Fakulteto tarybai 1933 m. rugpjūčio 29 d. teko atsisveikinti su ilgamečiu ir visų gerbiamu savo nariu profesorium P. Leonu, ceremonijos metu prisipažinusiu suspėjus pamilti mokslo ir mokymo darbą, kurį, esą, jam tenka palikti „išprašytam“ Teisių fakulteto tarybos posėdžių protokolai, b. 225, l. 22. .
P. Leonui traukiantis iš dekano pareigų, užuot surengusi jo garbei iškilmingą vakarienę, tam reikalui numatytus 1000 litų fakulteto taryba paskyrė neturtingų studentų šalpai Žr. ten pat, l. 28. . Advokatų taryba Teisių fakultetui 1933 m. spalyje pervedė dr. J. Basanavičiui atminti fondą – netoli 30 000 litų, iš kurio procentų kasmet skirtos stipendijos studentams teisininkams, ir patvirtino fondo taisykles Žr. Lietuvos Advokatų tarybos apyskaita už 1933 metus, p. 86; Zigmas Toliušis, „Iš lietuviškosios advokatūros praeities (faktai ir prisiminimai)“, p. 41. . Pagerbiant fakultetui daug nusipelniusį žmogų, buvo sudarytas jo vardo fondas, papildomas Teisių fakulteto vyresniojo mokslo personalo įmokomis, iš kurio imtos skirti dvi ar net daugiau metinių profesoriaus P. Leono premijų už geriausius jų mokslo darbus, studentų parašytus kasmet skelbiamomis konkursinėmis temomis Žr. Vytauto Didžiojo universiteto tarybos posėdžio protokolo nuorašas, l. 141. .
Tais pačiais 1933 m. įsigaliojęs Teismų santvarkos įstatymas advokatui draudė turėti dar ir valstybės arba vietos savivaldybės tarnybos (išskyrus juriskonsulto) tarnybą, pastarojo reikalavimo taikymą Vytauto Didžiojo universiteto „teisių mokslų dėstytojams“ atidėdamas iki 1935 m. rugsėjo 1 d. Naujoji Teismų santvarkos įstatymo nuostata, atsisakanti advokatavimo ir profesoriavimo suderinamumo, su pasitenkinimu sutikta daugumos advokatų, advokatuose profesoriuose įžvelgusių ne visiems kolegoms patinkančią savotišką aukštesnę bendradarbių kategoriją Žr. Zigmas Toliušis, „Iš lietuviškosios advokatūros praeities (faktai ir prisiminimai)“, p. 22. .