• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Gyvulininkystė dźwiły ‘tamsiai rausvas, žalas (ppr. apie galvijus)’: Kiedyści krowy byli ryże i dźwiłe, szerść taka ciemna, ciemna Most; dwiły (TurNiSzw 138); dwiłajka ‘žala karvė’: Jak komu nadejdzie, tak ten nazywa [krowę]. I jodajka, i margajka i czarniucha, i dwiłajka. To nie dla koloru...
  2. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    wircinka ‘suvertų daiktų vėrinys, kirbinė, parduodama Kaziuko mugėje’: Nu i przynosi takie obarzanki, nanizana moża na waga, na ta wiercina, to musi wiercinka nazywała sie, ten sznurek taki Vid. Wiercina. To przeważnie obarzanki mówio. O, jak kiedy jeździli na Kaziuka, toż było tego, oj, mówi...
  3. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Tradiciniai liaudies papročiai skwierstula ‘šviežia mėsa duodama po kiaulės paskerdimo kaimynams arba pažįstamiems; bendros vaišės po skerdimo’: Jak zakole sie prosiaka, nazywa sie skwierstula, mówi sie, zaprasza sie kogokolwiek, nu to przychodźcie dziś do mnie na skwierstula. Kiedyści mego męża...
  4. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    pejsować ‘pakartotinai kulti miežius, kad nubyrėtų akuotai’: To pejsujo jenczmień, on ma ościuki i po zbożu bijo, obiwajo te ościuki, a potem wieli Rud; pojsować, wypojsować įvyk. (SGP); pejsać Aukštadvario apyl.Žr. Elena Grinaveckienė, „Lietuviškos kilmės leksika Aukštadvario lenkų šnektoje“...
  5. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    grambul ‘vabalas’: Po drzewach oni łażo, takie rude, żółte, grambuli Kar; grumbal: Grumbali to gryczaniki bywajo, gryka siać trzeba, to takie żółtowate żuczki, grumbali to mogo nazywać każdego żuka prawie Rud. Žodis dokumentuojamas tik baltarusių tarmėse грамбỳль (СБГ, plg. СБ 65); lie...
  6. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Žemdirbystė ir gyvulininkystė gil ‘dvilinkė, bimbalas, byzdėlė’: Gospodarzom to najwiencej (dokuczają) te muchy, komary, a zwierzentam to gili, ślepaki i komary też, i meszki, to chyba gili najwiencej konsajo Šv. Gili Virš. Gili siadali [na krowy], takie wielkie jak bambawozy Padv. Te gili, te...
  7. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    łębiaki, mžb. łębiaczki dgs. ‘sultingas daržovės, žolės lapas su stambu; lapo stambas’: Nie ma kartofli, jedne łembiaki zrośli Virš. W runklach łambiaki i w buraczkach łambiaczki nazywajo sie Pal. A tak póki jeszcze ot łami sie to łembiaki, póki oni jeszcze rosno (buraki), to łembiaki, nu karmio...
  8. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Augalų, medžių ir jų dalių pavadinimai atożeła ‘iš medžio stiebo ar šaknies išaugusi jauna šakelė, atauga, atvaša’: I trawa, i tam i śliwki obeszedszy takie atożeły, i od jabłeni, i bylica ta trawa, i łapuchi, a tam szto choczysz Šv. Atożyny puska drzewo Padv. Žodis dokumentuojamas baltarusių...
  9. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Kasdienių valgių pavadinimai brzyzgły, zbrzyzły ‘surūgęs, prarūgęs (apie pieną)’: Jeszczo do kwaśnieńcia jeszcze nazywała sie brzyzła, brzyzła mleka, to trocha jak skwaśnieji, ni to słodka, ni to kwasna. Nie nadaji sie, zbrzyzła mleka, prawda, że to ona ni tawo ni tamu ni nada Šv; brzyzgły...
  10. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    kuciniać ‘lengvai liesti jautrias kūno vietas, kutinti, katulti’, pokuciniać: Aj źbierali sie też tam, jak młode, to jak widzo, że chto boji sie tych łaskotkow, kuciniać, to jak pokucinia, czy tam pod pachy, czy podeszwy i to nazywali, że kucinia Šv; zakuciniać: Bywa chto bardzo boji sie, a tak...
  11. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Žmogaus išvaizda, elgesys ir jam būdingi veiksmaiŠios teminės grupės žodžiai sudaro apie 25 proc. visų lituanizmų, vartojamų lenkų tarmėse Lietuvoje. Ši leksika buvo nagrinėjama etnolingvistiniu bei semantiniu aspektu (Krystyna Rutkowska, Zofia Sawaniewska-Mochowa, „Zapożyczenia litewskie...
  12. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    2. Antra lituanizmų grupė Žodžiai, sudarantys šią gausią lietuvių kalbos skolinių grupę, nedokumentuojami nei senovės raštuose, nei istoriniuose žodynuose, todėl gana sudėtinga nustatyti konkretų jų patekimo į slavų (taip pat – į lenkų) kalbas laikotarpį. Kai kurios leksemos yra plačiai...
  13. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Žmogus, jo išvaizda Istoriniuose šaltiniuose dokumentuojama pavienių žodžių, apibūdinančių žmogaus išvaizdą, tiksliau – pabrėžiančių žmogaus neįgalumą. Mūsų medžiagoje toks pavyzdys – žodis kliszawy, kurio reikšmė šiandienos tarmėse pakitusi: kliszawy ‘šleivas, kreivas’; senovės raštuose...
  14. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Pastatų ir jų dalių pavadinimai świren ‘trobesys, kur pilami grūdai; didesnė klėtis’: Nu w świrnie zboże leży, monka Šv. To jak dużo kto miał ziemi, to u ich świrny wielkie byli Lent. W świrnie zasieki byli, do zasieków wszystko sypali, żyto osóbnie, jenczmień, owies osóbnie Kar. Takie swirny...
  15. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Važiuoklių ir ūkinių padargų bei reikmenų pavadinimai razginie dgs. ‘virvelių tinklas su dviem lankais pašarui nešioti’: A latam w razginiach, pierw nosili tak i teraz tak nosza, do ich nałoża, stodoła nie blisko, siana czy słoma, podściłka, mnie w ich lepiej, trzy pary mam razgini, jeszcze...
  16. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    ragojsza 1. ‘grikių miltų duona’: Na Wszystkie Świenty ragojszy pieko, zaduszny dzień, to wszystkie na mogiły ido świczki stawio, chto idzi, to niesi tego ragojszy. Nasza mama to nie piekła. Ragojszy żytnia monka, potym gryczana monka sypie, ciemny i nazywajo sie ragojszy Kar. Ragojszy z...
  17. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Mėsos (rūkytos mėsos) ir duonos pavadinimai Raštuose dokumentuojami pavadinimai tų maisto produktų, kuriais buvo atliekama mokėjimo funkcija, t. y. maisto produktai, buvę mokesčio dalis, arba atlyginimas už darbą: kumpiak ‘šlaunis, kulšis (ppr. kiaulės); šlaunies, kulšies mėsa’: Nu przyszli...
  18. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    skierdź ‘vyriausiasis piemuo’: Skierdź Šv, Lent. Krowy trzymali i skierdzia najmowali, któren nie ma ziemi, czy nie ma czym pracować, był skierdziam, nu to godzi sie wiela tam płacić jemu, zbożam płacili. Nu jak kolejka u kogo dwie krowy, dwa dni jego karmi tego szkierdzia Kar. Skierdź zatrombi...
  19. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Asmenų pavadinimai pagal jų veiklą, užsiėmimą ir įrankių, įtaisų pavadinimai bitnik ‘kas su kitais turi bendrai bites’: On nie umiał, a ten bitnik on umiał, a nie miał za co kupić ich, to on jemu kupił dwie kłodki pszczołow jedna sobie, druga jemu, i on patrzał obydwie Lent. Po litewsku biczoli...
  20. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    szlina ‘glitus molis, tinkamas minklei’: Garki mieli, chto nie móg kupić, to takie z szliny zlepione, nie glina, a taka w jeziorach, błota taka siwa, to bardzo oni dobre byli te garki Miež; szlin. Žodį szlin užrašė Grinaveckienė Aukštadvario apyl.Žr. Elena Grinaveckienė, „Lietuviškos kilmės...
Grįžti
Viršutinė Apatinė