Straipsnis Ne Europos Sąjungos šalių mokslininkų integracija Lietuvos universitetuose

4. Mokslininkų imigrantų integracijos srityje efektyviausiai veikianti institucija Lietuvoje šiuo metu yra universitetai. Ypač patrauklūs šiuo požiūriu pasirodė KTU (techninių mokslų srityje), ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir savitą statusą Lietuvoje turintis EHU Europos humanitarinis universitetas.

5. Daugumai užsieniečių mokslininkų įsitvirtinti Lietuvoje padėjo asmenys, dirbantys toje aukštojoje mokykloje, kuri akivaizdžiai tapo jų darbdaviu. Tad pačių lietuvių mokslininkų palankus požiūris ir parama kolegoms iš trečiųjų šalių pasirodo esąs labai svarbus svertas, didinantis šalies darbo rinkos atvirumą kvalifikuotiems specialistams.

6. Pastebima, kad ne tik apskritai Lietuvoje, bet ir Lietuvos universitetuose trūksta tarpkultūrinio bendravimo patirties ir tarpkultūrinio švietimo. Akivaizdu, kad šalies žiniasklaida galėtų teikti daugiau teigiamos informacijos apie imigrantus, ypač apie išsilavinusių užsieniečių, mokslininkų indėlį į Lietuvos ekonomikos, mokslo, kultūros plėtrą. Valstybinių institucijų pareigūnams (Migracijos tarnybos, policijos, muitinės ir VMI) reikėtų rengti specialius tarpkultūrinio bendravimo seminarus, kurie padėtų „lengviau susikalbėti“ su atvykėliais iš užsienio. Universitetai galėtų plačiau dalytis gerąja patirtimi, priimant ir integruojant kvalifikuotus užsieniečius.

Literatūra

• Bagdonaitė, Milda, „Vida Beresnevičiūtė: požiūris į etnines mažumas turėtų būti lankstesnis ir kompetentingesnis“, Bernardinai.lt, 2007 m. gegužės 10 d. [žiūrėta 2009 m. gegužės 10 d.].
• Beresnevičiūtė, Vida; Tadas Leončikas, Karolis Žibas, „Migrantų gyvenimas Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir migrantų patirtys“, Etniškumo studijos, 2009, nr. 2, p. 77–111.
Berger, Peter L.; Thomas Luckmann, Socialinis tikrovės konstravimas: žinojimo sociologijos traktatas, iš anglų kalbos vertė Aldona Radžvilienė, Vilnius: Pradai, 1999.

• European Commission, Integrating Migration Issues into the EU’s External Relations, IP/02/1793 [žiūrėta 2010 m. liepos 28 d.].
• Jacobsson, Bengt, The European Union and the Baltic States: Changing Forms of Governance, London, New York: Routledge, 2010.
• Kazlauskienė, Aušra, Protų nutekėjimo priežastys ir tendencijos: Lietuvos atvejis, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, sociologija (05S), Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2006.
• Lauristin, Marju; Mati Heidmets (eds.), The Challenge of the Russian Minority, Tartu: Tartu University Press, 2002.
• Legal Information Centre for Human Rights, Shadow Report: New Immigrants in Estonia, Latvia and Lithuania: Addressing the Problems “New Immigrants” in Estonia and in the Baltic States: Case of Lithuania, Tallinn, 2010 [žiūrėta 2010 m. birželio 19 d.].
• „Lietuva pirmauja ES pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių“, Balsas.lt [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 24 d.].
• Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lisabonos strategijos įgyvendinimo klausimai [žiūrėta 2010 m. liepos 22 d.].
• Lillessar, Wiiu, “Integration – A Lifelong Never Ending Leaving and Adjustment Process” | Kari Hakola (ed), Migration and Refugee Policy on the Eastern Border of the European Union, University of Juvaskila, 1998.
• Matonytė, Irmina; Vaidas Morkevičius, „Išorės grėsmės Europos vienybei: lyginamoji elitų požiūrių studija“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2009, t. 1, nr. 24, p. 63–80.
• Naktinis, Vytautas, „Žinių ekonomika Lietuvoje: problemos ir perspektyvos“, Lietuvos Respublikos Seimas [žiūrėta 2010 m. birželio 22 d.].
• Päaivarinne, S., “The Implementation of the Integration Policies: Immigrant Integration as a Process in Society” | Kari Hakola (ed.), Migration and Refugee Policy on the Eastern Border of European Union, University of Juvaskyla, 1998.
• Taljūnaitė, Meilutė, Pilietybė ir socialinė Europos integracija, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras, 2005.
• Weiner, Myron, The Global Migration Crisis: Challenge to States and to Human Rights, New York: Harper Collins College Publishers, 1995.

The Integration of Non-EU National Scholars in Lithuanian Universities

Summary. The paper analyzes integration experience of foreign researchers (non EU nationals) in Lithuanian universities. The paper assesses openness and engagement of Lithuanian public institutions and universities towards highly skilled foreign specialists. The analytical framework distinguishes three levels of factors which contribute to the success of integration: macro level (state) factors such as social structure, institutional design and regulations, cultural attitudes and traditions; mezzo level (university) factors such as infrastructure, competences, organizational visions and expectations of the leadership and the staff and micro level (individual) factors such as personality traits, professional experience and family circumstances of the immigrant scholars.

Keywords: integration of third-country nationals, multiculturalism, knowledge economy, scholars.