Tačiau 1920–1939 m. Tanenbergas, gen. feldmarš. P. von Hindenburgo personalija bei gen. E. Ludendorffo vaidmens kontroversijos tapo dominuojančiais Didžiojo karo Rytprūsiuose refleksijos diskurso tarpukario Vokietijoje naratyvais. Minėtuoju tarpsniu kautynių prie Tanenbergo, gen. feldmarš. P. von Hindenburgo ir gen. E. Ludendorffo tematikoms Vokietijoje buvo skirtos 83 publikacijos (atskiri leidiniai ir straipsniai moksliniuose, visuomeniniuose, kariniuose ir politinės-ideologinės pakraipos periodiniuose (pvz., Wissen und Wehr, Wehrmacht, Militär-Wochenblatt, Deutscher Offiziere Bund) šaltiniuose) Žr. Ernst Wermke, Bd. 1, Nr. 2910–2915, 2918–2920, 2922–2926, 2928, 2931, 2932–2934, 2936, 2940–2942, 2944a, 2945, 2946, 3698, 14033; Bd. 2, Nr. 1324–1328, 1330, 1332–1334, 1338–1344, 1346, 1350–1359, 1362, 1368, 1369, 1371, 1372; Bd. 3, Nr. 3576–3578, 3580–3590, 3594; Theobald von Schafer, Das Tannenberg-National-Denkmal: eine Erläuterung von den Erbauern des Denkmals Reg.-Baumeister an D. Walter und Johannes Kruger, Architekten B. D. A., 1935; Heinz Burger, Bei Tannenberg zwei Schlachten: Ritter und Feldherren auf Wacht im Osten, 1935. . Svarbu pabrėžti, kad iš minėto skaičiaus 5 publikacijos Žr. Ernst Wermke, Bd. 1, Nr. 2873, 2929, 2939; Bibliographie der Geschichte von Ost- und Westpreußen für Jahre 1939–1970: bearbeitet im Auftrag der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, Nr. 3583, 3592. buvo prezentuotos leidiniuose, paskelbtuose Rytų Prūsijoje. Remiantis minėtais faktais galima pritarti Benjamino Ziemanno nuomonei, kad Tanenbergo mitas buvo pirmasis didžiųjų karo pasakojimų Vokietijos triadoje (kartu su Langemarko ir Verdeno mitais), susiformavęs pradinėje karo stadijoje Žr. Benjamin Ziemann, „Die deutsche Nation und ihr zentraler Erinnerungsort: das ‚Nationaldenkmal für die Gefallenen im Weltkriege‘ und die Idee des ‚Unbekannten Soldaten‘ 1914–1935“, S. 67–69. .