Studija Neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto gyvybės atėmimo aspektai

Apibendrinant šioje studijoje minėtų teismų sprendimų nuostatas pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra ne tik faktų įrodinėjimo klausimas. Tai visų pirma nužudyto žmogaus „kainos“ klausimas. Todėl nukentėjusiojo interesų nederėtų sumenkinti iki intereso gauti tam tikrą materialinį atlygį, tokiu būdu pagrindiniu laikant tik „pasipelnymo“ tikslą. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į vertybių skalę, kam pirmiausia suteikiamas prioritetas – žmogaus gyvybei, nukentėjusiojo netekties skausmui ir kančiai ar kaltininko amžiui, jo turtinei bei šeimyninei padėčiai. Teismas neprivalo nustatinėti, kada kaltininkas atlygins ir (ar) apskritai gebės atlyginti atitinkamo dydžio neturtinę žalą. Jis turi nustatyti, kad teisiamasis nužudė žmogų, tokiu būdu paneigdamas aukščiausią vertybę, todėl nužudytojo artimiesiems dėl netekties privalo kompensuoti skriaudą. Tik taip teismas akivaizdžiai patvirtins gyvybės prioritetą prieš kitas vertybes, o ją adekvačiai įvertindamas, išreikš valstybės požiūrį į nužudymą, jos socialinį palaikymą bei deramą pagarbą nužudytojo artimiesiems.

Išvados

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pateikta neturtinės žalos definicija neužtikrina vieningos gramatinės bei prasminės teisės aktų išraiškos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo doktrinoje vartojamos moralinės žalos (dommage moral) sąvokos turinys iš esmės nėra tapatus neturtinės žalos sąvokos turiniui, todėl netikslumams išvengti įstatymų leidėjui būtina suvienodinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamas definicijas.

Nukentėjusiuoju nuo nužudymo turėtų būti pripažįstamas asmuo vadovaujantis baudžiamąja teise (BK 248 straipsnis). Tokiais asmenimis reikėtų laikyti ne tik asmenis, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties, bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys bei jų sutuoktiniai, taip pat bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos ir glaudų emocinį ryšį turintys asmenys.

Neturtinės žalos objektas nužudymų bylose yra nukentėjusiojo asmeninis ir idealusis pasaulis, jo kančia, kuri apima visas tokias sąvokas kaip: dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas.

Neturtinės žalos kompensavimas galimas tais atvejais: kai kaltininko veiksmai, kurie sukėlė nukentėjusiajam dvasinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją (dvasines kančias), yra neteisėti; kai nukentėjusiojo patirtas skausmas ir kančia yra kaltininko veiksmų padarinys; kai tarp patirto netekties skausmo ir kančios bei kaltininko veiksmų yra priežastinis ryšys; kai kaltininkas neabejotinai yra kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Esamas teisinis neturtinės žalos atlyginimo reguliavimo diferencijavimas sudaro socialinį disbalansą, kurio siekiant išvengti bei užtikrinti pamatinę pusiausvyrą ginant žmogaus teises ir laisves, įstatymų leidėjui derėtų suvienodinti nustatytos neteisminės turtinės bei neturtinės žalos kompensacijos dydžius.

Teismų praktikoje neturtinės žalos žemutinė riba siejama su Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme fiksuotu neturtinės žalos dydžiu, akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Kadangi neturtinės žalos atlyginimas yra ne tik faktų įrodinėjimo klausimas, bet ir visų pirma nužudyto žmogaus „kainos“ klausimas, todėl nukentėjusiojo interesai neturėtų būti sumenkinti iki „pasipelnymo“ tikslų. Veikdamas valstybės vardu ir jos interesais teismas turėtų atsižvelgti į valstybėje pripažintą ir įstatymuose įtvirtintą vertybių skalę, kurioje būtų reglamentuota, kam suteikiamas prioritetas – žmogaus gyvybei, nukentėjusiojo netekties skausmui ir kančiai ar kaltininko amžiui, jo turtinei bei šeimyninei padėčiai.

Šaltiniai ir literatūra

• Augis, Rimvydas; Rimantas Kočiūnas, Birutė Abraitienė ir kt. (red.), Psichologijos žodynas, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993
• Biblija: naujas lietuviškas vertimas, iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų vertė Algirdas Jurėnas, Duncanville, Texas: World Wide Printing, 2000.
• Bundesministerium der Justiz und für Verbraucherschutz, Gesetz über die Entschädigung für Opfer von Gewalttaten [žiūrėta 2016 m. rugjūčio 23 d.].
• Card, Richard, Criminal Law, twelfth edition, London, Dublin, Edinburgh: Card, Cross & Jones, 1992.
• Cirtautienė, Solveiga, Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas, Villnius: Justitia, 2008.
• Code de procédure pénale, Legislationline.org [žiūrėta 2016-08-31].
• Codice di procedura penale, Parte prima, Altalex.com [žiūrėta 2016-09-20].
• Daszkiewicz, Krystyna, Przestępstwa przeciwko życiu i zdrowiu. Rozdział XIX Kodeksu karnego: komentarz, Warszawa: Wydawnictwo C. H. Beck, 2000.
• Dobryninas, Aleksandras; Vaidas Kalpokas, Alina Mickevič, „Nužudymai Lietuvoje: sociologinis požiūris“, Kriminologijos studijos, 2014, t. 2.
• Drakšas, Romualdas, „Mirties bausmė ir kiti teisėto gyvybės atėmimo pagrindai“, Teisė, 1999, t. 33, nr. 4.
• Drakšas, Romualdas, Mirties bausmė: situacija ir perspektyvos, Vilnius: Eugrimas, 2002.
• Drakšas, Romualdas; Regina Valutytė, „Baudžiamosios atsakomybės už kankinimą nustatymo ir Įgyvendinimo problemos Lietuvoje“, Teisė, 2010, t. 74.
• Drakšas, Romualdas; Regina Valutytė, „Kankinimo samprata tarptautinėje teisėje“, Teisė, 2009, t. 71.
• Drakšienė, Anna; Romualdas Drakšas, Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė, Vilnius: Eugrimas, 2008.
• Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. spalio 25 d. Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR [žiūrėta 2016 m. rugjūčio 22].
• Evans, Malcolm David; Rodney Morgan, Preventing Torture, Oxford: Oxford University Press, 2001.
• Goda, Gintaras, „Nekaltumo prezumpcija: įtvirtinimas Lietuvos teisėje ir kai kurie turinio aspektai“, Teisė, 2002, t. 44.
• Goda, Gintaras; Remigijus Merkevičius, Gintaras Jasaitis, Marcelis Kazlauskas, Pranas Kuconis, Jurgis Rinkevičius, Gintaras Švedas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras, kn. 1, Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003.
• Hauser, Jan, Vom Sinn des Leidens: die Bedeutung systemtheoretischer, existenzphilosophischer und religiös-spiritueller Anschauungsweisen für die therapeutische Praxis, Würzburg: Königshausen & Neumann, 2004.
• Herrmann, Joachim, „Die Entwicklung des Opferschutzes im deutschen Strafrecht und Strafprozessrecht: eine unendliche Geschichte“, Zeitschrift für Internationale Strafrechtsdogmatik, 2010, Ausg. 3 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 21 d.].
• Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Nusikalstamų veikų žinybinis registras [žiūrėta 2017 m. gruodžio 14 d.].
• Jescheck, Hans-Heinrich, „Wandlungen des strafrechtlichen Schuldbegriffs in Deutschland und Österreich“, Revista Electrónica de Ciencia Penal y Criminología, 2003, RECPC 05-01vo [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 23 d.].
• Jescheck, Hans-Heinrich; Otto Triffterer, Ist die lebenslange Freiheitsstrafe verfassungswidrig?, 1. Aufl., Baden-Baden: Nomos, 1978.
• Joecks, Wolfgang, Strafgesetzbuch; Studienkommentar, 5. Auflage, Munchen: Verlag C. H. Beck, 2004.
• Jungtinių Tautų Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Valstybės žinios, 2006, nr. 80-3141.
• Kaiser, Tina, „Für US-Opfer werden 4,1 Millionen Euro gezahlt“, Welt.de, 03.04.2015 [žiūrėta 2017 gruodžio 14 d.].
• Kelsen, Hans, Grynoji teisės teorija, vertė Algirdas Degutis, Egidijus Kūris, Vilnius: Eugrimas, 2002.
• Klaipėdos apygardos teismo Civilinė byla nr. 2A-682-826/2016.
• Klimka, Alfonsas, Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus gyvybei ir sveikatai, Vilnius: Mintis, 1964.
• Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Valstybės žinios, 2006, nr. 80-3141.
• Kuconis, Pranas; Vytautas Nekrošius, Teisėsaugos institucijos, Vilnius: Justitia, 2000.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamoji byla nr. 2K-14/2012 [žiūrėta 2016 m. gegužės 20 d.].
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamoji byla nr. 2K-410/2011 [žiūrėta 2016 m. gegužės 20 d.].
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinė byla nr. 3K-3-202/2012 [žiūrėta 2016 m. gegužės 20 d.].
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinė byla nr. 3K-3-281/2012 (S) [žiūrėta 2016 rugsėjo 15 d.].
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje 2K-275/2013 [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 1 d.].
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje 2K-316/2012 [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 1 d.].
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje 2K-467/2013 [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 1 d.].
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje 2K-5-895/2016 [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 1 d.].
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-279/2010 [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 1 d.].
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1998, nr. 109.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės žinios, 2006, nr. 90-3529.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio (2007 m. sausio 16 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės žinios, 2010, nr. 63-3111.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės žinios, 2011, nr. 118-5564.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės žinios, 2012, nr. 64-3246.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu nr. 795 (2008 m. vasario 13 d. redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9, 11 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punkto (2008 m. gruodžio 3 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui“, TAR, 2015-04-16, nr. 5851.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas Dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, TAR, 2016, nr. 17705.
• Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, Valstybės žinios, 1995, nr. 53-1290.
• Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas, Valstybės žinios, 2005, nr. 85-3140.
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymas, Valstybės žinios, 2008, nr. 83-3294.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymas nr. V-298/158/A1-86 Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo, Valstybės žinios, 2003, nr. 52-2357.
• Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, Valstybės žinios, 2001, nr. 56-1977.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas nr. 897 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, TAR, 2014, nr. 12127.
• Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, Valstybės žinios, 2002, nr. 56-2228.
• Maceina, Antanas, Jobo drama: žmogiškosios būties apmąstymas, Vilnius, Vyturys, 1997.
• Marcinkevičius, Arūnas, „Kiek kainuoja Lietuvos piliečio gyvybė“, Delfi.lt, 2011 m. spalio 31 d. [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 9 d.].
• Mikelienė, Dalia; Valentinas Mikelėnas, „Neturtinės žalos kompensavimas“, Justitia, 1998, nr. 2.
• Milinis, Albertas, Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą be pavojingumą didinančių ir mažinančių aplinkybių (BK 129 str. 1 d.), daktaro disertacija, socialiniai mokslai, teisė (01S), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009.
• Milinis, Albertas, Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą, Vilnius: Registrų centras, 2011.
• Nocius, Juozas, Nusikaltimai žmogui, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998.
• Nowak, Manfred; Elizabeth McArthur, The United Nations Convention Against Torture: A Commentary, Oxford: Oxford University Press, 2008.
• Pavilonis, Vladas (sud.), Baudžiamoji teisė: bendroji dalis, Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 190.
• Pavilonis, Vladas; Remigijus Merkevičius, Būtinoji gintis, Vilnius, Justitia, 1999.
• Pėstininkas, Aristidas, Nusikaltimai asmeniui, Vilnius: Mintis, 1984.
• Polukordienė, Kristina Ona, Netekčių psichologija, Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2008.
• Pradel, Jean, Lyginamoji baudžiamoji teisė, iš prancūzų kalbos vertė Darius Abračiauskas, Egidijus Bieliūnas, Tomas Gulbinas, Vilnius: Eugrimas, 2001.
• Rudzinskas, Antanas, „Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje“, Jurisprudencija, 2001, t. 21 (13).
• Rudzinskas, Antanas, „Nusikalstant padarytos žalos moralinės (neturtinės) žalos apskaičiavimo metodikos problemos“, Jurisprudencija, 1999, t. 12 (4).
• Sessar, Klaus, Rechtliche und soziale Prozesse einer Definition der Tötungskriminalität | Kriminologische Forschungsberichte aus dem Max-Planck Institut für ausländisches und internationales Strafrecht, Bnd. 3, Freiburg im Breisgau: Max-Planck-Institut für ausländisches und internationales Strafrecht, 1981.
• Stašaitis, Kęstutis, Ūminio pilvo skausmo klinikinių charakteristikų ir veiksnių, lemiančių efektyvų skausmo malšinimą tyrimas, daktaro disertacija, biomedicinos mokslai, medicina (06B), Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremaliosios medicinos katedra, 2014.
• Stundžienė, Rasa; Vytautas Valentnavičius, „Bagažinėje gyva sudeginta moksleivė, sulaikyti du nekart teisti įtariamieji“, Lrytas.lt, 2013-09-21 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 6 d.].
• Šliogeris, Arvydas, „Kančia“, Filosofija.info, 2012-11-05 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 10 d.].
• The European Court of Human Rights, 15 October 2015, In the case of L. M. and Others v. Russia, Applications nos. 40081/14, 40088/14 and 40127/14 [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 20 d.].
• The European Court of Human Rights, 7 July 2015, In the case of V. M. and Others v. Belgium, Application no. 60125/11 [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 20 d.].
• Vaitekūnas, Stasys; ir kt. (sud.), Visuotinė Lietuvių enciklopedija, t. XXI, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012.
• Valickas, Gintautas; Ksenija Voropaj, Viktoras Justickis, „Terapinė jurisprudencija: naujas požiūris į nusikaltimo auką“, Socialinių mokslų studijos, 2012, t. 4, nr. 4.
• Volodko, Renata, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, teisė (01S), Vilnius, Lozana: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Šveicarijos lyginamosios teisės institutas, 2009.
• Лист, Франц фон, Учебник уголовного права: общая часть, Москва: т-во тип. А. И. Мамонтова, 1903.
• Михеев, Р. И., Проблема вменяемости и невменяемости в советском уголовном праве, Владивосток: Изд-во Дальневост. ун-та, 1983.
• Таганцев, Николай Степанович, Русское уголовное право: лекции, часть общая, т. 1, Москва: Наука, 1994.

Some Aspects of Non-Pecuniary Damage Repayment for Murder in Lithuania

Summary. The study examines questions of compensation for non-pecuniary damage as an expression of the state’s attitude towards human life. The study introduces the definition of non-pecuniary damage and urges to use provisions of criminal law, instead of civil law, to acknowledge a person as a victim. It also analyses key provisions of compensation for non-pecuniary damage in homicide cases that are related to the totality of objective and subjective elements of offense composition. The author pays particular attention to the issues of legal regulation in determination of the value of non-pecuniary damage and court practice in compensation of non-pecuniary damage. The author believes that Lithuanian society still exalts spiritual suffering, while its material value is hardly recognized, for which the judicial process, which should tackle the question of non-pecuniary damage, often turns into a process where the main concern is the protection of defendant’s material welfare and what amount they would be able to pay. The compensation for non-pecuniary damage is not only a question of proving facts, it is foremost the question of the “price” of the murdered. This is why the interests of a victim shouldn’t be collated to making a profit of disaster. The court makes decisions in specific cases and applies the legal norms created by the legislator by using facts, logical and rational arguments. By acting in the name of the state and in its interests, the court should firstly take into account the scale of values set by laws and recognized by the state; what is the priority – human life, the victim’s pain of loss and suffering or the defendant’s age, their material and family status. The court should determine that the defendant killed a person and by doing so they disregarded the highest value, therefore the relatives of the murdered must receive a just compensation. Only in this way the court can clearly set the priority of life over other values; by assessing it adequately, it expresses the state’s attitude towards murder.

Keywords: homicide, non-pecuniary damage repayment, victim, principle of justice.