Deklaracijos autoriai, iškėlę pagrindinį šūkį „Viskas Lietuvai!“, laikėsi nuostatos, kad susiskaldymas į politines partijas arba sroves, „savitarpinė lietuvių kova šią kritingą valandą nepateisinama ir pražūtinga“. Jie pasisakė už „vieningą lietuvių politinį sąjungį“, kuris turėjo būti sudarytas „savo noru dedantis visiems lietuviams į sutartinį, drausmingą sąjūdį“. Pasmerkę 12 metų trunkantį „mažos grupės tautininkų valdymą“, deklaracijoje pažymėjo, kad pasirašiusieji
čia įvairių ideologinių srovių ir buv. politinių partijų atstovai sunkioje tėvynei valandoje sutaria, jog turi būti likviduotos visos paskiros lietuvių politinės organizacijos, neišskiriant ir tautininkų sąjungos, turi būti sudarytas vieningas politinis lietuvių sąjungis, kuris remtųsi vieninga veiklos programa.
Bendros jos nuostatos esą jau buvo išdėstytos laikraščio Žygis nr. 1, todėl čia pateikė tik „sutartinius pagrindinius punktus“ (iš viso 12). Išeitų, kad ši deklaracija buvo bendra voldemarininkų, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų veiklos programa, nors po ja pasirašė daugiausia voldemarininkai. Deklaracijos pabaigoje prirašyta, kad šiai platformai pritaria ir Kauno bei provincijos politinių srovių – katalikų, liaudininkų ir nacionalistų – aktyvūs nariai, „tačiau jų parašai dėl suprantamų priežasčių čia nededami“. Beje, Bendro žygio nr. 2 nurodyta, kad „kiekvienos mūsų bendradarbių naujos pavardės paskelbimas reiškia naują auką tautininkų režimui“ Redakcijos paskelbta informacija, nenurodant jokio pavadinimo, 1939. . G. Rudis, pasirėmęs Z. Ivinskio dienoraščiu, taip pat pažymi, kad krikdemų vadai ir liaudininkai palaikė Bendrą žygį Žr. Gediminas Rudis, „Jungtinis antismetoninės opozicijos sąjūdis 1938–1939 metais“, p. 198. . Jeigu taip, tuomet nėra žinoma, kurie krikščionys demokratai teikė siūlymus ar pataisas po deklaracija pasirašiusiems autoriams.