrindinius globalizacijos sąlygomis religijoms kylančius uždavinius bei jų analizei būtiną konceptualią prieigą. Pasirinkta teorinė perspektyva – religiją ir kultūrą vienijanti „žmogaus sielos įdirbio“ koncepcija. Kultūra nagrinėjama per socialinės...
  2. Povilas Aleksandravičius

    Recenzija Apie vertybes ateities iššūkių perspektyvoje

    Antrąją dalį sudaro keturi skyriai, kurių pirmasis – bendrojo ir metodologinio pobūdžio – vadinasi Daugiakultūriškumas – vertybės ir tapatumai. Jį būtina perskaityti kiekvienam žmogui, kuris ne tik teoriškai kelia kultūrų sugyvenimo klausimą, bet ir egzistenciškai jį patiria savo kasdienio...
  3. Povilas Aleksandravičius

    Recenzija Apie vertybes ateities iššūkių perspektyvoje

    Tradicinės ar novatoriškos, sakralumo ar tautiškumo lygmenyse, žmogiškosios būties vertybės susiduria su ribų problema. Ribos uždaro. Tačiau beribė būsena gali privesti prie išskydimo. B. Kuzmickas gvildena sudėtingą ribų problemą dviejuose paskutiniuose pirmosios knygos dalies skyriuose –...
  4. Povilas Aleksandravičius

    Recenzija Apie vertybes ateities iššūkių perspektyvoje

    Kituos dviejuose skyriuose analizuojama tautinio tapatumo problema. Abiejuose (Tautiškumas: duotis ir vertybė bei Filosofinė tautinio tapatumo refleksija) analizė apima ir bendrąją tautiškumo tematiką, ir konkrečią lietuviškumo plotmę. Autoriaus mąstymo aktualumas čia pasirodo itin ryškiai: visi...
  5. Povilas Aleksandravičius

    Recenzija Apie vertybes ateities iššūkių perspektyvoje

    Kiti šeši pirmosios knygos dalies skyriai formuoja įdomų triptiką: du skyriai, skirti sakraliajam vertybiškumui, du – tautiškajam, yra įvelkami į probleminį europietiškojo ar lietuviškojo mąstymo kontekstą, aprašomą taip pat dviejuose skyriuose, nagrinėjančiuose ribų, beribiškumo...
  6. Povilas Aleksandravičius

    Recenzija Apie vertybes ateities iššūkių perspektyvoje

    Knygą sudaro dvi dalys, atliepiančios į du minėtus probleminius Vakarų mąstymo židinius. Pirmoji dalis, pavadinta Įvairūs vertybių pavidalai, yra ne tik puikus įvadas į aksiologiją, bet ir aktualiausių dabarties Vakarų mąstyseną ir gyvenseną ištikusių problemų analizė bei išeities perspektyvų...
  7. Povilas Aleksandravičius

    Recenzija Apie vertybes ateities iššūkių perspektyvoje

    Neseniai pasirodžiusi profesoriaus Bronislovo Kuzmicko knyga Vertybės kultūrų kontekstuose – tai tarsi ruošimasis ateičiai, naujos ir vakariečiui būtinos mąstymo paradigmos kontūrų braižymas. Šioje knygoje žmogaus mąstymo būdas yra aiškinamas B. Kuzmickui artimoje aksiologinėje plotmėje, per...
  8. Povilas Aleksandravičius

    Recenzija Apie vertybes ateities iššūkių perspektyvoje

    Nūdienos Vakarų civilizacijoje yra susiformavę mažiausiai du neišspręstų problemų židiniai. Pirmasis iš jų – tai technologinio mąstymo nesugebėjimas išvesti iš tam tikrų socialinio ir individualaus gyvenimo aklagatvių, į kuriuos šis mąstymas vakarietį ir įstūmė. Politinėje plotmėje tokią...
  9. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    The Movement of Transcending in Europe and New Reasoning Paradigm Summary. This article defines the process of transcending and reveals its role in the European context from Ancient Greece to the present day. In all of the spheres of human existence – philosophy, culture, science and religion...
  10. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    Literatūra Aleksandravičius, Povilas, „Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema“, Socialinių mokslų studijos, 2012, t. 4, nr. 2, p. 503–516. Aleksandravičius, Povilas, „Žmogaus tapatumo ontologija: tarp substancijos ir asmens“ | Morkūnienė, Jūratė (sud.), Individo...
  11. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    Išvados 1.Transcendavimo judesys sudaro europietiškumo esmę. Substancijos ribų peržengimo fenomenas yra kritiškumo ir kūrybos variklis, kuris veikia visuose europiečio egzistencijos laukuose – filosofijoje, moksle, kultūroje, religijoje, politikoje. Tačiau transcendavimo procesas gali veikti...
  12. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    Stipriausiai XX amžiuje naująją mąstymo paradigmą, mąstymo kryptį į gylį, yra apibūdinęs H. Bergsonas. Tai – jo intuicijos, turinčios primatą diskursyviojo ratio atžvilgiu, samprata. Visa Bergsono kūryba yra skirta išryškinti spontanišką, t. y. netikėtą kaip pati gyvybė ir tikrovė, intuicijos...
  13. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    Intuityvumas, pranokstantis racionalumą, Vakarų filosofinėje tradicijoje buvo užgožtas, bet nepamirštas. Platonas, Aristotelis kalbėjo apie nous, skirdami šią proto formą nuo logos – filosofinė tradicija išsaugojo šį skyrimą. Geriausią sintezę ji bus įgavusi Tomo Akviniečio tekstuose, kuriuose...
  14. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    Ši nauja mąstymo paradigma reiškia naują santykį tarp racionalumo ir intuityvumo. Vakarų tradicijoje vyravo racionalumo primatas intuityvumo atžvilgiu. Dėl to transcendencija filosofijoje, sociumo organizavime, netgi religijoje ir kitose žmogaus egzistencijos išraiškose nuolat prarasdavo...
  15. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    3. Naujoji mąstymo paradigma: transcendavimo judesys į gylį (intus legere) Ideologija, manipuliacija, technika – visi šie tradicinės racionalaus mąstymo paradigmos rezultatai, kaip ir visos uždaros sistemos, netenkina žmogaus proto. Tarsi jo gelmėse, Bergsono žodžiais tariant, nuolat skambėtų...
  16. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    Transcendencija, ratio režime istoriškai veikianti kaip uzurpacinis mechanizmas, susilaukė daugybės pačių Europos mąstytojų interpretacijų. Galima paminėti Heideggerio mąstymą apie Vakarų metafizikos raidą, kaip „būties užmiršimo“ istoriją: iš esmės Heideggeris atskleidžia palaipsnį žmogaus...
  17. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    Jeigu vėl perbėgtume Vakarų mąstymo istoriją, jos vyksmą filosofijoje bei visuomenės organizavimosi procesuose, galėtume be vargo konstatuoti, kad jos protagonistai – Platonas ir Aristotelis, Plotinas ir Tomas Akvinietis, modernieji ir postmodernieji mąstytojai – buvo ne tik transcendencijos...
  18. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    Veikdama racionalumo lygmeniu, transcendencija Europoje svyravo tarp šių kraštutinumų – atverties žmogiškosios patirties fakticiškumuiFakticiškumo sąvoką vartojame heidegeriškąja prasme – Faktizität – kaip neišmatuojamą galimybių lauką, kuris sudaro tikrovę, ypač žmogiškąją tikrovę (Dasein)...
  19. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    2. Vakarų tradicijoje vyraujanti mąstymo paradigma: transcendavimo judesys į plotį (ratio) Racionalumas yra dviprasmis. Iš vienos pusės, jis reikalauja atsisakyti išoriniu autoritetu, pavyzdžiui, mitais, grįstos tradicijos, kaip vienvaldžio tiesos šaltinio. Pažinimas, koks bebūtų jo statusas...
  20. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

    Sunku atsakyti į klausimą, kodėl graikų mąstymas atsiribojo nuo mito ir perėjo į racionalumą, kodėl, tarpusavy tiesiogiai nesusijusios, dvi civilizacijos – graikų ir žydų – savyje išplėtojo transcendencijos veikimą, lyg būtų iš anksto ruošiamos tarpusavio jungčiai. Paprasčiausias atsakymas būtų...
Grįžti
Viršutinė Apatinė