Straipsnis Lyčiai jautraus biudžeto koncepcija ir jo formavimo prielaidos Lietuvoje

Santrauka. Straipsnyje pateikiama lyčiai jautraus biudžeto – vienos iš esminių lyčių lygybės įgyvendinimo priemonių – koncepcija ir Lietuvos nacionalinio biudžeto analizė lyčių aspektu. Nagrinėjama lyčiai jautraus biudžeto sąvoka, formavimo prielaidos ir poveikis mažinant lyčių nelygybę ekonominėje ir socialinėje srityse. Remiantis užsienio šalių patirtimi straipsnyje parodoma, kokią ekonominę naudą gali patirti valstybė, integruodama lyčių lygybės aspektą į valstybės biudžetą. Keliamas lyčiai jautraus biudžeto formavimo Lietuvoje klausimas ir pateikiamos jo diegimo prielaidos. Atskleidžiamas ir moralinis-etinis problemos aspektas: galimybė įgyvendinti lyčiai jautrų biudžetą rodo šalies ir žmogaus kultūros lygį ir ar šalis, pasirašiusi tarptautines žmogaus teisių ir moterų teisių sutartis, daro pažangą mažindama lyčių nelygybę ir taip šalindama neigiamas jos pasekmes.

Pagrindiniai žodžiai: lyčiai jautrus biudžetas, lyčių aspekto integravimo strategija, geras valdymas, lyčių nelygybės sąnaudos, šeimos ekonomikos sektorius, nemokamas moterų darbas, moterų reprodukcinė ekonomika.

Įvadas

Lietuva, būdama visavertė Europos Sąjungos valstybė, perima ir pripažįsta visas vertybes, istoriškai ir tradiciškai susiformavusias pažangiausiose Europos valstybėse. Jos sukuria pagrindą žmogaus teisių plėtrai ir praturtina žmogiškąjį potencialą. Viena fundamentaliausių vertybių ES – lyčių lygybė. Būtent jos suvokimas parodo žmogaus ir šalies kultūros lygį.

Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas lyčių lygybės teisiniam reglamentavimui, tačiau įgyvendinant lyčių lygybę susiduriama su dideliais sunkumais. 2008 m. sukako 10 metų, kai Lietuva, pirmoji iš Vidurio ir Europos šalių, priėmė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą; Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai skelbia ir gina lyčių lygybę, draudžia diskriminaciją visose gyvenimo srityse. Tačiau nepaisant formalios pažangos teisės srityje, statistika ir gyvenimo realybė byloja apie didelę prarają tarp deklaruojamos ir faktinės lyčių lygybės. Dėl nepakankamos kompetencijos delsiama įgyvendinti šioje srityje prisiimtus įsipareigojimus mažinti diskriminaciją, stabdoma ekonominė pažanga ir kartu daroma žala žmogiškajam orumui.

Valdžia ir ištekliai pasaulyje moterims ir vyrams vis dar paskirstomi netolygiai. Moterys nuosavybės teise valdo mažiau nei 2 proc. pasaulio žemės, nacionaliniuose parlamentuose jos sudaro tik 18,4 proc. išrinktų tautos atstovų Žr. Inter-Parliamentary Union. , gauna vidutiniškai 73 proc. vyrų atlyginimo už tokį patį darbą Žr. Jacintha van Beveren, Thera van Osch, Sheila Quinn, Aengus Carroll, Lydia la Rivière-Zijdel, Budgeting for All: Manual for Local Gender Budget Initiatives, p. 12. . Todėl visi viešosios politikos sprendimai yra svarbūs siekiant politinės, ekonominės bei socialinės moterų ir vyrų lygybės. Mokestinių priemonių renkant lėšas į valstybės biudžetą nustatymas, biudžeto išlaidų paskirstymas, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai, būstų statybai ar investicijoms į kelių infrastruktūrą, gali padidinti arba sumažinti skirtumus tarp moterų ir vyrų padėties visuomenėje. Suformuoti biudžetai politinius vyriausybės prioritetus ir įsipareigojimus paverčia praktinėmis priemonėmis, todėl svarbu atsakyti į klausimą, ar vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos, apsispręsdamos dėl biudžeto pajamų ir išlaidų struktūros, atsižvelgia į jo poveikį moterų ir vyrų gyvenimui.

Viena iš svarbių priemonių, padedančių įgyvendinti lyčių lygybę, laikomas lyčiai jautraus biudžeto (LJB) (angl. gender responsive budget) formavimas ir įgyvendinimas. Daugelyje Europos ir pasaulio valstybių šis procesas jau yra gerokai pažengęs, turi savas ištakas, praktiką ir istoriją. Išnagrinėti, kas tai yra lyčiai jautrus biudžetas, ištirti jo kūrimo prielaidas ir pranašumus yra šio straipsnio tikslas.

Lyčiai jautraus biudžeto analizė pirmą kartą buvo atlikta Australijoje 1984 metais. IV pasaulinė konferencija moterų klausimais, vykusi Pekine 1995 m., dar labiau padidino vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų susidomėjimą lyčiai jautriu biudžetu. 1995 m. Pietų Afrikoje grupė moterų iš nevyriausybinių organizacijų ir parlamentinis komitetas taip pat ėmėsi šio klausimo svarstymo iniciatyvos. Iš karto jų pavyzdžiu pasekė Uganda, Tanzanija ir Jungtinė Karalystė. Šiuo metu daugiau kaip 60 pasaulio valstybių skirtingu lygiu taiko lyčiai jautraus biudžeto iniciatyvas.

1. Lyčiai jautraus biudžeto koncepcija

1.1. Lyčiai jautraus biudžeto sąvoka

Mūsų visuomenėje į valstybės biudžetą dažnai žvelgiama kaip į techninį dokumentą, kuriuo paskirstomos valstybės pajamos ir išlaidos. Tačiau civilizuotose rinkos ekonomikos valstybėse toks požiūris yra nebepriimtinas štai jau gerus du dešimtmečius. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį ir remiantis daugeliu atliktų mokslinių tyrimų svarbu pažymėti, kad valstybės biudžetas yra ne tik techninis dokumentas – jame atsispindi vyriausybės prioritetai, politikos formavimas bei jos įgyvendinimas. Biudžetas politikams yra viena svarbiausių priemonių, kuria jie gali įgyvendinti savo sprendimus. Taigi biudžetas yra vyriausybės įsipareigojimų moterims ir vyrams rodiklis, atspindintis jos laimėjimus lyčių lygių galimybių srityje. Pavyzdžiui, Švedijoje vyriausybės įsipareigojimas teikti kokybišką vaikų priežiūrą prieinamomis kainomis matyti iš biudžeto paskirstymų: beveik 2 proc. bendrojo vidaus produkto sudaro lėšos, kurias valstybė skiria vaiko priežiūrai. Ši nuostata turi nemažos įtakos, kad Švedijos dirbančių moterų skaičius yra vienas didžiausių Europoje Žr. Cécile Gréboval, Gender Budgeting: An Overview by the European Women’s Lobby, p. 6. .

Priimta manyti, kad valstybės biudžetas yra „lyčiai neutrali“ politinė priemonė, t. y. neturinti įtakos moterų ir vyrų padėčiai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad moterys vis dar turi mažiau ekonominės, socialinės ir politinės galios nei vyrai, akivaizdu, kad valstybės išlaidos turi skirtingą poveikį moterims ir vyrams. Lyčių ekonomikoje tokius biudžetus priimta vadinti „lyčiai aklais“. Turint galvoje, kad lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių ES deklaruojamų vertybių, šis „aklumas lyčiai“ yra ne tik neteisingas, bet ir brangus siekiant ekonominio efektyvumo, augimo potencialo ir šalies gerovės.

„Lyčiai aklos“ biudžeto politikos sukeliami nuostoliai gali būti matuojami sumažėjusia gamyba, žmogaus galimybių plėtra ir prastesne gyvenimo kokybe. Kaip parodė tyrimai, investavimas į moteris yra ekonomiškai efektyvus ir didina ekonomikos augimą. Lyčių nelygybės darbo rinkoje tyrimai atskleidė, kad panaikinus diskriminaciją dėl lyties bei atlyginimų skirtumą padidėtų ne tik moterų, bet ir nacionalinės pajamos Žr. Cécile Gréboval, Gender Budgeting: An Overview by the European Women’s Lobby, p. 7. .

Biudžeto procesas gali prisidėti prie lyčių lygių galimybių plėtros, todėl ES ir kitose pasaulio valstybėse pradėtas formuoti lyčiai jautrus biudžetas, kurio pagrindinis tikslas – analizuoti visas valstybės išlaidų ir pajamų formas lyties pagrindu, t. y. nustatyti skirtingą valstybės pajamų ir išlaidų poveikį mergaitėms ir moterims, lyginant su poveikiu berniukams ir vyrams. Galutinis lyčiai jautraus biudžeto tikslas – sudaryti biudžetus taip, kad jie aktyviai skatintų lyčių lygybę.

Lyčiai jautrus biudžetas – pirma, tai nėra biudžetas, sudaromas atskirai moterims ir vyrams; antra, tai nereiškia atskiros biudžeto eilutės, skirtos lyčių lygybei įgyvendinti; trečia, tai nereiškia biudžeto padalijimo perpus moterims ir vyrams.

Lyčių biudžetu siekiama: įvesti lyčių komponentę (angl. gender perspective) planuojant biudžetus ir analizuojant juos pagal daromą poveikį moterims ir vyrams; iš naujo nustatyti išlaidų prioritetus ir restruktūrizuoti mokesčius.

Skiriami šie lyčių biudžeto tikslai:

• didinti moterų dalyvavimą priimant ekonominius sprendimus ir sudarant biudžetą;
• didinti ne tik moterų, bet ir apskritai visos visuomenės kompetenciją biudžeto klausimais ir plėsti konsultavimą;
• didinti vyriausybės sprendimų biudžeto klausimais skaidrumą ir efektyvumą;
• didinti vyriausybių atskaitomybę už prisiimtus įsipareigojimus lyčių lygybės srityje;
• užtikrinti priemones valstybinių išlaidų stebėsenai atlikti: nepaisant biudžete numatytų įsipareigojimų lyčių lygybei skatinti, faktinės išlaidos gali jų neatitikti. Todėl svarbu ne tik įvertinti suplanuotas, bet ir faktines biudžeto išlaidas bei nustatyti jų įtaką moterims ir vyrams.

Lyčiai jautrus biudžetas – tai sudėtinė lyčių aspekto integravimo strategijos (angl. gender mainstreaming) ir gero valdymo (angl. good governance) dalis. Lyčių aspekto integravimas (angl. gender mainstreaming) reiškia, kad lyčių komponentė turi būti įtraukta į visas politikos sritis. Europos Bendrijos sutarties 2.3. punktas įpareigoja Europos Bendriją ir jos šalis nares siekti panaikinti nelygybę ir skatinti moterų ir vyrų lygybę visose savo veiklos srityse. Ratifikavusios šią sutartį nacionalinės vyriausybės įsipareigoja įgyvendinti lyčių aspekto integravimo strategiją Žr. Cécile Gréboval, Gender Budgeting: An Overview by the European Women’s Lobby, p. 10. .

Lyčiai jautrus biudžetas – tai lyčių komponentės įvedimas į biudžeto procedūras ir jų vertinimo procesus siekiant pakeisti valstybės biudžetą taip, kad jis prisidėtų prie lyčių lygių galimybių skatinimo. Jeigu minėtasis EB sutarties įsipareigojimas traktuojamas rimtai, tai lyčiai jautrus biudžetas turėtų būti viena iš lyčių aspekto integravimo strategijos iniciatyvų. Taigi laikydamosi EB sutarties įsipareigojimų ES šalys narės prisiima inicijuoti lyčių biudžeto procesą Žr. Cécile Gréboval, Gender Budgeting: An Overview by the European Women’s Lobby, p. 10. .

Apibendrinant įvairiuose šaltiniuose pateiktą sąvokos išaiškinimą ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto sudarymo principus bei jo atliekamas funkcijas, autorių nuomone, tikslinga būtų pateikti tokį apibrėžimą: lyčiai jautrus biudžetas – tai šiuolaikinių socialinių technologijų priemonė, nustatanti valstybės pajamų ir išlaidų struktūros įtaką moterų ir vyrų socialinei-ekonominei padėčiai bei iš to išplaukiančioms jų galimybėms ir sudaranti sąlygas vyriausybei savo politikoje diegti diferencijuotų interesų principą atsižvelgiant į socialinius požymius. Pagrindinis lyčiai jautraus biudžeto tikslas – siekti išteklių paskirstymo vadovaujantis lyčių lygybės principu Žr. Ona Gražina Rakauskienė, 2006; Debbie Budlender, Diane Elson, Guy Hewitt, Tanni Mukhopadhyay, Gender Budgets Make Cents: Understanding Gender Responsive Budgets, 2002. .

Geras valdymas (angl. good governance) – tai taisyklių, procesų ir veiksmų visuma, leidžianti įgyvendinti valdžią vadovaujantis šiais principais: bendro dalyvavimo (angl. participatory), atskaitomybės, skaidrumo, numatomumo, orientacijos į konsensusą, atsakomybės, efektyvumo, nešališkumo ir įstatymų viršenybės. Pastaraisiais metais globalizacijos sąlygomis gero valdymo poreikis išryškėja ypač stipriai.

Įvairiuose ES dokumentuose pabrėžiama, kad ES savo valdyme turėtų taikyti gero valdymo principus, į politikos formavimo procesą įtraukiant kuo daugiau žmonių ir organizacijų bei užtikrinant visų dalyvaujančiųjų atvirumą, atskaitomybę ir atsakomybę.

Lyčiai jautraus biudžeto analizė – tai viena iš priemonių, skatinanti biudžeto politikos skaidrumą ir atskaitomybę. Dėl minėtųjų pagrindinių principų lyčių biudžetas yra laikomas neatsiejama gero valdymo dalimi Žr. Cécile Gréboval, Gender Budgeting: An Overview by the European Women’s Lobby, p. 10. .

1.2. Lyčiai jautraus biudžeto formavimo prielaidos

Kyla pagrįstas klausimas, kodėl tikslinga formuoti ir įgyvendinti lyčiai jautrų biudžetą? Remiantis užsienio literatūros ir praktikos analize galima išskirti pagrindines LJB formavimo prielaidas.

Esminės pažangos stoka mažinant lyčių nelygybę. Nelygūs lyčių santykiai, nustumiantys moterį į žemesnę padėtį nei vyras, ir toliau pasaulyje yra labiau norma nei išimtis. Lyčių hierarchija akivaizdi tiek praktikoje, tiek ir ideologijoje (darbo pasidalijimas pagal lytis, lytims „tinkami“ vaidmenys ir t. t.). Dėl to atsiranda tam tikra socialinė tvarka, o specifinis lyties suvokimas paverčiamas socialiniais, politiniais ir ekonominiais sandoriais, kuriuose moteriai tenka pralaimėtojos padėtis Žr. Helena Hofbauer Balmori, “Gender and Budgets: Overview Report,” p. 7. .

Pasaulyje vyrauja politinės valios trūkumas. Daugumos šalių vyriausybės yra įsipareigojusios pagerinti moterų padėtį įvairiais tarptautiniais teisės aktais, tačiau tyrimai atskleidžia, kad iš tikrųjų didelės pažangos skatinant lyčių lygybę nėra.

Paminėtinas moterų politinis atstovavimas – moterys nacionaliniuose parlamentuose vidutiniškai sudaro tik 18,4 proc. Pažymėtina, kad Šiaurės šalyse, kur lyčių lygybės klausimai labiausiai pažengę pasaulyje, moterys parlamentuose sudaro 41,4 proc. Mažiausias moterų atstovavimas yra Arabų šalyse – tik 9,1 proc. Žr. Inter-Parliamentary Union.

Visuotinė vyraujančios nelygybės tendencija neapsiriboja vien tik lyčių santykiais. Remiantis Jungtinių Tautų plėtros programos (UNDP) duomenimis, nuo 1950 m. pasaulyje gyventojų pajamų nelygybė padidėjo net 48 šalyse. 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių gauna tiek pat pajamų, kiek 57 proc. skurdžiausiųjų Žr. United Nations Development Programme (UNDP), 2002. . Taip vyksta dėl to, kad dominuojantis neoliberalusis ekonomikos modelis nebyliai pripažįsta, kad pagrindiniai milijonų žmonių poreikiai nėra patenkinami dėl globalios rinkos šalutinio poveikio ir gali tik labai ribotai kompensuoti lyčių nelygybę Žr. Helena Hofbauer Balmori, “Gender and Budgets: Overview Report,” p. 9. . Atsižvelgiant į tai, kad nepriteklius dažniausiai paliečia moteris, galima konstatuoti, kad labiausiai nelygybės padarinius patiria būtent jos.

Makroekonominių kriterijų taikymas formuojant politiką. Didžiausias iššūkis ir prieštaravimas kyla iš paties vyraujančio ekonomikos modelio. Štai valstybės biudžeto politika ir viešieji finansai priskiriami makroekonominei politikai. Makroekonomika nagrinėja ekonomiką kaip visumą ir vartoja bendrą ekonomikos būklę atspindinčias sąvokas, tokias kaip BVP, infliacija, nedarbas, valstybės biudžetas. Ekonomikoje skiriamas privatusis ir valstybinis sektorius. Tačiau lyčių lygybės srityje dirbantys mokslininkai sutartinai pabrėžia, kad analizė negali apsiriboti tik valstybiniu ir privačiuoju sektoriais. Ekonominis-socialinis visuomenės paveikslas tampa baigtas tik tada, kai į jį įtraukiamas šeimos ekonomikos sektorius, kitaip dar vadinamas reproduktyviuoju namų ūkio ar rūpybos sektoriumi.

Tačiau paplitusio neoliberaliojo požiūrio ekonomikoje šalininkai tvirtina, kad nėra poreikio nagrinėti trečiąjį šeimos ekonomikos sektorių. Dabartiniu metu vyraujanti ekonominė politika sudaro sąlygas susiformuoti tokiam individui, kurio elgsena yra racionali, savanaudiška ir orientuota į rinką. Jis tarytum neturi lyties, tautybės, gyvena atskirai nuo istorinio, socialinio ir geografinio konteksto Žr. Helena Hofbauer Balmori, “Gender and Budgets: Overview Report,” p. 8. . Toks individas yra valstybinių paslaugų ir išmokų gavėjas. Taigi skirtumai tarp moterų ir vyrų yra nepripažįstami remiantis prielaida, kad socialinė gerovė auga kartu su ekonomika, o politikos tikslai ir priemonės yra plačiai pritaikomi ir todėl lyties požiūriu – neutralūs (angl. gender neutral). Tačiau faktiškai būtent dėl to, kad skirtumai tarp moterų ir vyrų nepripažįstami, makroekonomika tampa „lyčiai akla“ (angl. gender blind), o ne „lyčiai neutrali“. Tai netgi padidina skirtumus tarp vyrų ir moterų ir ilgalaikėje perspektyvoje blogina bendrą makroekonomikos būklę Žr. Katarzyna Balandynowicz-Panfil, Urszula Opacka, “Gdansk Gender Budget Initiative,” 2005. . Šeimos ekonomikos sektorius gi apima veiklą, kurią dėl tradicinio socialinio vaidmens daugiausia atlieka moterys: tai vaikų priežiūra ir auklėjimas, maisto gaminimas, namų tvarkymas, senyvo amžiaus žmonių slaugymas, šeimos kultūrinio laisvalaikio ir poilsio organizavimas. Ši veikla neatspindima statistikoje, nes ji nelaikoma ekonominiu sandoriu ir yra nemokama. Lyčių ekonomikoje minėtoji veikla vadinama nemokamu darbu (angl. unpaid work). Be nemokamo darbo negalėtų visavertiškai funkcionuoti nei namų ūkiai, nei „mokama“ ekonomika Žr. Helena Hofbauer Balmori, “Gender and Budgets: Overview Report,” p. 9. . Dabartiniu metu, gyvenant informacinės visuomenės laikais, ypač išauga žmogiškųjų išteklių kokybės, „neapčiuopiamojo kapitalo“ svarba. Nuo žmogiškųjų išteklių kokybės iš esmės priklauso ir ekonominis šalies klestėjimas, ir konkurencingumo rezultatai Žr. Ona Gražina Rakauskienė, Eugenijus Chlivickas, “Public Finance of Lithuania: Gender Perspective,” pp. 15–16. .

Be jokios abejonės, nemokamos namų ūkio ekonomikos rezultatai, be kurios neįmanomas žmogaus gyvybės palaikymas, žmogiškųjų išteklių kokybės kilimas, darbo jėgos formavimas viešajam ir privačiam sektoriui, sudaro svarbią šalies nacionalinio turto dalį. Moterų reprodukcinė ekonomika, arba namų ūkių rūpybos ekonomika – tai visavertė ir labai svarbi ekonominės veiklos rūšis, šaka, kurioje lygiai taip pat, kaip ir kitose ūkio šakose, sukuriama pridėtinė vertė, ir kuri įneša didelį indėlį į šalies BVP Žr. Ona Gražina Rakauskienė, Eugenijus Chlivickas, “Public Finance of Lithuania: Gender Perspective,” pp. 15–16. .

Moterų dalyvavimas makroekonomikoje yra kur kas didesnis nei nurodoma statistikoje. 1995 m. Jungtinių Tautų plėtros programoje (angl. United Nations Development Programme (UNDP) pabrėžiama, kad moterų nemokamas darbas pasaulyje sudaro 11 trilijonų JAV dolerių per metus (įvertinta atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį).

Visame civilizuotame pasaulyje keliamas klausimas, kad į BVP struktūrą būtina įtraukti moterų reprodukcinį darbą. Reikia pridurti, kad globalizacijos procese išnyksta griežta riba tarp produktyvaus (gamyboje, rinkoje) ir neproduktyvaus (intelektinio, reprodukcinio) darbo ir toks skirstymas netenka prasmės.

Įvertinti reprodukcinę ekonomiką BVP struktūroje yra nelengvas uždavinys, tačiau pasaulyje yra žinomi metodai, kaip galima šią sritį išmatuoti. Nemokamas darbas apima šiuos keturis pagrindinius elementus: privatų namų ūkį žemės ūkio sektoriuje, šešėlinės ekonomikos sektorių, rūpybos ekonomiką namų ūkyje (aprūpinant šeimos narius), visuomeninę ir labdaros veiklą.

Visi šie elementai turėtų būti apskaitomi ir įtraukiami į nacionalinių sąskaitų sistemą. Pirmąsias dvi sudėtines dalis galima apskaičiuoti pasitelkiant ir Lietuvoje žinomas metodikas, o dvi paskutinės komponentės siejamos su tam tikrais vertinimo sunkumais – techniniu ir koncepciniu požiūriu Žr. ten pat, p. 16. .

Lyčių skirtumų nepripažįstantys biudžetai. Vyraujant tokiam ekonominiam modeliui valstybių biudžetai irgi paveldėjo „lyčiai aklus“ (angl. gender blind) modelius.

Valstybės biudžetas – tai ne vien tik techninė priemonė, kurioje atsispindi vyriausybės politiniai prioritetai, biudžete pateikiami finansine išraiška. Tai dokumentas, apimantis vyriausybės išlaidas ir pajamas, taigi kartu nurodantis ir jos prioritetus bei vertybes. Prioritetiniams klausimams spręsti skiriamas atitinkamas išteklių kiekis. Kaip rodo praktika, biudžetai formuojami neutraliu būdu – kad būtų patenkinti visų visuomenės narių poreikiai. Tik štai jau minėtos makroekonomikos koncepcijos visiškai atmeta akivaizdžius skirtumus, kuriuos lemia individo priklausomybė tam tikrai klasei, lyčiai, amžiaus kategorijai, rasei, tautybei, gyvenamajai vietai. Taigi formuojant valstybės biudžetą ignoruojama ir tai, kad politika ir biudžetas skirtingai veikia skirtingas individų grupes.

Tokia skirtumų nepripažįstanti politika labiausiai paveikia skurdžiausius (tai dažniausiai – moterys ir vaikai) bei marginalius visuomenės sluoksnius. Jie turi menką galią paveikti biudžetinius sprendimus. Paprastai skurdžiųjų poreikiai tenkinami pasitelkiant įvairias prieš skurdą nukreiptas programas, mobiliąsias sveikatos apsaugos paslaugas ir kitas priemones, kurios būna izoliuotos ir turi ribotas galimybes. Sprendžiant svarbiausias ekonomines ir socialines problemas šios izoliuotos pastangos nesumažina nelygybės – ji prasiskverbia per visus socialinius, ekonominius ir politinius santykius Žr. Helena Hofbauer Balmori, “Gender and Budgets: Overview Report,” p. 1. .

Tačiau valstybės biudžetas, sudarytas taikant lyčiai aklus makroekonominius modelius, vis dėlto gali pasiūlyti galimybę pašalinti egzistuojančią lyčių nelygybę. Akivaizdu, kad valstybė atlieka neabejotinai didelį ir esminį vaidmenį aktyvuojant įvairius visuomenės procesus. O priemonė, vadinama „lyčiai jautriu biudžetu“, suteikia galimybę įvertinti, kiek gi reali vyriausybės politika, o būtent biudžeto išteklių paskirstymas, atitinka viešai deklaruojamus antidiskriminacinius įsipareigojimus, prisiimtus nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygiu Žr. Людмила Сергеевна Ржаницына, Гендерный бюджет: первый опыт в России, с. 8. .

1.3. Ekonominės lyčių nelygybės sąnaudos

Lyčių nelygybė brangiai atsieina ne tik moterims, bet ir vyrams bei vaikams. Jos sukelti nuostoliai pasireiškia per sumažėjusią gamybą, menkai besivystančius žmogiškuosius gebėjimus, laisvalaikio stoką ir smunkančią gerovę. Jeigu moterims būtų suteikta didesnė ekonominė galia, daugelis pasaulio valstybių turėtų galimybę padidinti gamybą, tobulinti žmogiškuosius išteklius, gyventi mažesnio streso sąlygomis bei pagerinti bendrą visuomenės sveikatą. Žinoma pasaulyje mokslininkė Diane Elson pateikia šias ekonomines lyčių nelygybės sąnaudas Žr. Debbie Budlender, Diane Elson, Guy Hewitt, Tanni Mukhopadhyay, Gender Budgets Make Cents: Understanding Gender Responsive Budgets, 2002. :

• Atliktas ekonominio augimo ir švietimo tyrimas parodė, kad nepakankamas lėšų skyrimas moterų švietimui sumažina BVP. Visoms kitoms sąlygoms ir galimybėms esant lygioms, šalyse, kuriose moterų ir vyrų priėmimo į pradinį ir vidurinį mokslą santykis yra žemesnis nei 0,75, tikėtina, kad BVP bus 25 proc. mažesnis nei šalyse, kuriose lyčių nelygybė švietimo srityje yra mažesnė.

• Lyčių nelygybės tyrimai darbo rinkoje parodė, kad panaikinus lyčių diskriminaciją užimtumo ir darbo užmokesčio srityse padidėtų ne tik moterų, bet ir nacionalinės pajamos. Pavyzdžiui, jeigu Lotynų Amerikos darbo rinkoje būtų panaikinta lyčių nelygybė, moterų atlyginimai pakiltų 50 proc., o nacionalinės gamybos apimtis padidėtų 5 proc.
• Lyčių nelygybė sumažina kiekvienos būsimos kartos produktyvumą. Pasaulio banko ekspertų pranešimuose pateikiama įrodymų, kad moterų gerovės augimas susijęs su produktyvumu ateityje. Galimybė, kad vaikai bus įtraukti į švietimo sistemą, didėja kartu su jų motinų išsilavinimo lygiu. Papildomos motinų pajamos daro didesnį palankų poveikį namų ūkių investicijoms į geresnes maitinimosi, sveikatos apsaugos, išsilavinimo bei gyvenimo sąlygas negu papildomos pajamos, kurias gauna tėvai.
• Tyrimai parodė, kad lyčių nelygybė varžo pasiūlos augimą naudojant struktūrines reguliavimo priemones. Kai pasėlių kainos išauga, ekonomistai tikisi, kad ūkininkai stengsis jų auginti daugiau. Tačiau jeigu visos pajamos sutelkiamos ūkininkų vyrų rankose, ūkininkės moterys neturės jokios paskatos auginti daugiau žemės ūkio produkcijos. Netgi jeigu tam tikra pinigų dalis ir pasiektų ūkininkes moteris, tikėtina, kad jos dėl laiko stokos neįstengtų išauginti rinkai daugiau pasėlių, kadangi jų užimtumas namų ūkyje užima didžiąją dalį jų laisvo nuo darbo laiko dirbant šeimai ir namų ūkiui naudingus darbus (aprūpinant šeimą, prižiūrint vaikus ir kt.).
• Moterų laiko našta (angl. women’s time burden) yra didelis šalies ekonominio ir socialinio augimo bei vystymosi stabdys. Moterys yra per daug, o ne nepakankamai išnaudotas šalies, taip pat ir šeimos, išteklius. Nauda sumažinus šį su lyčių nelygybe susijusį ekonomikos augimo suvaržymą būtų didelė.
  

Lyčių nelygybę pripažįstant vienu iš ekonomikos efektyvumą mažinančių veiksnių, nereiškia, kad moterys laikomos ištekliumi ar priemone didesniam produktyvumui pasiekti. Priešingai, jei moterys valdytų daugiau išteklių, tai atneštų daugiau naudos visuomenei, tačiau lyčių nelygybei išliekant visuomenė ir toliau patiria nuostolių.

1.4. Ekonominė nauda šaliai integruojant lyčių lygybės aspektą į valstybės biudžetą

Makroekonominės politikos priemonės gali tiesiogiai ir netiesiogiai padidinti arba sumažinti visuomenės patiriamus nuostolius dėl lyčių nelygybės.

Darbo ir gamybos našumas. Makroekonominės politikos priemonės gali padidinti darbo ir gamybos našumą, suteikiant didesnį žemės ūkio naudmenų kiekį moterims bei sudarant joms geresnes galimybes įgyti išsilavinimą. Darbo ir gamybos našumas gali padidėti naudojant tiesiogines priemones, pavyzdžiui, padidinant valstybės išlaidas moterų pradiniam ir viduriniam išsilavinimui bei kreditams ir subsidijoms gauti. Galimos ir netiesioginės priemonės, pavyzdžiui, jeigu dėl vykdomos politikos padidėtų namų ūkių pajamos, sudarančios galimybę mergaitėms įgyti tokį pat išsilavinimą kaip ir berniukams, arba būtų skirta daugiau dėmesio, pavyzdžiui, vandens, elektros, sanitarijos aprūpinimo infrastruktūrai gerinti. Taip būtų sutaupyta didelė dalis suaugusių moterų laiko, kurį jos praleidžia dirbdamos namų ūkyje. Ši laiką būtų galima skirti naujiems gebėjimams įgyti.

Darbo ir gamybos našumo mažėjimą tiesiogiai sukelia valstybės išlaidų švietimui mažinimas, kreditų įsigijimo sąlygų apribojimas, įvairių subsidijų panaikinimas. Netiesiogiai darbo ir gamybos našumo mažėjimui įtakos turi valstybės politika, sukelianti namų ūkių pajamų mažėjimą, nes tai apriboja šeimų pasiryžimą ir galimybes suteikti išsilavinimą mergaitėms; arba skiriamas mažesnis dėmesys infrastruktūrai gerinti. Tai padidina moterų darbo namuose laiko naštą.

Lyčių skirtumai išsilavinimo srityje. Makroekonominės politikos priemonės gali padidinti BVP nuostolius, jeigu dėl to didėja atskirtis tarp lyčių švietimo sistemoje. Taip atsitinka tiesiogiai, sumažinus finansavimą švietimo sistemai, arba netiesiogiai, taikant priemones, kurios didina namų ūkių skurdą. Ir atvirkščiai, BVP nuostolius galima sumažinti, jeigu makroekonominės politikos priemonės skatina išlaidų švietimo sistemai didėjimą ir kartu taikomos priemonės, mažinančios namų ūkių skurdą, dažniausiai lemiantį mažesnį mergaičių skaičių mokyklose.

Lyčių nelygybė darbo rinkoje. Makroekonominė politika gali sumažinti nelygybę darbo rinkoje tiesiogiai – išplečiant galimybes moterims įsidarbinti valstybinio sektoriaus institucijose, nes jose lyčių nelygybė dažniausiai yra mažesnė nei privačiame sektoriuje; arba panaikinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio, darbo sąlygų ir galimybių įsidarbinti skirtumus taikant įvairias užimtumo priemones. Nelygybę darbo rinkoje galima sumažinti ir netiesiogiai – taikant ekonomikos augimą skatinančias priemones, kurios prisideda prie didesnio skaičiaus darbo vietų moterims sukūrimo (pavyzdžiui, aprangos ar elektronikos prekių pramonės išplėtimas).

Struktūrinių reguliavimo priemonių įtaka pasiūlai. Lyčių nelygybė gali apriboti pasiūlą (gamybos apimtis), jeigu moterims iškyla didelis laiko poreikis – valgio gamybai, vaikų priežiūrai ir kt., ir jeigu jos yra tiesiogiai atsakingos už savo šeimos apsaugą nuo netikrumo ir pokyčių. Tokie suvaržymai tiesiogiai padidėja, jeigu makroekonominėmis politikos priemonėmis sumažinamos valstybės teikiamos socialinės ir infrastruktūros paslaugos ir dėl to padidėja moterų laiko našta.

Šie pavyzdžiai rodo ypač didelę makroekonominių politikos priemonių analizės svarbą: ji padeda atskleisti, ar vykdoma makroekonominė politika padidina, ar sumažina visuomenės dėl lyčių nelygybės patiriamas išlaidas. Akivaizdu, kad visuomenė, valstybė, jos ekonomika laimi, jeigu makroekonominė politika formuojama taip, kad lyčių nelygybė būtų sumažinta arba visiškai panaikinta.

Sumažėjus lyčių nelygybei visuomenė gautų naudos, kuri pasireikštų šiais aspektais: padidėtų prekių ir paslaugų gamybos apimtys, pailgėtų laisvalaikis, padidėtų galimybės gyventi visavertį, laimingą gyvenimą (dėl pagerėjusios sveikatos, galimybės įgyti ir panaudoti įgūdžius, dėl atsivėrusių galimybių dalyvauti priimant sprendimus ir kt.).

2. Lietuvos nacionalinio biudžeto analizė lyčių aspektu

Skaičiuojant BVP gamybos metodu, didžiausias indėlis dabartiniu metu tenka Lietuvos pramonei – 19 proc. – čia moterų užimtumo lygis sudarė beveik pusę (47,7 proc.) visų užimtųjų šioje veikloje; didmeninei ir mažmeninei prekybai tenka 16,7 proc. (moterų užimtumas šioje šakoje viršijo 50 proc.) ir transportui bei komunikacijoms – 13 proc. (šioje šakoje buvo užimta tik 28,1 proc. moterų).

Daugiausia Lietuvos moterų dirba tokiose srityse kaip švietimas, sveikatos apsauga, viešbučių ir restoranų veikla bei mažmeninė prekyba. Moterų užimtumas šiose srityse sudaro nuo 50 iki 85 proc. (1 lentelė).

Pasitelkiant pasaulio patirtį ir taikant plačiai naudojamas lyčių ekonomikos teorijos koncepcijas galima teigti, kad Lietuvos BVP struktūroje neatsispindi tokia svarbi ekonomikos sritis kaip vadinamoji reproduktyvinė ekonomika, kuri „atsako“ už žmogiškojo potencialo reprodukciją. Žmogiškojo kapitalo ir darbo jėgos išlaidos lieka tarsi nematomos ekonomikoje, reproduktyvusis darbas neįeina į BVP, jis niekaip neapskaitomas, nematuojamas ir nemokamas Žr. Katarzyna Balandynowicz-Panfil, Urszula Opacka, “Gdansk Gender Budget Initiative,” p. 13. .

Be jokios abejonės, nemokamos namų ūkio ekonomikos rezultatai, be kurios neįmanomas žmogaus gyvybės palaikymas, žmogiškųjų išteklių kokybės kilimas, darbo jėgos formavimas viešajam ir privačiam sektoriui, sudaro svarbią šalies nacionalinio turto dalį.

Nagrinėjant Lietuvos nacionalinį biudžetą lyčių aspektu išryškėja du etapai: pirmasis apima 1999–2003 m., prieš įstojant į ES, o antrasis 2004–2008 m. Lietuvos narystės ES laikotarpis.

Pirmam etapui (1999–2003 m.) būdinga: pirma, ryškus biudžeto išlaidų pasiskirstymas į „vyriškus“ ir „moteriškus“ sektorius. Lietuvos nacionalinio biudžeto išlaidų analizė nagrinėjamuoju laikotarpiu (1999–2003 m.) leidžia padaryti nelauktą išvadą – biudžetas suformuotas faktiškai lyčių principu.

1999–2003 m. visi biudžeto asignavimai moterų dominuojamiems sektoriams (t. y. švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga) turėjo tendenciją mažėti. Tuo tarpu tokioms „vyriškoms“ sritims kaip krašto apsauga, žemės ūkis, žuvininkystė, miškininkystė ir veterinarija, mineralinių išteklių gavyba, pramonė ir statyba, transportas ir ryšiai išlaidos buvo didinamos arba beveik nekito (bendrosioms valstybės paslaugoms, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, kurui ir energijos teikimo paslaugoms) (1 pav.).

Valstybės išlaidų struktūroje vyrų dominuojamos veiklos sritys (krašto apsauga, valstybės valdymas, viešoji tvarka, pramonės šakos, orientuotos į eksportą, transporto, energetikos sektoriai ir kt.) finansuojamos prioritetiniu principu, tuo tarpu švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos sritys, kuriose vyrauja moterys, finansuojamos iš biudžeto likutiniu principu.