• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Jūratė Baranova

    Straipsnis Ritmo sąvokos metamorfozės Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari tekstuose

    Santrauka. Straipsnyje svarstoma galimybė, ar ritmo konceptas, funkcionuojantis Gillesio Deleuze’o ir Félixo Guattari tekstuose, negalėtų padėti atsekti minties judėjimo linijų nuo filosofijos link skirtingų meno formų (literatūros, kino, tapybos, muzikos) ir atgal. Pradedant nuo dinaminės...
  2. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    The Time-Whole-Openness Relation in Cinema and the Philosophy of Modern Cinema Summary. The main question of this paper – how the forking of the time into three streams – the presence of the past, the presence of presence and the presence of the future which is possible to be reflected in the...
  3. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Literatūra Angelucci, Daniela, “Deleuze and the Concepts of Cinema,” Deleuze Studies, 2014, vol. 8, no. 3, pp. 309–414. Augustinas, Aurelijus, „Išpažinimai: vienuoliktoji knyga“ | Bronislovas Genzelis (sud.), Filosofijos istorijos chrestomatija: viduramžiai, vertė Jadvyga...
  4. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Išvados 1.Prie Tarkovskio fenomeno Deleuze’as priartėja iš dviejų perspektyvų. Viena vertus, jis skaito ir cituoja Tarkovskio tekstą Apie kinematografinį atvaizdą (De la figure cinématographique), publikuotą žurnale Positif 1981 metų gruodį. Kita vertus, kai reflektuoja pamatinę antrojo tomo...
  5. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Deleuze’as pastebi, jog Tarkovskis įžvelgia nuolatinę grėsmę grįžti prie kalbos kino vaizde: Juslėmis suvokiami užfiksuoti laiko ženklai – tokia yra pirminė Tarkovskio sąvokos Запечетленное время reikšmė. Deleuze’as, apmąstydamas Tarkovskio kino koncepciją ir jo kuriamą kiną, vengia tokių...
  6. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Tarkovskis kino režisierių lygina su skulptoriumi: Ir skulptorius, ir režisierius dirba tyloje, tikrindami savo įžvalgas tik su pačiu laiku. Žodis ir literatūra jam tarsi niekuo nebegali padėti. Žodinė kalba nebevaidina jokio vaidmens ar net suspenduojama Šarūno Barto filmuose Namas...
  7. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Knygoje Įvaizdintas laikas Tarkovskis kelia jam pačiam labai svarbų klausimą: koks yra literatūros ir kino meno santykis? Jis įžvelgia vieną bendrą abu menus jungiančią savybę – abiejose sferose menininkai gali mėgautis laisve pasirinkti medžiagą iš to, ką jiems siūlo realus pasaulis, ir...
  8. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Tai, kad Tarkovskis kūrė anapus sociologinių ir politinių štampų, liudija ir jo kūrybos recepcija tarp vakarų kino kūrėjų. Larsas von Trieras dedikavo savo filmą Antichristas Andrejui Tarkovskiui. Tarkovskis žavėjosi Bressonu, Bunueliu, Ingmaru Bergmanu (1918–2007). Bergmanas atsakė jam tuo...
  9. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Kaip pastebi Milerius, Tarkovskio filmuose chronologines laiko trajektorijas laužė specifinės personažų figūros – visuomenės autsaideriai – šventieji keistuoliai, stalkeriai, jurodivai ir jų vizijos, turintys ir religinių, ir politinių kanotacijų: „silpnindamos tokius sensomotorinius ryšius...
  10. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Dostojevskio Idiotą skaitė taip pat ir Deleuze’as. Kristaliniame pasakojime, kuris ženklina modernųjį kiną, Deleuze’as įžvelgia pagrindinio personažo tarsi Dostojevskio idioto laikyseną. Kai sensomotorinės situacijos užleidžia vietą optinėms ir garsinėms situacijoms, personažai siekia ne veikti...
  11. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Deleuze’as yra linkęs skirstyti kino režisierius į nacionalines mokyklas ir todėl pritariamai cituoja Serge’o Daney sociologines apibendrinamas įžvalgas su fizikiniu ir cheminiu prieskoniu. Daney pastebėjo, kad po Dovženko kai kurie tarybiniai kino kūrėjai (ar kai kurie iš rytų Europos...
  12. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Deleuze’as nepastebi šio Tarkovskio priešiškumo Eisensteino montažo kinui. Dar daugiau – jis netgi juos sujungia vienu pagrindu, priskirdamas abu tai pačiai sovietinei montažo mokyklai. Tiesa ne pats, o nekritiškai pacituodamas Serge’ą Daney, kuris žurnale Libération (27 janvier 1982) rašė:
  13. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Tarkovskis rašydamas iš tiesų deklaravo, kad laikas kine turi turėti fakto struktūrą taip, kaip jis pasiekiamas stebėjimu rytietiškame haiku. Bet ar iš šios Tarkovskio įžvalgos savaime aišku, kad jo režisuotiems filmams nebūdingos lygiagrečios laiko sekos, sudarančios laiko kristalą? Tarkovskio...
  14. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Ši diskusija apie montažo ir ilgos kadruotės santykį ir priešpriešą tapo kino teorijos klasika. Kieno pusę šioje diskusijoje palaikytų Tarkovskis? Atrodytų, jis yra artimesnis neorealizmui, kuris pirmenybę teikia ilgiems kadrams. Tarkovskis parašė scenarijų filmui Andrejus Rubliovas kartu su...
  15. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Todėl montažas, pasak Deleuze’o, iš karto sukuria netiesioginį laiko vaizdinį (une image indirecte du temps) konkrečiame vaizdinio-judėjimo tipo filme kaip visumos rėmuose. Kokie yra pagrindiniai laiko iššūkiai, į kuriuos reaguoja kinas, tampantis tuo, kas jis yra? Deleuze’as atsako: „Viena...
  16. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Laikas versus montažas: nuo klasikinio prie modernaus kino Deleuze’as pirmą sykį pamini Tarkovskį antrajame Kino 2 skyriuje „Trumpa vaizdinių tipų ir ženklų apžvalga“ (Récapitulation des images et des signes), svarstydamas klausimą – koks laiko ir montažo santykis. Deleuze’as rašo: „Tarkovskis...
  17. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Kita vertus, visi šie trys susipinantys laikai, parodyti per kelias filmo laiko minutes, koegzistuoja vienu metu. Sapno laikas tampa veidrodžiu realybės laikui, taip dar labiau išryškindamas, kas jame nepakeliama ir žiauru. Vidiniame sapno laike karas neegzistuoja, bet jis įsiveržia į šį laiką...
  18. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Tarkovskis siekia sujungti šiuos du laikus į vientisą laiko blyksnį jau pirmajame filme Ivano vaikystė (Deleuze’as, beje, šio filmo nemini). Tarkovskis sukuria keturis Ivano sapnus, kuriuose skleidžiasi virtualus laikas, primenantis galimą Ivano praeities laiką iki karo, kol pasaulis dar buvo...
  19. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Bergsonas Materijoje ir atmintyje rašęs, kad mes nepereiname iš aktualios dabarties į praeitį, mes iš naujo nesujungiame praeities su dabartimi, bet iš karto persikeliame į pačią praeitį, kuri nebėra tuo, kas buvo, o tuo, kas yra ir egzistuoja savyje kaip dabartis; praeitis neišlieka niekur...
  20. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Ir Tarkovskio, ir Deleuze’o apmąstymams apie dabarties ir praeities susipynimą neabejotinai įtakos turėjo Marcelio Prousto skaitymai. Tarkovskis cituoja Proustą, pavaizdavusį, kaip pagrindinis pasakotojas išsilaisvina nuo bokštų vaizdinio aprašęs bokštus. Tą patį Tarkovskis patyrė sukūręs filmą...
Grįžti
Viršutinė Apatinė