Lygiai taip pat prieštaringos yra ir visos kitos minėtų konstitucinių normų formuluotės. Jei „Žmogaus būstas neliečiamas“ (24 str.), tai susiduriama irgi su kategorišku draudimu be savininko sutikimo įeiti į jo būstą ir tais atvejais, kai savininkas laikosi įstatymų ir kai savininkas savo būste slepia narkotikus, sprogstamąsias arba kitokias įstatymu uždraustas medžiagas. Tačiau praktikoje šis kategoriškas draudimas netrukdo atlikti „neliečiamuose būstuose“ kratas, poėmius. Vadinasi, praktikoje laikomasi ne Konstitucijos formuluočių, o jos antiformuluočių, tiksliau sakant, laikomasi ne tų formuluočių, kurios Konstitucijoje yra, o tų, kurių joje nėra: rašoma vienaip, bet suprasti reikia kitaip. Kurioje gi kitoje žinojimo srityje, dargi moksline vadinamoje, jūs rasite teiginius, kuriuos reikėtų skaityti priešingai nei jų rašytinis tekstas? Kaip atrodytų šiuolaikinė fizika ar astronomija, kurių teiginį „žemė sukasi aplink saulę“ reikėtų suprasti – „saulė sukasi aplink žemę“? Matyt, neatsitiktinai Konstitucinis Teismas dažnai kartoja: „negalima skaityti Konstitucijos pažodžiui“. Bet jeigu taip, tai tada sunku atsakyti į klausimą: kam rašomas tekstas, jei faktiškai reikia vadovautis antitekstu?