Studija Makroekonominė politika: genderinis požiūris

Daroma išvada, kad griežtos makroekonominės (fiskalinės ir pinigų) politikos, kurią siūlo Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas besiplėtojančioms ir pokomunistinėms šalims taikant struktūrinės plėtros programas, padariniai kur kas labiau veikia moteris negu vyrus.

Namų ūkyje moterys atsako už vartojimo lygmens palaikymą. Išspręsti šį uždavinį darosi vis sunkiau, įgyvendinant struktūrinės plėtros ir paramos programas – įvedant mokamą išsimokslinimą ir gydymą, didinant vaistų kainas, mažinant ir naikinant socialinės paramos rūšis, didinant komunalinių – šilumos ir vandens tiekimo paslaugų kainas Žr. UNDP, 1995. .

Socialinio sektoriaus paslaugų privatizavimas, socialinių transfertų mažinimas moteris veikia labiau nei vyrus, nes, pirma, tiesiogiai veikia namų ūkių pajamas, kuriomis disponuoja dažniausiai moterys; antra, socialinio sektoriaus paslaugas perima namų ūkiai Žr. The Invisible Adjustment: Poor Women and the Economic Crisis, 1989. , ir šių paslaugų gamyba dar didesne našta gula ant moterų pečių. Tai – sveikatos apsaugos paslaugos, vaikų auklėjimas ir priežiūra, jų mokymas, švietimas, taip pat komunalinės paslaugos – elektros energijos, šilumos energijos, vandens tiekimas, transporto paslaugos. Taip didinama ekonominė moterų atsakomybė už namų ūkių sektoriaus veiklą Žr. Diana Elson, 1998. .

Mokesčių politikoje priimami sprendimai taip pat glaudžiai susiję su genderiniais efektais, nors jų rezultatai dažnai nėra labai akivaizdūs Žr. Janet Gale Stotsky, “Gender Bias in Tax Systems,” 1996; Edward McCaffery, Taxing Women, 1997. . Pavyzdžiui, formuojant valstybės biudžeto pajamas, didžiausias lyginamasis svoris tenka pridėtinės vertės mokesčiui, o ne pelno, kapitalo ir žemės mokesčiams. Kadangi vyrai uždirba vidutiniškai apie 25–30 proc. daugiau nei moterys, visi šie mokesčiai (taip pat ir fizinių asmenų pajamų mokesčiui tenkantis mažesnis krūvis už PVM) daro įtaką, sudarydami didesnes vyrų ir mažesnes moterų pajamas bei atitinkamai veikia jų ekonominį statusą. PVM iš pirmo žvilgsnio liečia ir moteris, ir vyrus, tačiau atsakingo už namų ūkių vartojimą vaidmuo paprastai tenka moteriai, todėl makroekonominė politika finansų srityje patiria genderinio nukrypimo poveikį.

Taigi vyrai dominuoja priimant sprendimus valstybės ir rinkos finansų srityje, o neigiamus šių sprendimų padarinius patiria moterys Žr. Grown, 2000. .

Labiau lygiateisiškas, tolygesnis moterų ir vyrų atstovavimas valdant valstybės finansus ir formuojant finansų rinką galėtų paveikti pinigų ir fiskalinę politiką labiau demokratine kryptimi genderinės lygybės požiūriu. Didesnė genderinė lygybė priimant sprendimus finansų politikoje suteiktų galimybę visapusiškiau atsižvelgti į vyrų ir moterų interesus, atsargiau planuoti tuos globalizacijos kaštus finansų srityje, kuriuos moka moterys.

3.2. Didėjantis genderinis atotrūkis

Kokius teigiamus pokyčius jaučia moterys finansinių paslaugų globalizacijos procese?

Pirma, didėjanti konkurencija finansų rinkoje didina finansinių kreditų pasiūlą ir jų prieinamumą įvairioms socialinėms grupėms. Galimybė gauti kreditą moterims, kaip socialinei grupei, gerokai padidėjo, nors formaliame ir neformaliame ekonomikos sektoriuose ji yra skirtinga.

Antra, kai kuriose šalyse padidėjo galimybė moterims pasinaudoti valiutų rinka. Pavyzdžiui, moterys, dirbančios užsienyje, turi galimybę siųsti pinigus savo šeimos nariams ir pan.

Trečia, sparčiai augantis šiuolaikinės ekonomikos finansų sektorius sukuria didesnes moterų užimtumo galimybes Žr. McDowell, Court, 1994. .

Tačiau visi šie pranašumai turi būti lyginami su neigiamais padariniais, kuriuos patiria moterys, dalyvaudamos finansų srities globalizacijos procese. Genderiniai iškraipymai, kurie veikia finansinių kreditų paslaugas, pasireiškia per požiūrį į moteris – kredito gavėjas ir jo teikėjas Žr. Irene Stavaren, 2002. .

Sandorio kaina iškreipto požiūrio į moteris prasme riboja moterų dalyvavimą kreditų srautų judėjime ir daro finansines paslaugas moterims mažiau prieinamas ir brangesnes (žr. 1 lentelę).

Genderiniai iškraipymai daro įtaką moterų prieinamumui prie kredito šaltinių ir galimybei juos gauti. Moterims, kaip socialinei grupei, paprastai priklauso mažesnė nuosavybė, jos turi mažesnes pajamas ir tuo pat metu joms tenka didesnė atsakomybė užsiimant namų ūkiu, rūpinantis santaupomis, todėl jų indėliams ir kreditams būdingas mažesnis reguliarumas, palyginti su vyrais. Todėl moterims turėtų būti sudarytos lankstesnės kreditavimo ir investavimo sąlygos, tačiau kredito įstaigos (bankai ir kt.) tam nėra pasirengusios.

Nurodyti genderiniai efektai būdingi ne tik formaliam finansų sektoriui, bet ir neformaliam; ne tik stambiems bankams, bet ir smulkioms finansų įmonėms.

Taigi genderiniai santykiai yra glaudžiai įpinti į finansinių institucijų veiklą Žr. Falbre, 1994. . Finansinių išteklių rinkoje galima išskirti tris pagrindinius struktūrinius apribojimus – genderinė nuosavybės teisės nelygybė, finansinių rinkų segmentacija ir nusistovėjusios diskriminuojančios finansų rinkos normos.

3.3. Genderiniai santykiai ir valstybės biudžeto nestabilumas

Esant genderiniam darbo pasidalijimui, vyrai dominuoja ūkio veiklų srityse, labiausiai remiamose valstybės biudžeto: krašto apsaugos, valstybės valdymo, taip pat pramonės šakose, orientuotose į eksportą (nafta ir jos perdirbimo produktai), finansų, energetikos, transporto, statybos, paslaugų sektoriuose; tuo tarpu moterys susibūrusios daugiausia švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos veiklose, kur visada yra biudžeto lėšų stygius: pramonės šakose, orientuotose į vidaus rinką, – lengvojoje, maisto pramonėje, mažmeninėje prekyboje. Egzistuojanti valstybės biudžeto išlaidų skirstymo praktika santykinai skatina genderinę nelygybę, t. y. formuojant biudžetą „vyriški“ sektoriai yra svarbesni už „moteriškus“.

Genderiniu požiūriu 1998 metų antro pusmečio krizė ypač stipriai paveikė moterų padėtį. 1999 metais griežta fiskalinė ir monetarinė politika, vykdoma vyriausybės, privertė moteris imtis dar didesnės atsakomybės aprūpinant namų ūkių narius maisto produktais, palaikant jų sveikatą, aprūpinant šeimos narius elektros energijos, šilumos energijos ir vandens teikimo paslaugomis.

Taigi valstybės biudžeto lėšų sumažėjimas, subsidijų atsisakymas maisto produktų gamyboje, žemės ūkyje, valstybės lėšų sumažėjimas socialinėms reikmėms, švietimui, sveikatos apsaugai, vaistams labiau paveikė moteris negu vyrus. Griežtos makroekonominės politikos padariniai buvo kaip papildomas krūvis perkelti ant moterų pečių. Taigi moterys ekonominių krizių metu yra labiau pažeidžiama socialinė grupė.

„Rūpybos ekonomika“ tenka moterų veiklai. „Rūpybos ekonomika“ sparčiai ūgteli ekonominių krizių, ekonominio nestabilumo metu. Tada padidėja moterų darbo krūvis, jis savo ruožtu sukelia grandininę reakciją, kuri vadinamųjų rinkos ekonomikos eksternalijų (išorės efektų) pavidalu veikia realųjį (gamybos) sektorių ir finansų rinką.

Tokioms eksternalijoms galima priskirti augantį vaikų nusikalstamumą, vaikus benamius ir ubagus, fizinę ir psichinę žmonių sveikatą. Žmogiškasis vaikų kapitalas mažėja, nes jie užsiima nemokamu darbu namų ūkyje, prastėja sveikatos ir higienos paslaugų kokybė, nes šeimos yra priverstos naudotis šiomis paslaugomis namų ūkių sąlygomis vietoj valstybinio ir privataus sektoriaus paslaugų.

Taip siekiant makroekonomio stabilumo „padedama uždelsto veikimo bomba“ Žr. Carol Miller, Shahra Razavi, “Gender Analysis: Alternative Paradigms,” 1999. .

Užsienio ekspertai pažymi, kad „buferio“ funkcija, kurią teikia „rūpybos ekonomika“, nėra begalinė. Senkant „rūpybos ekonomikos“ ištekliams, prastėjo ir jos aptarnavimo kokybė Žr. Caroline Moser, “The Impact of Recession and Adjustment Policies at the Micro Level: Low-Income Women and Their Households in Guayaquil, Ecuador”1989; Pearson, 1997. . Pokrizinis finansų politikos atkūrimo procesas gali būti paralyžiuotas. Kai ne piniginės santaupos (nemokama darbo jėga) didėja sparčiau negu investicijos, finansų ekonomika pradeda jausti efektyvios paklausos stygių Žr. Diana Elson, Nilufer Çagatay, 1995. .

Jeigu valstybės socialinių paslaugų sektorius mažėja labai sparčiai, tai sveikatos apsaugos, švietimo ir kitų paslaugų kokybė smunka, o tai, aišku, daro įtaką darbo jėgos kokybei.

Pagaliau, nors finansų krizė ir verčia moteris pereiti iš rinkos ekonomikos į „rūpybos ekonomiką“ (pvz., maisto produktai pradedami gaminti namų ūkyje, o ne vartojami pagaminti rinkoje), šių išteklių gali nepakakti krizės padariniams įveikti.

Todėl, nepaisant, kad „rūpybos ekonomika“ gali sušvelninti makroekonominio nestabilumo padarinius, būtina imtis institucinių priemonių reguliuoti makroekonominiam stabilumui, kad būtų išvengta ekonominių-socialinių krizių, kurios gali kilti dėl „rūpybos ekonomikos“ savotiško „perkaitimo“.

3.4. Mažas ekonominių išteklių paskirstymo efektyvumas

Į ekonominių išteklių sudėtį genderiniuose tyrimuose paprastai įeina: nuosavybė, kapitalas, investicijos, darbas ir darbo pajamos, išsilavinimas, socialinės išlaidos. Ne visi ekonominių išteklių aspektai gali būti išmatuoti kiekybiškai. Todėl tyrimuose dažnai taikomi netiesioginiai metodai, rodantys ekonominių išteklių diferenciaciją per genderinę prizmę.

Esminis klausimas šiuo požiūriu – kaip valstybės institucinė ekonominė politika veikia moterų ir vyrų galimybes – skatina ar, atvirkščiai, – mažina genderinę nelygybę.

Genderinės analizės tyrimai rodo, kad privatizacija padidino moterų nelygybę, nes privatizavimo metu daugiausia įmonių akcijų atiteko buvusiems įmonių vadovams. Įmonių vadovų moterų buvo apie 10 proc. Apie kapitalo genderinę orientaciją galima spręsti pagal vyrų dominavimą tokiose strateginėse ūkio šakose kaip naftos perdirbimas, energetika, dujų pramonė, statyba ir transportas, o moterys daugiausia dirba lengvojoje, maisto pramonėje ir prekyboje.

Sąlyginai egzistuojančios „moteriškosios“ ir „vyriškosios“ šakos rodo skirtingą jų indėlį į ekonomiką – strateginių šakų produkcija sukuria paprastai „liūto dalį“ BVP. Iš čia plaukia ir skirtingos darbo jėgos panaudojimo galimybės šiose ūkio šakose. Žinoma, kad ir investicijos paprastai labiau pritraukiamos į strateginius ūkio sektorius negu į lengvąją ir maisto pramonę. Taigi egzistuoja tam tikra genderinė asimetrija ekonominių išteklių panaudojimo aspektais.

Pasaulio banko pranešime „Genderis, ekonomikos augimas ir skurdas“ Žr. World Bank, Gender, Economic Growth and Poverty, 1999. teigiama, kad daugelio besiplėtojančių šalių realusis (gamybos) sektorius dėl egzistuojančių genderinių iškraipymų turėjo didelių nuostolių.

Kai kurių besivystančių šalių ūkyje išteklių, skirtų pagal struktūrinės plėtros ir paramos programas, perskirstymas iš vyrų moterims – namų ūkyje padidino jo efektyvumą 10–20 proc. Žr. World Bank, 1999; Angela Hale (ed.), Trade Myths and Gender Reality: Trade Liberalization and Women’s Lives, 1998. , o moterų laiko, skirto „rūpybos ekonomikai“, sumažinimas leido padidinti pajamas 10, darbo našumą – 15 ir kapitalo (investicijų) efektyvumą net 44 proc. Žr. World Bank, 1999; Irena Stavaren, Gender and Trade Indicators: A Contribution to a Sustainability Impact Analysis for EU Trade, 2001. .

Pasaulio banko pranešime teigiama, kad 1960–1992 metų BVP augimo, švietimo lygio ir užimtumo analizė Centrinės Afrikos šalyse, esant genderiniam nukrypimui, rodo didžiulius nuostolius investicijų srityje. Pranešime teigiama, kad, jei šiose šalyse moterų išsilavinimo augimas būtų toks, kaip Pietryčių Azijoje, tai BVP augimas būtų 0,5 proc. didesnis Žr. World Bank, 1999; Julia Nelson, “Feminist Theory and the Income Tax,” 1996. . Be to, jeigu šiame regione moterų užimtumas būtų didesnis ir siektų Pietryčių Azijos moterų užimtumą, BVP galėtų ūgtelėti dar 0,3 proc. Taigi Centrinėje Afrikoje dėl genderinio nukrypimo vyrų pusėn BVP augimas sumažėja 0,8 proc. per metus. O kadangi BVP augimas šiose šalyse sudarė tik 0,7%, tai genderinės asimetrijos sumažinimas švietimo ir užimtumo srityse leistų padvigubinti BVP augimo tempus Žr. World Bank, 1999; Margaret Randall, The Price You Pay: The Hidden Cost of Women’s Relationship to Money, New York: Routledge, 1996. .

Kitų besiplėtojančių šalių tyrimai leido padaryti išvadą, kad kreditų suteikimas moterims dažniausiai duoda kur kas didesnį pelną Žr. Pitt, Khandker, 1998. .

4. Užsienio prekybos politika: genderinis požiūris

Užsienio prekybos politikos srityje priimami sprendimai, taip pat Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) veikla grindžiama makroekonominės teorijos laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimo principais. Tačiau iki šiol užsienio prekybos srityje, PPO veiklos nuostatose genderiniai santykiai nebuvo atspindėti. Daugelis neoklasikinės ekonominės teorijos nuostatų besilaikančių užsienio prekybos politikų ir ekspertų teigia, kad užsienio prekybos strategija yra neutrali genderiniu požiūriu. Tačiau tam aktyviai prieštarauja genderinės ekonomikos teorijos atstovai (Angele Hul, Isa Bakker, Nilufer Catagay, Gita Sen, Miriam Williams, Myrium Vander Stichele ir kt.). Jie teigia, kad moterys ir vyrai užima skirtingas ekonomines pozicijas ir jų galimybės dalyvauti ekonomikos plėtros procese yra nevienodos. Daroma išvada, kad genderiniai santykiai vaidina didžiulį vaidmenį, darydami įtaką makroekonominės politikos, taip pat ir užsienio prekybos politikos įgyvendinimo rezultatams.

Moterys ir vyrai turi skirtingas prieinamumo prie išteklių galimybes, skirtingas yra jų profesinės kompetencijos, išsilavinimo ir einamų pareigų lygmuo, nevienodas atlyginimas. Šias skirtingas galimybes lemia susiklostę genderiniai santykiai makro-, mezo- ir mikrolygmenimis. Makroekonominės politikos pokyčiai ne tik mokesčių sistemoje, pinigų politikoje, bet ir užsienio prekybos ir investicijų srityje gali skatinti genderinę nelygybę.

Nagrinėjant genderinės analizės ir užsienio prekybos sąsają, išskiriami du pagrindiniai aspektai:

• kokie yra užsienio politikos pokyčiai genderiniu požiūriu?
• koks yra genderinių problemų poveikis užsienio prekybai ir tarptautiniams ekonominiams santykiams?

PPO veiklos analizė, taip pat struktūrinių reformų programų, remiamų Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo, analizė anksčiau minėtiems autoriams leido padaryti dvi svarbias išvadas: pirma, užsienio prekybos liberalizavimas gali padidinti genderinę nelygybę; antra, savo ruožtu genderinė nelygybė neigiamai veikia užsienio prekybos efektyvumą. Daroma apibendrinanti išvada, kad genderinė komponentė yra ne neutralus, o labai svarbus užsienio prekybos politikos veiksnys.

Genderinės analizės užsienio prekyboje prielaidos yra panašaus pobūdžio kaip ir, pavyzdžiui, formuojant finansų politiką. Užsienio prekybos politikos turinys ir rezultatai grindžiami vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis – vienpusiško ekonomikos suvokimo, atsižvelgiant tik į gamybinį, formalųjį ir mokamą ekonomikos sektorių. Tuo tarpu reproduktyvusis, neformalusis, „nematomas“ ekonomikos sektorius ir jame sukurta pridėtinė vertė – žmogiškieji ištekliai ir jų kokybė ignoruojami.

Todėl teigiama, kad prekybos politikoje absoliutizuojamas rinkos vaidmuo ir visiškai neatsižvelgiama į socialinės-ekonominės namų ūkių infrastruktūros kūrimą.

Atsakomybė už namų ūkių funkcionavimą (vaikų gimdymą, auklėjimą, pagyvenusių ir neįgaliųjų priežiūrą) bei komunalinį aptarnavimą daugiausiai gula ant moterų pečių, todėl paslaugų sferos liberalizavimas didina moterų darbo naštą, taip pat daro įtakos moterų mokamam ir nemokamam darbui.

Tyrimai, atlikti daugelyje pasaulio šalių, rodo, viena vertus, kad liberalizuojant prekybos ir paslaugų sferą moterų užimtumas išaugo, paspartėjo moterų verslo plėtra, tačiau, antra vertus, prekybos liberalizavimo politika gali skatinti genderinę nelygybę, pabloginti socialinę ir ekonominę moterų padėtį. Tokio teiginio prielaidos yra šios:

– Esant genderiniam darbo pasidalijimui, kai pirmiausia moteris yra atsakinga už socialinės reprodukcijos sritį, prekybos liberalizavimas, moterų skaičiaus padidėjimas formaliajame ir neformaliajame ekonomikos sektoriuose, neatsižvelgiant į papildomą darbo laiką namų ūkio paslaugų gamybai, padidina moterų darbo krūvį.

– Užsienio prekybos liberalizavimas gali sustiprinti darbo vietų ir gamybos veiklų segregaciją, kai „moteriškas“ darbas yra mažiau mokamas ir mažiau socialiai apsaugotas negu vyrų.

– Daugelyje šalių moterys negali pasinaudoti tokiais išteklių šaltiniais kaip finansiniai kreditai, žemė ir nuosavybė. Užsienio prekybos liberalizavimas neskatina išteklių persiliejimo, laisvo judėjimo moterų interesams tenkinti ir gali netgi skatinti šių išteklių prieinamumo ribojimą moterims.

Savo ruožtu egzistuojanti genderinė nelygybė gali gerokai paveikti užsienio prekybos politikos efektyvumą, nes ji turi įtakos išteklių paskirstymui, o tai yra viena iš pagrindinių efektyvios prekybos politikos įgyvendinimo prielaidų.

– Moterys ir vyrai, dirbantys formaliajame sektoriuje, turi vienodus poreikius užimtumo srityje. Tačiau vaikų auklėjimas, namų ruošos darbai gali neigiamai paveikti moterų gebėjimą adekvačiai reaguoti į padėtį darbo rinkoje – darbo kainos pokyčius, moterų mobilumą.

Moterys verslininkės ir ūkininkės susiduria su genderinėmis kliūtimis norėdamos gauti finansinį kreditą, techninę pagalbą, kelti kvalifikaciją, todėl joms sunkiau pasinaudoti tomis naujomis galimybėmis.

L. Beneria ir Dž. Linn (1995) teigia, kad visuomenėje egzistuoja neaiški ir nepagrįsta moksliniais tyrimais nuostata, kad moterų darbo našumas yra žemesnis nei vyrų. Ir dėl šios priežasties ištekliai, papildomos gamybos plėtros galimybės ir kvalifikacijos kėlimo galimybės, atsirandančios pasikeitus prekybos sąlygoms, dažniausiai suteikiamos vyrams.

Genderinės nelygybės ir užsienio prekybos politikos sąveika pasireiškia ir platesniu mastu – makroekonominiu lygmeniu – šiose srityse:

• valstybės pajamų ir išlaidų politikoje:
  • mokestinių įplaukų sumažėjimas, liberalizavus importo muitus ir prekybos sąlygas (panaikinant prekybos trukdžius), gali neigiamai veikti valstybės pajamas, o tai savo ruožtu gali reikšti biudžeto išlaidų sumažėjimą socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai, švietimui ir kultūrai.
  • tokių rinkos institucinių mechanizmų kaip privatizavimas ir paslaugų sferos „komercializacija“, susijusi su prekybos liberalizavimu, įvedimas dažnokai perkelia socialinį-ekonominį krūvį į socialinės reprodukcijos ir namų ūkių sritį.
• užimtumo srityje:
  • darbo rinkos feminizavimas (darbas pagal sutartis, darbas namuose, laikinas užimtumas ir pan.).
• vidaus rinkoje užsienio prekybos liberalizavimas paprastai neigiamai veikia vidaus rinką – gali ją susiaurinti, gali įvykti vidaus rinkos nuosmukis ir destrukcija.
  • maisto produktų (pieno, mėsos, daržovių, vaisių) importo padidėjimas, kurių gamyboje daugelyje šalių yra užimtos moterys.
  • užplūdusi lengvosios pramonės importinė produkcija žlugdo vietinę gamybą ir skatina panaudotų second hand prekių apyvartos didėjimą.

Taigi, kaip teigia pasaulinių moterų socialinių-ekonominių organizacijų atstovės, pribrendo opi būtinybė plėtoti genderinės analizės studijas ir tyrimus užsienio prekybos srityje.

Ekspertai kelia reikalavimus, kad atliekant genderinę analizę užsienio prekybos liberalizavimo kontekste reikėtų atsakyti į šiuos klausimus:

• kaip užsienio prekybos liberalizavimas veikia moterų prieinamumą prie išteklių ir galimybę jais naudotis ir juos kontroliuoti? Didėja ar mažėja moterų galimybės naudoti ir kontroliuoti tokius išteklius kaip žemė, finansų kreditai, techninė pagalba, naujos technologijos ir bendra nuosavybė?
• kokią įtaką turi užsienio prekybos liberalizavimas vyrų ir moterų laiko biudžetui, glaudžiai susijusiam su „rūpybos ekonomika“?
• kokią įtaką eksporto dalies padidėjimas BVP turi moterų darbo intensyvumui? Ar ekonomikos augimas, besiremiantis eksportu, teigiamai veikia moterų užimtumą, t. y. padidina jį formaliajame rinkos sektoriuje, ar didėja jų atlyginimai?
• ar užsienio prekybos santykių liberalizavimas padidina darbo vietų feminizaciją, kai moterys išstumia vyrus iš jų darbo vietų?
• ar užsienio prekybos liberalizavimas suteikia šaliai tokias pat galimybes padidinti eksportą, kiek didėja joje importas?
• kaip paveiks paslaugų liberalizavimas genderines socialines grupes ir ekonomikos sektorių?

Dabartiniu metu jokių abejonių nekelia užsienio prekybos liberalizavimo įtaka įvairių pasaulio šalių atskirų socialinių grupių gyvenimo strategijoms. Pavyzdžiui, eksporto didėjimas gali sukurti moterims papildomas darbo vietas, tačiau importo didėjimas siejamas su pigių ir menkos kokybės prekių tiekimu į vidaus rinką, o tai mažina vietinės gamybos konkurencingumą ir moterų darbo jėgos kainą tokiose ūkio šakose kaip lengvoji pramonė, tekstilė, drabužių siuvimas, maisto produktų pramonė, žemės ūkis ir kitos.

Tyrimai rodo, kad tradicinė paslaugų sfera – tai moterų veiklos sritis, moterys dominuoja informacinių paslaugų žemutinėse grandyse – statistikos duomenų rinkimo, pirminio duomenų apdorojimo, pašto paslaugų srityse, tuose bankinių paslaugų segmentuose, kur mažesnis darbo užmokestis. Tačiau programinės įrangos gamyboje, programavimo srityje moterys atstovauja menkai.

Užsienio prekybos liberalizavimo genderinė analizė makrolygmeniu

Užsienio prekybos liberalizavimo genderinė analizė makrolygmeniu – tai eksporto ir importo pokyčių įtakos genderiniams santykiams ir jų atvirkštinio ryšio nagrinėjimas.

Genderinės ekonomikos atstovų pagrindinė idėja yra ta, kad ekonominė politika yra formuojama neatsižvelgiant į neformalųjį ekonomikos sektorių, kuriame vyrauja moterys. Ekonominė politika nėra neutrali genderiniu požiūriu, ją daugeliu atvejų lemia procesai, vykstantys neformaliojoje ekonomikoje, tokie kaip socialinė reprodukcija ir nematoma „rūpybos ekonomika“ namų ūkių veikloje.

Genderinės ekonomikos atstovai teigia, kad yra glaudus ryšys tarp mokamo darbo realiajame sektoriuje ir nemokamo darbo namų ūkių sektoriuje, tarp gamybos ir socialinės reprodukcijos sektorių. Todėl ekonominės politikos rezultatai negali būti neutralūs genderiniu požiūriu.

Prekybos liberalizavimas makrolygmeniu reiškia gamybos sektoriaus perorientavimą, pasitelkiant naujas technologijas ir gamybos modernizavimą; valstybės priimtas institucines priemones, orientuotas į eksporto skatinimą. Reikia atsižvelgti taip pat į pokyčius darbo ir kapitalo srityse. Pagaliau prekybos liberalizavimas struktūriniu lygmeniu irgi skatina neformaliojo sektoriaus plėtrą, didina naujų darbo vietų skaičių, o tai savo ruožtu skatina darbą pagal sutartis, nevisišką ir dalinį užimtumą, o tai yra moterų prerogatyva.

Užsienio prekybos liberalizavimo genderinė analizė mezolygmeniu

Vidurinis – mezolygmuo parodo rinkoje vykstančius institucinius ir tarpsektorinius ryšius. Genderinis atotrūkis formuoja ir atitinkamus genderinius vaidmenis gamyboje. Genderiškai nulemta darbo rinkos segmentacija ir darbo pasidalijimas tarp ūkio šakų ir sektorių grindžiamas moterų atsakomybės padidėjimu namų ūkyje ir būtinumu įgyti tokio darbo patirties įgūdžių – švietimo, sekretorės darbo, vaikų auklėjimo, senelių priežiūros, būsto priežiūros ir t. t. Visos šios darbo rūšys yra nemokamos, neįvertinamos ir neatsispindi ūkio šakų struktūroje.

Be to, ekonominis moterų aktyvumas yra ribojamas galimybėmis pasinaudoti technologiniu ir informaciniu aprūpinimu, rinkos veiksniais, tarpsektorinio mobilumo ištekliais.

Genderinis nuokrypis, pastebimas ekonomikoje, lemia moterų dalyvavimo formas, jų galimybes pasinaudoti užsienio prekybos liberalizavimo vaisiais. Iškyla klausimas, ar ekonomikos liberalizacija ir pokyčiai darbo rinkoje sumažins moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir jų gyvenimo lygio skirtumus ilgalaikėje perspektyvoje? Kaip valstybės eksporto skatinimo priemonės paveiks moterų galimybes pasinaudoti kreditais, technine pagalba, ar padidės prieinamumas prie tokios pagalbos ir ekonominių išteklių?