Į procesus orientuotų reformų pranašumas lyginant su į rezultatus orientuota viešojo sektoriaus veiklos organizavimo logika pagrindžiamas poreikiu daryti įtaką teikiant viešąsias paslaugas dalyvaujančių asmenų sąveikai. Sąveikos plotmėje kiekybiniu požiūriu paremti tyrimai gali suteikti naudingų įžvalgų, paremtų jau egzistuojančių santykių analize. Kiekybiniai tyrimai gali padėti hipotezės testavimui ir statistiniam apibendrinimui Žr. Lars Tummers, “Explaining the Willingness of Public Professionals to Implement New Policies: A Policy Alienation Framework,” p. 557. . Tačiau pati sąveika yra nuolat kintantis procesas. Kokybinis požiūris yra grindžiamas lankstesniais metodais ir sudaro geresnes galimybes numatyti įvairių procesų priežastinius ryšius bei asmenų elgesio perspektyvas.
Kokybinių tyrimų metodų reikšmė
Kokybinio požiūrio plėtros poreikį viešųjų paslaugų tyrimuose skatina ne klausimas dėl kiekybinių metodų tinkamumo, bet veikiau diskusija dėl jų nepakankamumo sprendimų priėmimui reikalingų visapusiškų žinių kaupimui, tinkamai duomenų interpretacijai ir galimybėms mokytis iš analizės rezultatų. Kokybinio požiūrio šalininkai pasisako ne už kiekybinių metodų atsisakymą ar radikalius viešųjų paslaugų tyrimų metodologijos pakeitimus, o už platesnį kokybinių metodų taikymą tiriant kiekybiškai sunkiai įvertinamus, tačiau valdžios įstaigų tikslų įgyvendinimą lemiančius veiksnius ir procesus.