Straipsnis Žydų (savi)reprezentacija ir recepcija kolonijinėje Indijoje

Indijoje situacija yra analogiška, terminas „žydas“ buvo vartojamas perjoratyvine prasme apibūdinant tiesioginius politinius priešininkus – musulmonus, taip vadino hindai, o brahmanus – neliečiamieji. Tačiau esminis skirtumas yra tas, jog turbūt unikaliausias Indijos žydų istorijos aspektas yra jokios diskriminacijos ir religinės hindų daugumos nebuvimas. Indų toleranciją lėmė hindų religinės nuostatos, legitimuojančios plačią kultūrinę ir religinę įvairovę, nors tuo pat metu ir eliminuojančios galimybę pereiti iš vienos sociokultūrinės grupės į kitą. Dauguma hindų bendruomenės narių istorijos raidoje sukūrė tolerantišką atmosferą žydų diasporai ir nemažai iškilių žydų turėjo aukštas pareigas valstybinėse struktūrose, kariuomenėje ir versle tiek britų kolonijiniu laikotarpiu, tiek ir atgavus nepriklausomybę. Protestantiškų misijų sklaida britų Indijoje buvo esminis veiksnys, formavęs indišką žydų percepciją. Vėlyvuoju britų kolonijiniu laikotarpiu indų diskursai apie žydus skleidėsi platesniame krikščionybės ir Vakarų santykio su Indija kontekste, pradedant protestantų misionierių polemika apie krikščionybės išskirtinumą. Hindų reformatoriai žydų tematiką naudojo konstruodami Indijos ir/arba hindų tolerantiškumo sampratą ir apskritai naujosios Indijos tapatybės viziją. Antisemitizmo apraiškos Indijoje siejamos pirmiausia su pačių britų valdininkų pozicija Indijoje (pavyzdžiui, masonų ložės) ir su radikalių islamistinių grupuočių, tokių kaip Lashkar-e- Toiba, retorika, teigiančia, jog žydai ir hindai yra islamo priešai. Tik Bagdado žydų bendruomenė atvirai tapatino savo interesus su britų kolonistų interesais ir demonstravo savo lojalumą imperijai siekdama europietiško teisinio statuso. Ir būtent tik ši žydų bendruomenė palaikė sionistines idėjas, rėmė jas tapatindamasi su pasaulio žydais.

Ironiška tai, jog kita žydų bendruomenė, Bene Israel, per tūkstančius metų gyvavimo Indijoje išsaugojusi religinę tapatybę, kultūrą ir papročius ir nepatyrusi jokių antisemitizmo ar religinės kontrolės apraiškų, didžiausio priešiškumo ir kaltinimo dėl nepakankamo žydiškumo susilaukė iš savo gentainių – pirmiausia Indijoje iš Bagdado žydų, o vėliau, atvykę į Izraelį, ir iš vietinių sionistų. Pavyzdžiui, 1960 m. Izraelio vyriausias sefardų rabinas buvo paskelbęs, jog iš Indijos atvykusiems Bene Israel bendruomenės žydams draudžiama susituokti su kitais žydais neatlikus ritualinių atsivertimo į judaizmą apeigų. Toks epizodas pasikartojo ir visai neseniai, 1997 m., kai Petah Tikvah miestelio Izraelyje rabinas viešai suabejojo Bene Israel žydų „žydiškumu“ ir uždraudė savo valdiniams įteisinti vedybas su jais. Indijos spaudoje tokie pasisakymai sulaukė didelių protestų, nes buvo vertinami kaip rasistinis „indiškumo“ pažeminimas. Paradoksalu, tačiau būtent ši žydų bendruomenė per ilgus šimtmečius gyvenimo Indijoje labiausiai inkultūravosi (bet prievartiniais metodais asimiliuojama nebuvo), nes, kitaip nei Europos žydai, nepatyrė jokių etninių persekiojimų ir religinių varžymų. Neatsitiktinai kai kurie jų ir dabar Indiją vadina tikrąja savo tėvyne ir pažymi, kad joje jie galėtų gyventi kur kas turtingesnį religinį gyvenimą, nes „Indija yra kur kas dvasingesnė, o Izraelis – pernelyg sekuliarus“ Cit. iš: Yulia Egorova, Jews and India: Perceptions and Image, p. 113. .

Literatūra

• Bagal, Jogeshchandra C. (ed.), Bankim Rachanavali: The Collected Works of Bankim Chandra Chattopadhyaya, Calcutta: Sahitya Samsad, 1969.
• Bayly, Susan, “Caste and Race in the Colonial Ethnography of India” | Peter Robb (ed.), The Concept of Race in South Asia, Delhi: Oxford University Press, 1995.
• Beinorius, Audrius, „Laisvoji mūrininkija kolonijinėje Indijoje: religinis, kultūrinis ir imperinis aspektai“ | Vytautas Jogėla (sud.), Laisvoji mūrininkija pasaulyje ir Lietuvoje: idėjos, istorija, asmenybės, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos istorijos institutas, 2012, p. 29–44.
• Bhatti, Anil; Johannes H. Voigt (eds.), Jewish Exile in India, 1933–1945, New Delhi: Manohar, 1999.
• Bombay Chronicle, 1938 (August 13), 7.
• Chaterjee, Margaret, Gandhi and His Jewish Friends, London: Macmillan, 1992.
• Complete Works of Swami Vivekananda, vol. I–V, Calcutta: Advaita Ashrama, 1971.
• D’Souza, Fr. Herman, In the Steps of St. Thomas, Poona: Yeravda Prison Press, 1964.
• Dutta, Krishna; Andrew Robinson (eds), Selected Letters of Rabindranath Tagore, Cambridge: Cambridge University Press, 1997.
• Egorova, Yulia, Jews and India: Perceptions and Image, London and New York: Routledge, 2006.
• Frykenberg, Robert Eric, Christianity in India: From Beginnings to the Present, Oxford: Oxford University Press, 2009.
• Gandhi, Mohandas K., Autobiography: The Story of My Experiments with Truth, London: Penguin, 1982.
• Gandhi, Mohandas K., The Collected Works of Mahatma Gandhi, Delhi: Publications Divisions of Ministry of Information, 1958–1984, Vols. 13, 64.
• Gilman, Sander, Jew’s Body, New York: Routledge, 1991.
• Goldstein, Jonathan, The Jews of China: Historical and Comparative Perspectives, vol. I, M E Sharpe Inc, 1999.
• Hauner, Milan, India and Axis Strategy: Germany, Japan and Indian Nationalists in the Second World War, Stuttgart: Klett-Cotta, 1981.
• Katz, Jacob, Jews and Freemasons in Europe 1723–1939, translated from the Hebrew by Leonard Oschry, Cambridge: Harvard University Press, 1970.
• Katz, Nathan (ed.), Studies of Indian Jewish Identities, New Delhi: Manohar, 1999.
• Katz, Nathan, The Last Jews of Cochin: Jewish Identity in Hindu India, Columbia: University of South Carolina Press, 1993.
• Lebzelter, Gisela C., Political Anti-Semitism in England 1918–1939, London: Macmillan, 1978.
• Lev, Shimon, Soulmates – The Story of Mahatma Gandhi and Hermann Kallenbach, New Delhi: Black Swan Publishing House, 2012.
• Modern Review of Calcutta, 1939 (July), 5.
• Nehru, Jawaharlal, Glimpses of World History, London: Lindsay Drummond, 1949.
• Pollak, Michael, Mandarins, Jews and Missionaries: The Jewish Experience in the Chinese Empire, Philadelphia: Jewish Publication Society of America, 1980.
• Rajkumar, Nagoji Vasudev (ed.), The Background of India’s Foreign Policy, Delhi: Navin Press, 1952.
• Rhenius, Carl Theophilus Ewald, Memoir of the Rev. C. T. E. Rhenius, London: James Nisbet, 1841.
• Roland, Joan G., The Jewish Communities of India, New Brunswick: Transactions, 1999.
• Roland, Joan G., The Jews Communities of India: Identity in a Colonial Era, New Brunswick: Transactions, 1999.
• Saraswati, Dayananda, Satyaprakasha, English translation by D. Prasad, Lahore: Virjanand Press, 1908.
• Sareen, Tilak Raj, Subhas Chandra Bose and Nazi Germany, New Delhi: Mounto, 1996.
• Shimoni, Gideon, Gandhi, Satyagraha and the Jews: A Formative Factor in India’s Policy towards Israel, Jerusalem: Hebrew University, 1977.
• Trautmann, Thomas, Aryans in British India, Berkeley: University of California Press, 1997.
• Walker, E. G., “250 Years of Freemasonry in India,” Ars Quatuor Coronatorum, No. 92, 1979.
• Zhou, Xun, Chinese Perceptions of the ’Jews’ and Judaism: A History of the Youtai, Eichmond: Curzon, 2001.

(Self)Representation and Reception of Jews in Colonial India

Summary. The article is dedicated to the Indian discourse about the Jews, who constitute one of the country’s tiniest minorities. The paper considers the Indian representations of the Jews in the context of more general issues of Indian history. It relies on the methodological tools stemming from the study of representations and of interdisciplinary discourse analysis. The author is also looks at the rhetorical representations of Jews and at the wider political and socio-religious contexts in which representations of Jews are provided. What was specific about the otherness of the Jews with respect to India? What were Indian responses to the Zionist movements and European anti-Semitism? Did European rhetoric of anti-Semitism affect the Indian discussions? The paper is based on the sources of the colonial administration, references to Jewish topics, the writings of the leaders of Indian socio-religious and nationalist movements (Dayananda Saraswati, Swami Vivekananda, Mahatma Gandhi and others), and the sources of Jews communities of India themselves. The article’s conclusion is that it was due to the advance of British rule that the Indian discourse about the Jews came into being. The different religious and socio-political groups contain a variety of diverse and even contradictory discussions of the Jews. These discussions were always mediated by wider discourses on the „other“ in the context of Indian religion and politics and used the subject of Jews as s tool in the construction of Indian identity.

Keywords: India, Jews, identity, (self)representation, reception, Zionism, anti-Semitism.