• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    The Process of the Fine Arts and the Leftist Ideology in the Interwar Lithuania Summary. The topic of the article is the interconnection between processes of the fine arts and the ideologies. This issue was of great importance to the aesthetic thought of the interwar Lithuania. The author...
  2. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    Literatūra Alantas, Vytautas, „Žiūrovo įspūdžiai iš rudens dailės parodos“, Lietuvos aidas, 1936 10 24. Cvirka, Petras C., „Ars“ grupes meno paroda“, Kultūra, 1934, nr. 4, p. 245–246. Cvirka, Petras, „Apie dailininkus“, Kultūra, 1936, nr. 1, p. 31–33. Jankevičiūtė, Giedrė, Dailė ir valstybė...
  3. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    Išvados 1.Priežasties, dėl kurios kairiųjų pažiūrų meno kritikų skelbta meno socialinio determinuotumo samprata neįgavo platesnio atgarsio dailės kritikoje ir neturėjo svaresnės įtakos dailės gyvenimui, reikėtų ieškoti marksistinės meno teorijos literatūrocentriškame pobūdyje. Šiai teorijai...
  4. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    Bandydamas atremti kairiesiems adresuotą priekaištą dėl propagandinių tikslų, Korsakas aiškino, jog klaidinga reikalavimą išreikšti pažangias epochos idėjas traktuoti kaip apsiribojimą siužetiniu paveikslu. Žiūrovas turi stengtis suprasti „nuotaiką bei mintį, dailininko dažnai sąmoningai ar...
  5. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    Valeškos paveiksle Birutė ir dvi jos draugės kaip „šių dienų kafešantano šokėjos, išsekusios, ciniškos, be jokio mergiško drovumo ir kuklumo. Jų figūros dailininko pabrėžtinai pailgintos, atseit „sumodernintos“ ir primena dabarties madų žurnalų damas“. Apnuogintos, skraiste pridengtos Birutės...
  6. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    2. Meno pasaulėžiūrinis sąlygotumas Teorinį meno ryšio su ideologija aiškinimą Korsakas, į rusų ir vokiečių marksistinę estetiką gilinęsis literatūros kritikas, perėmė iš rusiškų šaltinių: „psichoideologijos“ teorijoje teigiama, kad tuomet, kai menininkas priklauso politiškai įsitvirtinusiai...
  7. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    Kaip dažna polemikose, Cvirkos samprotavimą apie sugrįžimą „prie Courbet principų“ Vienožinskis interpretavo supaprastindamas, t. y. įžvelgdamas jame tik anachronistinį XIX a. realizmo susigrąžinimą. Nepamatuota buvo Vienožinskio pastaba esą Cvirka klaidingai priskyrė realizmui Goya ir...
  8. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    Vieno žymiausių tarpukario dailės kritikų tapytojas Justinas Vienožinskis straipsnyje „Vaizduojamasis menas ir mes“, kuriame polemiškai reagavo į daugelį Rudens dailės parodos recenzijų, išryškino Cvirkos ir Alanto teiginių apie dailės būklę ir perspektyvas nekompetentingumą. Lietuvių...
  9. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    Cvirka kalbėjo visuomenės, norinčios gyvenimiškesnės tematikos, vardu. Tačiau viena, kai to norėta ideologinio užsiangažavimo sumetimais – ar tai būtų oficialioji ideologija, pageidavusi vaizduoti laimėjimus, ar kairioji, skatinusi išreikšti nepasitenkinimą buržuazine tikrove. Kita – kai...
  10. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    1. Realizmo–modernizmo priešstata 1935 m. Rudens dailės parodos, kurią surengė neseniai įsteigta Dailininkų sąjunga, proga publikuotame straipsnyje svarstymus apie dailės būklę Cvirka pradėjo konstatuodamas kaip neginčijamą faktą, kad Rašytojų pasaulėžiūrinio apsisprendimo (reikia turėti...
  11. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    Įvadas Dailės procesas ir ideologija yra plati, įvairiais aspektais nagrinėtina tema, dominanti ir dailėtyrininkus ir kultūrologus. Jau keleri metai Lietuvoje vykdomi dailės gyvenimo tyrinėjimai: dailės pritaikymo valstybės propagandai, Lietuvos įvaizdžio bei oficialaus stiliaus formavimo...
  12. Pillė Veljataga

    Straipsnis Dailės procesas ir kairioji ideologija tarpukario Lietuvoje

    Santrauka. Straipsnis skirtas svarbiai tarpukario Lietuvos estetinės minties temai – dailės proceso ir ideologijos ryšiui. Nagrinėjama marksistine meno klasinės prigimties teorija besivadovavusių meno kritikų meno socialinio determinuotumo samprata, siekiama atskleisti jos, kaip dailės kritikos...
    • Pillė Veljataga
    • Tema
    • dailė ideologinis angažuotumas meninis gyvenimas modernizmas realizmas tarpukario lietuva
    • Tęsiniai: 11
    • Temynas: H 003 menotyra
  13. Pillė Veljataga

    Straipsnis Grožio samprata tarpukario lietuvių estetikoje

    The Concept of Beauty in the Aesthetics of Interwar Lithuanians Summary. The paper is dedicated to the problem of beauty in art in the aesthetics of interwar Lithuanians. The creeds of the most dramatic representatives of catholic aesthetics – Adomas Jakštas, Stasys Šalkauskis, Jonas Grinius –...
  14. Pillė Veljataga

    Straipsnis Grožio samprata tarpukario lietuvių estetikoje

    Literatūra Ališauskas, Vytautas, „Logo funkcijos A. Jakšto estetikoje“, Literatūra, 1989, t. 31, nr. 1, p. 52–63. Andriuškevičius, Alfonsas, Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918–1940, Vilnius: Mintis, 1989. Grinius, Jonas, „A. Jakšto estetikos eskizas“ | Adomas Jakštas, Raštai, t. 3...
  15. Pillė Veljataga

    Straipsnis Grožio samprata tarpukario lietuvių estetikoje

    Baigiant tarpukario katalikiškosios estetikos grožio sampratos aptarimą, teigtina, kad jos vaidmuo lietuvių estetikoje kontroversiškas. Viena, ji praturtino teorinį diskursą, į jį įtraukė fundamentalias estetikos temas ir tobulino terminiją. Antra, kaip metodologinė prieiga meno kritikai ši...
  16. Pillė Veljataga

    Straipsnis Grožio samprata tarpukario lietuvių estetikoje

    Objektyvizmo implikuojamą grožio neistoriškumą, „amžinų“ normų galiojimą, Grinius bandė sušvelninti įvesdamas subjekto poreikių matmenį. „Mat žmogus yra tokia komplikuota būtybė, kuriai malonu ne tik olimpinę kontempliaciją žadinantieji objektai, bet taip pat leidžiantieji pajusti įvairų...
  17. Pillė Veljataga

    Straipsnis Grožio samprata tarpukario lietuvių estetikoje

    Ketvirto dešimtmečio intelektualiniame gyvenime plito „plačios katalikybės“ idėjos, jas skleidžiant pasižymėjo teoriniams meno klausimams skirtą publicistiką rašęs, bet grožio klausimų beveik neaptaręs Keliuotis, čia jau minėtas Vaičiulaitis. Katalikiškosios estetikos pokyčių grožio tematikoje...
  18. Pillė Veljataga

    Straipsnis Grožio samprata tarpukario lietuvių estetikoje

    Tiesos, gėrio ir grožio vienovės postulatą Šalkauskis traktavo ne taip rigoristiškai kaip Jakštas. Polemizuodamas dėl meno autonomijos, pastarasis užėmė moralisto pozicijas. Šalkauskis daugiau dėmesio skyrė moralės normoms interiorizuoti – tik tapę menininko dvasine savastimi, krikščioniški...
  19. Pillė Veljataga

    Straipsnis Grožio samprata tarpukario lietuvių estetikoje

    Šalkauskio koncepcijoje objektyvius ir visuotinai reikšmingus estetinio gyvenimo dėsnius nustato „bendroji estetika“. Ji, skirtingai nei deskriptyvinė „specialioji estetika“, kuriai priskiriamos menotyros disciplinos, privalo būti normatyvine disciplina. Pabrėžiama, kad estetikos dėsniai...
  20. Pillė Veljataga

    Straipsnis Grožio samprata tarpukario lietuvių estetikoje

    Ir Jakštas, ir Šalkauskis susidūrė su objektyvistinei grožio mene sampratai iškylančiu keblumu – grožio, o drauge estetinio vertingumo normų, teisingumo pagrindimu. Jakštas, atsakydamas į Sruogos klausimą, kaip nustatyti, ar žmogus teisingai suprato iš Amžinojo Logo (Dievo) gaunamas...
Grįžti
Viršutinė Apatinė