Straipsnis Petras Leonas: advokatas ir profesorius

Fakulteto tarybai 1933 m. rugpjūčio 29 d. teko atsisveikinti su ilgamečiu ir visų gerbiamu savo nariu profesorium P. Leonu, ceremonijos metu prisipažinusiu suspėjus pamilti mokslo ir mokymo darbą, kurį, esą, jam tenka palikti „išprašytam“¹.

P. Leonui traukiantis iš dekano pareigų, užuot surengusi jo garbei iškilmingą vakarienę, tam reikalui numatytus 1000 litų fakulteto taryba paskyrė neturtingų studentų šalpai². Advokatų taryba Teisių fakultetui 1933 m. spalyje pervedė dr. J. Basanavičiui atminti fondą – netoli 30 000 litų, iš kurio procentų kasmet skirtos stipendijos studentams teisininkams, ir patvirtino fondo taisykles³. Pagerbiant fakultetui daug nusipelniusį žmogų, buvo sudarytas jo vardo fondas, papildomas Teisių fakulteto vyresniojo mokslo personalo įmokomis, iš kurio imtos skirti dvi ar net daugiau metinių profesoriaus P. Leono premijų už geriausius jų mokslo darbus, studentų parašytus kasmet skelbiamomis konkursinėmis temomis⁴.

Tais pačiais 1933 m. įsigaliojęs Teismų santvarkos įstatymas advokatui draudė turėti dar ir valstybės arba vietos savivaldybės tarnybos (išskyrus juriskonsulto) tarnybą, pastarojo reikalavimo taikymą Vytauto Didžiojo universiteto „teisių mokslų dėstytojams“ atidėdamas iki 1935 m. rugsėjo 1 d. Naujoji Teismų santvarkos įstatymo nuostata, atsisakanti advokatavimo ir profesoriavimo suderinamumo, su pasitenkinimu sutikta daugumos advokatų, advokatuose profesoriuose įžvelgusių ne visiems kolegoms patinkančią savotišką aukštesnę bendradarbių kategoriją⁵.

P. Leono, spėjusio jau anksčiau dėl amžiaus pasitraukti iš Universiteto, santykiai su Universitetu, minėta, tuomet jau buvo išsisprendę. Net ir 1933 m. vykęs minėtas liūdnas Teisių fakulteto atsisveikinimas su prof. P. Leonu nereiškė, kad Universitetas šioje byloje deda tašką. Pagerbdama nusipelniusį veteraną ir atsižvelgdama į jo nuopelnus „tiek Lietuvos politiniame, tiek kultūriniame gyvenime, tiek universiteto ir Teisių fakulteto darbe, tiek teisės mokslo ir teisėtumo Lietuvoje kūrybos srityje“, Universiteto taryba, fakulteto tarybos teikimu, išrinko jį garbės profesoriumi¹, tuo ne tik parodydama jam pelnytą pagarbą, bet ir, sutinkamai su universiteto reguliaminu, sudarydama galimybę tenkinti jo norą tęsti studentams paskaitas („…garbės profesorius turi teisę visada paskelbti tinkamą sau kursą…“²), tiesa, nepretenduojant už tai į atlyginimą.

Mylintis darbą su akademiniu jaunimu P. Leonas šia galimybe iškart pasinaudojo. Rugsėjo 21 d. senato posėdyje buvo pagarsinta ne tik jo padėka už suteiktą garbę, bet ir prašymas leisti sekmadieniais skaityti visiems besidomintiems skirtą fakultatyvų kursą „Teisės ir valstybės pagrindiniai dėsniai“, kuris sutiktas palankiai³. Tiesa, šį veterano pasiryžimą eilinį kartą pakoregavo realūs Teisių fakulteto poreikiai ir prof. P. Leono jautrumas jiems: fakulteto tarybai rugsėjo 24 d. kreipusis, jis, lyg niekur nieko, sutiko studentams tęsti teisės filosofijos istorijos kursą, žinodamas, jog šiuokart už tai negaus atlyginimo⁴.

Šios universiteto ir P. Leono pastangos susilaukė valdžios piktos reakcijos, pats švietimo ministras K. Šakenis ėmėsi rektorių prof. M. Romerį remti prie sienos, kad P. Leonas, net būdamas garbės profesoriumi, be ministro sutikimo neturįs teisės skaityti paskaitų, ir reikalavo jas atšaukti. Tačiau rektorius laikėsi tvirtai, padarė vizitą Respublikos prezidentui, ir vyriausybė, pagaliau, buvo priversta nusileisti¹: gautas sutikimas P. Leonui be atlyginimo dirbti su studentais vienerius metus².

Pasikeitusi situacija pareikalavo 1933–1934 mokslo metų Teisių fakulteto paskaitų tvarkaraščiuose numatytą P. Leono pedagoginį krūvį apriboti trimis savaitinėmis teisės filosofijos kurso paskaitų valandomis³, kurias jis, negailėdamas darbo ir laiko, praturtino netrukus publikuota nauja medžiaga⁴. Tik buvusias anksčiau jam numatytas tris savaitines teisės enciklopedijos paskaitų valandas teko perduoti kitam žmogui – vyr. asistentui D. Krivickui⁵.

Mokslo metams pasibaigus, motyvuodamas sušlubavusia sveikata, 1934 m. rudenį tęsti paskaitų P. Leonas nebesiprašė¹ ir teisės filosofijos istorijos kursą iš jo perėmė vyr. asistentas A. Penkaitis. Bet 1936 m. rudenį (tuo metu švietimo ministro poste K. Šakenį jau buvo pakeitęs J. Tonkūnas) P. Leonas vėl atnaujino paskaitas studentams – nenorėdamas stumti iš vietos jaunojo A. Penkaičio, jis vėl be atlyginimo pasisiūlė skaityti dar jam pačiam naują – sociologijos – kursą, jo manymu, atveriantį daugiau galimybių „veikti jaunųjų klausytojų pasaulėžiūrą“².

Pirmaisiais mokslo metais kursas laikytas „rekomenduojamu dalyku“³, bet kitų mokslo metų paskaitų tvarkaraštyje garbės profesoriaus P. Leono sociologijos paskaitos – po dvi savaitines valandas – jau įprastine tvarka skaitytos I–II semestro studentams, dėl egzamino laiko rekomendavus tartis su profesorium, o kilusius mokslo eigos reikalus leidus, kaip jau buvo įprasta, aiškintis kasdien 16–17 val. pas jį namuose⁴.

Ėmęsis naujo kurso, P. Leonas kaip įprasta, ir vėl lygiagrečiai jį intensyviai rengė publikavimui. Jo parašyta sociologijos paskaitų kursui „Pratartis“ turi 1938 m. vasario 23 d. atžymą, nors atskira knyga šis kursas – 404 puslapiai teksto – pasirodė tik po autoriaus mirties⁵.

∗∗∗​

Iš gyvenimo prof. P. Leonas pasitraukė staiga ir netikėtai. Paskutinės jo gyvenimo dienos nesiskyrė nuo įprastinių. Paskutinį kartą Advokatų tarybos posėdžiui P. Leonas pirmininkavo 1938 m. gegužės 10 d.¹, kitą – gegužės 11 – dieną Kauno apygardos teisme jis atstovavo klientą civilinėje byloje ir bent trejetą valandų tuo reikalu diskutavo teisiamajame posėdyje², tą pačią dieną jis išėjo prieš studentų auditoriją skaityti eilinės teisės sociologijos paskaitos³, užsuko į „Lietuvos žinių“ redakciją, kurioje paliko asmeninę 100 litų auką Palangos padegėliams (prieš dieną Palangos miesto centre buvo kilęs didžiulis gaisras, degėsiais pavertęs apie 300 namų), dar lankėsi Advokatų tarybos būstinėje, o vakare jo laukė bilietas į operos spektaklį teatre. Bet vieta ten liko tuščia, nes joje turėjęs sėdėti žiūrovas nelauktai sunegalavo…⁴

1938 m. gegužės 12 d. Advokatų tarybos posėdžiui pirmininkavęs jos vicepirmininkas S. Bieliackinas pakvietė posėdžio dalyvius atsistojimu pagerbti mirusio P. Leono atminimą, advokatų bendruomenės vardu jam pareikšta pomirtinė pagarba, nutariant skirti 1000 litų auką Palangos padegėliams⁵. Advokatų taryba ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetas įsteigė jo vardo stipendijų fondą neturtingiems studentams teisininkams šelpti⁶, velionio laidotuvių vainikams skirti pinigai paskirti padegėliams bei neturtingųjų stipendijoms…

Išvados

Sunkiausią valstybės kūrimosi laiką pabuvojęs pirmųjų Lietuvos vyriausybių nariu, P. Leonas grįžo prie advokato darbo, o netrukus dar buvo pakviestas ir į akademinį darbą kuriamame Lietuvos universitete. Prisiimtas atsakingas advokato bei Advokatų tarybos pirmininko ir universiteto profesoriaus bei jo Teisių fakulteto dekano pareigas, kurių iš tiesų būtų užtekę ne vienam panašiems reikalams save pašventusiam žmogui, vykdė be savanaudiškų išskaičiavimų, o siekdamas naudos savo kraštui, panaudodamas kuklias ir labai nevienodas kiekvienos šių institucijų kompetencijos galimybes, mėgino derinti abiejų jų pastangas darant gera visuomenei, dosniai dalydamasis asmeninėmis pajamomis su materialinės paramos reikalingais žmonėmis.

Nuo pat savo jaunystės dienų nusistatęs gyvenimo liniją, nuo jos nenukrypo ligi pat mirties, virsdamas savitu Lietuvos teisės, teisėtumo ir teisingumo simboliu.

Šaltiniai ir literatūra

• Advokatų sąrašas, Vyriausybės žinios, 1933, nr. 424–2925.
• Advokatų tarybos pirmininko 1933 02 23 raštas ministrui pirmininkui, Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), f. 923, ap. 1, b. 755, l. 406.
• Aplinkraštis 5, Laikinosios vyriausybės žinios, 1919, nr. 5–70.
• Audėnas, Juozas, Paskutinis posėdis: atsiminimai, Vilnius: Mintis, 1990.
• Biržiška, Mykolas, „Prof. Mykolas Romeris“, Tremties metai, Tübingen, 1947.
• Biržiška, Vaclovas, „Petrą Leoną prisiminus“, Lietuvių žodis, 1948, nr. 23 (87).
• Biržiška, Vaclovas, „Prof. Petrui Leonui mirus“, Teisė, 1938, nr. 42.
• Čivilis, Juozas, „Lietuvos advokatūra ir advokatai Lietuvoje“, Lietuvos advokatūra, 2008, nr. 4 (29).
• Eidintas, Alfonsas; Raimundas Lopata (sud.), Lietuvos valstybės tarybos protokolai 1917–1918, Vilnius: Mokslas, 1991.
• Gliauda, Jurgis, „Žiburiams tebežiburiuojant“, Teisininkų žinios, 1965, nr. 27–28.
• Grinius, Kazys, „Kilni asmenybė Petras Leonas, 1964–1938“, Lietuvos žinios, 1938, nr. 108 (5674).
• Grinius, Kazys, „Mirė prof. Petras Leonas“, XX amžius, 1938, nr. 107 (562).
• Janulaitis, Augustinas (sud.), Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto darbai, t. 6, Kaunas: Spindulys, 1932.
• Janulaitis, Augustinas, „Keletas atsiminimų apie Petrą Leoną“, Kultūra, 1938, nr. 5.
• Kriščiukaitis, Antanas (sud.), Lietuvos teismas 1918–1928, Kaunas: Teisingumo ministerija, 1930.
• Laikinosios Vyriausybės įsakymai, Lietuvos aidas, 1918, nr. 156.
• Leonas, Petras, „Autobiografija“, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Rankraščių skyrius (toliau – MAVB), f. 117–2341, p. 45.
• Leonas, Petras, „Mano atsiminimai ir pergyvenimai, d. 7“, MAVB, f. 117–1080, p. 75.
• Leonas, Petras, „Mano pergyvenimai (1914–1919)“, MAVB, f. 117-1204, p. 371.
• Leonas, Petras, „Mano pergyvenimai ir atsiminimai, d. 4, (1897–1906)“, MAVB, f. 117–1077, p. 94–97.
• Leonas, Petras, „Mano pergyvenimai ir atsiminimai, d. 5 (1906–1914)“, MAVB, f. 117–1078, p. 128.
• Leonas, Petras, „Mano trumpas curriculum vitae“, MAVB, f. 117–1185, p. 4.
• Leonas, Petras, Advokatų profesija ir jų organizacija, Kaunas, 1930.
• Leonas, Petras, Sociologijos paskaitos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetas, 1939.
• Leonas, Petras, Teisės enciklopedijos paskaitos, 2-oji laida, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetas, 1931.
• Leonas, Petras, Teisės enciklopedijos paskaitos, Kaunas: Lietuvos universiteto Teisių fakultetas, 1924.
• Leonas, Petras, Teisės filosofijos istorija (papildomosios paskaitos): kinų, Indijos ir Egipto teisė, Kaunas, 1936.
• Leonas, Petras, Teisės filosofijos istorija: (papildymas), Kaunas, 1930.
• Leonas, Petras, Teisės filosofijos istorija: universiteto paskaitos 1927/8 m., Kaunas: Lietuvos universiteto Teisių fakultetas, 1928.
• Leonavičius, Juozas, Petras Leonas – Lietuvos sąžinė, Kaunas: Technologija, 2002.
• Lietuvos Advokatų tarybos 1938 metų apyskaita, Kaunas, 1939.
• Lietuvos Advokatų tarybos apyskaita už 1933 metus, Advokatų taryba, 1934.
• Lietuvos prisiekusiųjų advokatų Tarybos posėdžių protokolų knyga 1935–1938, Lietuvos advokatūros archyvas.
• Lietuvos teisininkų draugijos raštas Universiteto rektoriui, LCVA, f. 391, ap. 4, b. 773, l. 40.
• Lietuvos universitetas 1922.II.16–1927.II.16: pirmų penkerių veikimo metų apyskaita, Kaunas: Valstybės spaustuvė, 1927.
• Lietuvos Universiteto statutas, Vyriausybės žinios, 1922, nr. 86–738.
• M. Romerio tarnybos lapas, LCVA, f. R-856, ap. 2, b. 734, l. 30.
• Ministrų kabineto 1919 12 05 pos. protokolas, LCVA, f. 923, ap. 1, b. 57, l. 218.
• „Mirė prof. Petras Leonas“, Lietuvos aidas, 1938, nr. 107 (562).
• „Petras Leonas“, Lietuvos žinios, 1938, nr. 107 (5673).
• Romeris, Mykolas, „Iš M. Romerio dienoraščio“, Kultūros barai, 1976, nr. 10.
• Romeris, Mykolas, „Teisės žurnalo penkiolikos metų sukaktis“, Teisė, 1937, nr. 37.
• Skipitis, Rapolas, „Petras Leonas – Lietuvos teisingumo kūrėjas“, Teisininkų žinios, 1965, nr. 27/28.
• Steigiamojo seimo Bendrosios teisės komisijos ekspertų nuomonės dėl Konstitucijos projekto, LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 171, l. 1–7.
• Švietimo ministerijos 1933 05 05 rašto nuorašas, LCVA, f. 631, ap. 1, b. 222, l. 9; f. 391, ap. 4, b. 856, l. 460.
• Švietimo ministerijos susirašinėjimas su VDU rektoriumi, LCVA, f. 391, ap. 4, b. 856, l. 255, 460–461.
• Tamošaitis, Antanas, „Petras Leonas (1864.XI.16–1938.V.12)“ | Petras Leonas, Sociologijos paskaitos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetas, 1939.
• Tamošaitis, Antanas, „Žiupsnelis atsiminimų apie Garbės prof. Petrą Leoną“, Kultūra, 1938, nr. 5.
• Teisių fakulteto tarybos posėdžių protokolai, LCVA, f. 631, ap. 1, b. 221, l. 3.
• Teisių fakulteto tarybos posėdžių protokolai, LCVA, f. 631, ap. 1, b. 224, l. 136.
• Teisių fakulteto tarybos posėdžių protokolai, LCVA, f. 631, ap. 1, b. 225, l. 15.
• Toliušis, Zigmas, „Iš lietuviškosios advokatūros praeities (faktai ir prisiminimai)“, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Retų knygų ir rankraščių skyrius, f. 66-37.
• Toliušis, Zigmas, Petras Leonas (1864–1938): gyvenimas ir darbai, Kaunas, 1939.
• VDU kalendorius 1937 m. pavasario semestrui, Kaunas, 1937.
• VDU kalendorius 1938 m. pavasario semestrui, Kaunas, 1938.
• Vytauto Didžiojo universitetas 1922–1932, Kaunas, 1933.
• Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, 1922–1932: trumpa 10 metų veikimo apžvalga, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1932.
• Vytauto Didžiojo universiteto 1937 m. rudens semestro kalendorius, Kaunas, 1937.
• Vytauto Didžiojo universiteto reguliaminas, § 90 | Vytauto Didžiojo universiteto įstatymai, Kaunas: VDU kanceliarija, 1934.
• Vytauto Didžiojo universiteto senato memorandumas švietimo ministrui, LCVA, f. 391, ap. 4, b. 856, l. 255–256.
• Vytauto Didžiojo universiteto senato posėdžių protokolai, LCVA, f. 631, ap. 12, b. 694, l. 9.
• Vytauto Didžiojo universiteto statutas, Vyriausybės žinios, 1930, nr. 330–2267.
• Vytauto Didžiojo universiteto tarybos posėdžio protokolo nuorašas, LCVA, f. 391, ap. 4, b. 860, l. 141.
• Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto 1933 metų pavasario sesijos paskaitų tvarkaraštis, Kaunas, 1933.
• Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto 1933 metų rudens sesijos paskaitų tvarkaraštis, Kaunas, 1933.
• Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto 1934 metų pavasario sesijos paskaitų tvarkaraštis, Kaunas, 1934.

Petras Leonas: Attorney and Professor

Summary. During the first year of existence of an independent Lithuanian government, Petras Leonas worked successfully as the minister for justice and internal affairs, framing the structures for national justice, administration and municipality, and organizing their operations. His representation of the political middle ground seemed acceptable to most political groups in key positions, ranging from the president of the republic to the rector of Lithuanian University. However, he was not appointed or elected for such positions because of internal political disagreements, as well as the inherent modesty of Leonas himself. His authority was therefore used only in orders of special significance. Since Leonas was not seeking for career, his most important achievements were his long-time leadership at the Lithuanian Bar Association while at the same time framing, reinforcing and directing the Faculty of Law. He was a practicing attorney since the 1905s, and although there was an interval in this when he escaped to Russia during the First World War, he returned to practicing straight after resigning from the Lithuanian government in October 1919. Leonas was invited as a professor to the newly established Faculty of Law at Lithuanian University in 1922, where he started his academic career, becoming dean of the faculty and starting to lecture in the area of theoretical philosophy. At the same time, he became chairman of the Lithuanian Bar Association and practiced law alongside this. Leonas was first among his colleagues to publish academic literature in the Lithuanian language to ease the learning process for his students, producing courses on the encyclopedia of law, the history of philosophy of law and other subjects that he lectured. Because practicing law and his professorial duties were time-consuming, he dedicated his free time in the evenings and at weekends providing individuals with consultations for students in his own apartment. It is important to mention that Leonas’ broad field of practice was not focused on the selfish aim of earning more money, but was instead intended to bring more benefit to his country. He never avoided contributing money for charitable donations or working without payment.

Keywords: Petras Leonas, Lithuanian Bar Association, University of Lithuania.