Žmogaus išvaizda, elgesys ir jam būdingi veiksmai1
baładać się ‘tabaluoti, tintaluoti’: Tak zaczepio i pociongneli po wyśpie, tyko głowa bałada sie Lent. Baładać sia, zabładać sie Aukštadvario apyl.2. Karlovičiaus lenkų tarmių žodyne: baładać się ‘tabaluoti, tintaluoti’ (SGP). Žodis randamas Seinų lenkų tarmėse: bałdać, bałdać śe ‘belsti, trankyti; vaikščioti; bastytis, valkiotis’, taip pat bałdyga ‘gremėzdas, griozdas, griova’ (СБ 75); lie. baldóti, baladóti ‘belsti(s), trankyti(s)’;
bałbotać 1. ‘taukšti, plepėti’: Nu to on tylko sam mówi i mówi, czy tam prawda, czy nie prawda, ale on sam mówi, nu to już na takiego mówio, że bałbat`un, przyjdzi i bałboczy, nu bo on bałboczy i bałboczy, jedno nie konczył, drugo zaczyna Šv; 2. ‘neaiškiai kalbėti’: Bałbotać, nu to znaczy bałboczy, że zrozumieć nie można, co on mówi Virš; 3. ‘apie kalakutą: išduoti garsą’: Indyki takim głosem bołboczo Lent; bałbat`un ‘kas daug kalba, plepa’: Nu bałbat`un to ten, co dużo mówi Šv. Žodis randamas Seinų ir Balstogės lenkų tarmėse (СБ 74); baltarusių tarmėse балбатàць (СБГ); lie. balbatúoti; balbatū̃nas ‘plepys’;
kropsztać się ‘šį tą dirbinėti, palengva ruoštis, tvarkytis’: Monż tu kropszczy sie i kropszczy sie przy tej altance Jon; krapsztać ‘rakinėti (nosį)…’3; krapszta niekin. ‘kas ilgai krapštosi, negreitas darbe’: Krapszta ty, nadojadło już czekać, kiedy ty już zrobisz Arn. Žodis dokumentuojamas paribio baltarusių tarmėse: кро̀пштацца (СБГ); lie. krapštýti(s);
- 1 Šios teminės grupės žodžiai sudaro apie 25 proc. visų lituanizmų, vartojamų lenkų tarmėse Lietuvoje. Ši leksika buvo nagrinėjama etnolingvistiniu bei semantiniu aspektu (Krystyna Rutkowska, Zofia Sawaniewska-Mochowa, „Zapożyczenia litewskie dotyczące człowieka w gwarach polskich na Litwie: aspekt semantyczny i etnolingwistyczny“, 2012). Zofia Sawaniewska-Mochowa pateikė straipsniui įdomios medžiagos iš rankraštinio Antano Juškos žodyno.
- 2 Žr. Elena Grinaveckienė, „Lietuviškos kilmės leksika Aukštadvario lenkų šnektoje“, p. 137.
- 3 Žr. Jan Otrębski, „Lituanizmy słownikowe w dialekcie polskim na Wileńszczyźnie”, s. 82.