4. Mokslininkų imigrantų integracijos srityje efektyviausiai veikianti institucija Lietuvoje šiuo metu yra universitetai. Ypač patrauklūs šiuo požiūriu pasirodė KTU (techninių mokslų srityje), ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir savitą statusą Lietuvoje turintis EHU Europos humanitarinis universitetas.
5. Daugumai užsieniečių mokslininkų įsitvirtinti Lietuvoje padėjo asmenys, dirbantys toje aukštojoje mokykloje, kuri akivaizdžiai tapo jų darbdaviu. Tad pačių lietuvių mokslininkų palankus požiūris ir parama kolegoms iš trečiųjų šalių pasirodo esąs labai svarbus svertas, didinantis šalies darbo rinkos atvirumą kvalifikuotiems specialistams.
6. Pastebima, kad ne tik apskritai Lietuvoje, bet ir Lietuvos universitetuose trūksta tarpkultūrinio bendravimo patirties ir tarpkultūrinio švietimo. Akivaizdu, kad šalies žiniasklaida galėtų teikti daugiau teigiamos informacijos apie imigrantus, ypač apie išsilavinusių užsieniečių, mokslininkų indėlį į Lietuvos ekonomikos, mokslo, kultūros plėtrą. Valstybinių institucijų pareigūnams (Migracijos tarnybos, policijos, muitinės ir VMI) reikėtų rengti specialius tarpkultūrinio bendravimo seminarus, kurie padėtų „lengviau susikalbėti“ su atvykėliais iš užsienio. Universitetai galėtų plačiau dalytis gerąja patirtimi, priimant ir integruojant kvalifikuotus užsieniečius.