- Bibliografinis aprašas: Nida Gaidauskienė, Čiurlionių Nebaigtoji: meno ir gyvenimo sintezės grimasos, @eitis (lt), 2015, t. 110, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Nida Gaidauskienė, „Čiurlionių Nebaigtoji: meno ir gyvenimo sintezės grimasos“ | Gražina Daunoravičienė, Rima Povilionienė (sud.), M. K. Čiurlionis (1975–1911): jo laikas ir mūsų laikas, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2013, p. 544–579, ISSN 978–609–8071–11–5.
- Institucinė prieskyra: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Santrauka. Studijoje, kuri parengta stažuojant Jogailaičių universitete (Krokuvoje), remiant Lietuvos mokslų tarybai, aptariama vienintelio Čiurlionių operos projekto „Jūratė“ kilmė, bandoma rekonstruoti jos siužetą ir visumos koncepciją, pasitelkus Vidurio ir Rytų Europos kontekstą: kaip panašios fabulos vystėsi ir kaip jos buvo realizuotos romantinėse operose. Tragiškas „Jūratės“ finalas (Kastytis nubaudžiamas panašiai kaip Prometėjas) ir galima muzikos, kilusios de profundis, apoteozė jame (žvejas aprauda žuvusią Baltijos karalienę tarytum Orfėjas), leidžia pritraukti keletą ryškesnių XIX a. pab. kultūros tekstų – Gesamtkunstwerk koncepcijos įgyvendinimą Wagnerio teatrologijoje „Nybelungo žiedas“ bei meno ir gyvenimo sintezės idėją, iškeltą Nietzsche’s studijoje „Tragedijos gimimas iš muzikos dvasios“. Kadangi „Jūratės“ operos kūrimas pinasi su jos siužeto parafrazėmis asmeniniame Čiurlionių bendravime, mėginama nusakyti maksimaliai idealistinio siekio pakylėti gyvenimą iki meno paradoksalumo, išryškinti tragiškąjį jo aspektą. Šis reiškinys regimas socialinių, meninių XIX–XX a. sandūros utopijų horizonte.
Pagrindiniai žodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Sofija Čiurlianienė-Kymantaitė, Jūratė, romantinė opera, siužetų variantai, Richard Wagner, Gesamtkunstwerk, Friedrich Nietzsche, meno ir gyvenimo sintezė, muzikos apoteozė, tragedija, utopija.