Tokių atvejų praktikoje pasitaiko, nes skirtingos nusikalstamos veikos gali būti padarytos skirtingose vietose, skirtingu laiku, todėl vyksta ir skirtingi teismo procesai, kurie baigiasi keliais nuosprendžiais. Tai taip pat yra nusikalstamų veikų daugetas, nepaisant to, kad atskiruose procesuose buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tik už vieną nusikalstamą veiką. Taip yra todėl, kad visuose, išskyrus pirmąjį, nuosprendžiuose teismas, spręsdamas asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą už vieną veiką, yra BK 63 str. 9 d. įpareigotas subendrinti bausmes su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę bausmę. Svarbu yra nustatyti tai, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo datos. Štai
L. J. 2002 m. rugsėjo 22–23 d. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., o 2002 m. lapkričio 17 d. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 5, 7, 8 p. bei BK 187 str. 2 d. Visų pirma jis buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendžiu už veikas, padarytas 2002 m. lapkričio 17 d., o vėliau Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir už vagystę, padarytą 2002 m. rugsėjo 22–23 d., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bausmės buvo subendrintos remiantis BK 63 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-14/2007.