- Bibliografinis aprašas: Rimantas Sliužinskas, „Klaipėdos tautinės bendruomenės ir bendrijos XX a. pab.–XXI a. pr.: kūrimosi ir veiklos ypatybės“, @eitis (lt), 2016, t. 330, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Rimantas Sliužinskas, „Klaipėdos tautinės bendruomenės ir bendrijos XX a. pab.–XXI a. pr.: kūrimosi ir veiklos ypatybės“ | Aivaras Stepukonis (sud.), Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 133–143, ISBN 978-9955-868-68-2.
- Institucinė prieskyra: Klaipėdos universitetas.
Santrauka. Visuotinai žinoma, kokios socialinės netektys ištiko Klaipėdą baigiantis Antrajam pasauliniam karui. 1945-aisiais, praūžus frontui ir ryškėjant sovietinės okupacijos perspektyvai, dauguma klaipėdiškių lietuvininkų emigravo į Vokietiją ar kitas Vakarų šalis. Šiuo metu Klaipėdoje kartu su lietuviais tebegyvena daugelio tuometinės Sovietų Sąjungos tautų ir tautelių atstovai, 5-ajame–7-ajame deš. iš visos to meto šalies atvykę atstatyti sugriauto uosto, laivų statyklų, laivybos bei kitų industrijos įmonių. Gyvena čia ir jų vaikai bei anūkai. Per pastaruosius 20 metų, kai atsivėrė valstybių sienos, susidarė nauja emigrantų ir imigrantų banga, vėlgi iš esmės keičianti socialinę daugiakultūrės Klaipėdos miesto gyventojų sudėtį. Rusų, baltarusių, ukrainiečių, totorių, lenkų, vokiečių, žydų, latvių, netgi azerbaidžaniečių ir armėnų tautinės bendrijos Klaipėdoje oficialiai įsikūrė pastarųjų trijų dešimtmečių laikotarpiu. Kokios sąlygos čia susiklostė puoselėti ir propaguoti savo tautinę kultūrą? Kokios tautinės bendrijos ir bendruomenės Klaipėdoje šiuo metu yra aktyviausios ir kokia veikla joms yra būdinga? Atsakymų į šiuos klausimus kviečiama ieškoti šiame straipsnyje.
Pagrindiniai žodžiai: Klaipėda, tautinės mažumos, tautinės kultūros, tautinės bendrijos, tautinės bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos.