- Bibliografinis aprašas: Alfonsas Vaišvila, „Teisinio mąstymo antinomijos“, @eitis (lt), 2021, t. 1 631, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Alfonsas Vaišvila, „Teisinio mąstymo antinomijos“, Socialinių mokslų studijos, 2009, t. 3, nr. 3, p. 53–72, ISSN 2029–2236.
- Institucinė prieskyra: Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės filosofijos katedra.
Santrauka. Straipsnyje aptariami kai kurie jurisprudencijos mąstymo būdai, sukeliantys loginius paradoksus. Tai atvejai, kai konstitucijose ar kituose teisės aktuose tų pačių žmogaus vertybių apsauga įtvirtinama tarpiškai (per žmogaus teises) ir kartu tiesiogiai, kai teisė kaip socialinis santykis tapatinama su jos objektais (biologine, socialine, psichine realybe), kai kuriamos refleksyvios sąvokos, operuojama „absoliučiomis teisėmis“, pernelyg abstrakčiomis sąvokomis, sudvejinami teisės subjektai, teisingumo vykdymo sąvokoje tapatinami bendrasis ir individualusis teisinio reguliavimo lygmenys, ignoruojama teisė kaip santykinai savarankiškas socialinių santykių reguliatorius.
Pagrindiniai žodžiai: loginiai paradoksai, savirefleksija, tiesioginė ir tarpinė žmogaus vertybių apsauga, teisės kaip socialinio santykio tapatinimas su jos objektais, teisės subjektų sudvejinimas, teisė kaip santykinai savarankiškas socialinių santykių reguliatorius.