Straipsnis Klaipėdos tautinės bendruomenės ir bendrijos XX a. pab.–XXI a. pr.: kūrimosi ir veiklos ypatybės

Santrauka. Visuotinai žinoma, kokios socialinės netektys ištiko Klaipėdą baigiantis Antrajam pasauliniam karui. 1945-aisiais, praūžus frontui ir ryškėjant sovietinės okupacijos perspektyvai, dauguma klaipėdiškių lietuvininkų emigravo į Vokietiją ar kitas Vakarų šalis. Šiuo metu Klaipėdoje kartu su lietuviais tebegyvena daugelio tuometinės Sovietų Sąjungos tautų ir tautelių atstovai, 5-ajame–7-ajame deš. iš visos to meto šalies atvykę atstatyti sugriauto uosto, laivų statyklų, laivybos bei kitų industrijos įmonių. Gyvena čia ir jų vaikai bei anūkai. Per pastaruosius 20 metų, kai atsivėrė valstybių sienos, susidarė nauja emigrantų ir imigrantų banga, vėlgi iš esmės keičianti socialinę daugiakultūrės Klaipėdos miesto gyventojų sudėtį. Rusų, baltarusių, ukrainiečių, totorių, lenkų, vokiečių, žydų, latvių, netgi azerbaidžaniečių ir armėnų tautinės bendrijos Klaipėdoje oficialiai įsikūrė pastarųjų trijų dešimtmečių laikotarpiu. Kokios sąlygos čia susiklostė puoselėti ir propaguoti savo tautinę kultūrą? Kokios tautinės bendrijos ir bendruomenės Klaipėdoje šiuo metu yra aktyviausios ir kokia veikla joms yra būdinga? Atsakymų į šiuos klausimus kviečiama ieškoti šiame straipsnyje.

Pagrindiniai žodžiai: Klaipėda, tautinės mažumos, tautinės kultūros, tautinės bendrijos, tautinės bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos.

Įvadas

Istorija liudija, kad baigiantis Antrajam pasauliniam karui Klaipėdos mieste ir krašte iš esmės pasikeitė gyventojų sudėtis. Tuometinės valdžios kviečiami ir siunčiami atstatyti uostą ir kitas industrijos įmones į sugriautą ir ištuštėjusią Klaipėdą 5-ajame–6-ajame deš. ir vėliau vyko tiek kitų mūsų krašto etninių regionų lietuviai, tiek kitataučiai laivyno bei kitų pramonės šakų specialistai iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos. Daug jų kartu su savo vaikais ir anūkais čia surado naująją tėvynę ir pasiliko visam gyvenimui. Kūrėsi naujos įvairiakalbės ir įvairiatautės šeimos.

Nuo XX a. pabaigos nepriklausomoje Lietuvoje susidarė objektyvios sąlygos naujam kitataučių Klaipėdos miesto gyventojų gausėjimui. Atsivėrė valstybių sienos, sustiprėjo imigracijos ir emigracijos procesai. Pradėjo formuotis daugiakultūrė visuomenė, nevyriausybinių organizacijų pagrindu ėmė steigtis ir oficialiai registruotis tautinės bendrijos.

Tokie mūsų uostamiesčio kultūriniame gyvenime vykstantys procesai mokslinėje spaudoje kol kas nėra išsamiai aptarti. Apie Klaipėdos miesto tautines bendrijas ar bendruomenes Autorius čia ir kituose savo straipsniuose vengia vartoti sąvokas „tautinės mažumos“, „tautinių mažumų kultūra“, „tautinių mažumų bendruomenės (bendrijos)“ ar pan., manydamas, kad tokia kitataučių samprata gali turėti jas nepelnytai sumenkinančių ar net diskriminuojančių niuansų. atskirais aspektais yra rašę Liutauras Kraniauskas Žr. Liutauras Kraniauskas ir kt., Tautinės bendrijos Klaipėdoje ir Liepojoje, 2000; to paties autoriaus „Tautinės bendruomenės posovietinėje Klaipėdoje: naujų tapatybių paieškos ir jų reprezentacijos žiniasklaidoje“, 2012. , Vasilijus Safronovas Žr. Vasilijus Safronovas, Praeitis kaip konflikto šaltinis: tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje, 2011. , Irena Šutinienė Žr. Irena Šutinienė, „Daugiataučio miesto istorija komunikacinėje tautinių grupių atmintyje: Klaipėdos ir Vilniaus atvejai“, 2011. bei Rimantas Sliužinskas Žr. Rimantas Sliužinskas, „Tautinio apsisprendimo situacija Klaipėdos mieste: socialiniai ir nacionaliniai aspektai (XX a. antroji pusė – XXI a. pradžia)“, 2009; tas pats autorius, „Regioninės tapatybės apsisprendimo trajektorijos Klaipėdos tautinių mažumų gretose: lenkų atvejis“, 2012; „Klaipėdos miesto tautinės bendruomenės ir bendrijos: veiklos prielaidos ir dėsningumai“, 2013. . Šia tema yra paskelbta ir pluoštas publikacijų periodiniuose miesto dienraščiuose. Čia Jelena Jefišova yra rašiusi apie ukrainiečių bendrijos Klaipėdoje veiklą Žr. Jelena Jefišova, „Ukrainiečių bendrijos Klaipėdoje dešimtmetis“, 1999. , Albertas Juška ir Feliksas Puzemskis – apie Klaipėdos žydų bendruomenės aktualijas Žr. Albertas Juška, „Žydų bendruomenė Klaipėdoje“, 1991; Feliksas Puzemskis, „Klaipėdos žydų istorija“, 2007. , Viktoras Orlovas – apie čia esančias rusų bendruomenes ir bendrijas Žr. Viktoras Orlovas, „Rusai Klaipėdoje“, 1992. , Vytautas Valevičius – apie uostamiesčio tautinių bendrijų tarpusavio bendradarbiavimą Žr. Vytautas Valevičius, „Tautinių bendrijų susitikimas“, 1997. ir kt.).

Šiame straipsnyje detaliai aptarsime šių dienų Klaipėdos miesto tautinių bendruomenių ir bendrijų formavimosi ir veiklos aspektus.

Objektyvios tautinių bendruomenių ir bendrijų formavimosi etapų sąlygos

Įprasta teigti, kad bendrija yra atitinkamos tautinės bendruomenės dalis. Bendruomenė nebūtinai turi būti vieninga ir aktyvi. Tai tik objektyvi prielaida susikurti bendrijoms, kaip aktyvioms savo tautos kultūrą ir tapatybę siekiančioms išsaugoti institucijoms. Gali susiburti kelios bendrijos, atstovaujančios tos pačios tautos bendruomenei.

Taigi, tam, kad susikurtų konkreti tautinė bendrija, mano nuomone, būtinos šios objektyvios sąlygos, susiformuojančios tam tikrais etapais:

1. Mieste turi būti pakankamai gausi tos tautos atstovų bendruomenė.
2. Turi atsirasti aktyviausių šios bendruomenės atstovų, labiausiai suinteresuotų išlaikyti savo tautos kalbą, tikėjimo išpažinimą, papročius, tradicinę gyvenseną. grupė. Ji ir sudarys tos bendrijos aktyvo branduolį.
3. Bendruomenėje turi atsirasti savo tapatybės išlaikymu pakankamai suinteresuota tautiečių dalis, kuriems kyla natūralus poreikis vieniems su kitais susitikti, susipažinti, bendrauti savo kalba apie savo tautos gyvenimo aktualijas.
4. Tada jau rengiamas viešas bendruomenės narių susirinkimas, kuris steigia bendriją. Išrenkamas bendrijos pirmininkas, taryba. Kiti bendrijos nariai įsipareigoja aktyviai dalyvauti bendrijos veikloje.
5. Ilgainiui sutariamos bendrijos veiklos formos, pavyzdžiui:

Bendrijos veiklos perspektyvas visą laiką lemia jos narių aktyvumas, poreikis išlaikyti ir savo vaikams bei anūkams perduoti savo tautos kultūros paveldo vertybes. Dėl pačių įvairiausių socialinių ir politinių sąlygų vienu laikotarpiu jos gali būti maksimaliai aktyvios, o kitu – susidurti su egzistencinėmis savo veiklos problemomis.

Suvokdama nūdienos kultūrinio gyvenimo realijas ir siekdama skatinti ir racionaliau koordinuoti miesto tautinių bendrijų veiklą, Klaipėdos miesto savivaldybė 2011 metais įsteigė Tautinių kultūrų centrą (KTKC) Čia ir toliau dalykinė informacija apie konkrečių Klaipėdos miesto tautinių bendrijų, bendruomenių, jų meno kolektyvų ir kt. steigimąsi, veiklą ir kitus specifinius aspektus pateikiama remiantisKlaipėdos m. savivaldybės Tautinių kultūrų centro informaciniame leidinyje Klaipėdos miesto tautinių bendrijų kultūrinė veikla 2012/2013 pateikiamais duomenimis. . Šio centro misija – padėti Klaipėdos miesto tautinių mažumų bendruomenių nariams integruotis į miesto bei šalies gyvenimą, puoselėti gyventojų tautinę toleranciją ir daugiataučio miesto įvairių kultūrų tradicijas. Įstaigos veiklos tikslas – sudaryti sąlygas pažinti tautines kultūras, išsaugoti tautinių mažumų savitumo, leisti plėtotis jų kultūrinei veiklai ir meninei saviraiškai.

Tautinių kultūrų centras vykdo įvairią veiklą: organizuoja susitikimus, kalbų mokymo kursus įvairaus amžiaus grupių žmonėms, rengia konferencijas, parodas, paskaitas. Centre propaguojama tautinių mažumų bendruomenių mėgėjiškų meno kolektyvų veikla, sudaromos sąlygos dalyvauti įvairiose šventėse bei renginiuose įvairaus amžiaus ir socialinių grupių bendruomenės nariams; organizuojami atmintinų datų, kalendorinių švenčių paminėjimai; kuriamos ir įprasminamos šiuolaikinės meninės veiklos formos. Visa tai vyksta visuotinės tolerancijos ir pagarbos absoliučiai visoms tautinėms kultūroms bei tradicijoms kontekste.

Oficialiai įregistruotų tautinių bendrijų steigimasis

Šis procesas Klaipėdoje prasidėjo dar Sąjūdžio laikais ir tęsiasi iki šiol. Dėl objektyvių priežasčių jis yra gana sudėtingas ir netolygus.

Pirmosios 1989 metais Klaipėdoje oficialiai buvo įregistruotos Klaipėdos vokiečių bendrija (pirmininkė Magdalena Piklaps) ir Klaipėdos žydų bendruomenė (pirmininkas Feliksas Puzemskis). Jų formavimosi sąlygos buvo iš esmės skirtingos.

Klaipėdos vokiečių bendrija į savo gretas subūrė čia visą laiką gyvenusių vokiečių tapatybės asmenų palikuonis, kurių ištakos siekia net Prūsijos karalystės laikus, ir kitus vokiečių kalba ir kultūra besidominčius lietuvius.

1996 m. spalio 8 dieną duris atvėrė Simono Dacho namai – bendrijos kultūros centras ir pagrindinė susitikimų vieta, kurioje mielai savo šventes švęsdavo ir kitos tautinės mažumos. Didžiausias ir svarbiausias bendrijos kultūros projektas – kasmet rengiamos ir beveik 2 mėnesius trunkančios Vokiečių kultūros dienos, kurių metu miesto gyventojams ir svečiams siūlomos paskaitos, koncertai, parodos, kino filmai.

Pagrindinė bendrijos šventė vaikams – Šv. Martyno diena, kai vaikai su savo pasigamintais žibintais eina miesto gatvėmis ir eiseną užbaigia koncertu bei teatralizuotu vaidinimu apie Šv. Martyną. Nuo 2012 metų Šv. Martyno vaidinimas bei vaišės rengiamos jaukiame Tautinių kultūrų centro kiemelyje.

Vokiečių bendrijoje nuolat rengiami vokiečių kalbos kursai, tradiciniai Velykų ir Kalėdų renginiai, organizuojami dalykiniai susitikimai ir draugystės vakarai su kitų tautų atstovais, kasmet švenčiamos vokiečių kultūros dienos, veikia Klaipėdos vokiečių bendruomenės choras.

Klaipėdos miesto jubiliejaus proga 2012 m. rugpjūčio 1 dieną iš Heddesheimo bei Štutgarto koncertuoti atvykusių vokiečių chorų pasirodymai vyko gretimai esančiame Skulptūrų parke.

Klaipėdos žydų bendruomenė – tai visų pirma rusakalbiai, iš įvairių tuometinės Sovietų Sąjungos respublikų ir regionų pokario laikotarpiu į uostamiestį atvykusių persikėlėlių atstovai, išlaikę savo judėjiškos tapatybės šaknis. Žydų bendruomenė iškilmingai mini visas tradicines žydų šventes, tęsia pagrindines savo religinio bei kultūrinio gyvenimo renginių tradicijas. Tai sekmadieninė mokykla vaikams ir religinio ugdymo centras – kolel – suaugusiems, klubai Hesed (vyresnio amžiaus žmonėms) ir Gešer (jaunesnio amžiaus žmonėms).

2013 m. gegužės mėn. Klaipėdos tautinių kultūrų centre vyko Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimo ceremonija, kurią organizavo Izraelio ambasados Lietuvoje ir Latvijoje, Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyrius ir Klaipėdos žydų bendruomenė. Ceremonijoje dalyvavo Izraelio valstybės ambasadorė Hagit Ben-Jakov, kuri įteikė padėkas lietuviams, gelbėjusiems žydų gyvybes per karą. Smuikininkas Mihailas Bolšunas ir solistė Maja Tarachovskaja renginyje atliko žinomų žydų kompozitorių kūrinių, kurie padėjo sukurti ypatingą širdgėlos, rimties ir susikaupimo atmosferą.

Brėkštant Nepriklausomos Lietuvos aušrai, 1991 m. Klaipėdoje įsikūrė rusų kultūros draugija „Otečestvo“ (pirmininkė Tamara Lochankina). Pagrindiniai šios draugijos renginiai – tradicinis vaikų liaudies kūrybos festivalis „Rusų vainikas“, tradicinės kasmetinės šventės, skirtos Pergalės prieš fašizmą dienai, literatūriniai vakarai „Žiemos karuselė“, ilgametis projektas „Pravoslavų bažnyčios Lietuvoje“, projektai „Gelbėk benamius nuo mirties“ (esminis šio projekto rezultatas – įsteigti antri nakvynės namai Klaipėdoje) ir kt.

Bendruomenė vykdo kultūrinę ir švietėjišką veiklą, organizuoja renginius, skirtus įvairaus socialinio sluoksnio, amžiaus ir turintiems negalią žmonėms. Organizuojami įdomūs renginiai vaikams ir jaunimui. Glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenių lyderiais, kultūros ir meno veikėjais, mokyklų bei gimnazijų atstovais.

Bendradarbiaudama su Tautinių kultūrų centru, Klaipėdos rusų kultūros draugija 2012–2013 m. parengė ir įgyvendino projektą „Visuomeninis kino lektoriumas“, kuris kvietė įvairių tautybių klaipėdiečius ir kino mylėtojus susipažinti ir pamatyti geriausius pasaulinio garso kinematografijos pasiekimus.

2012 m., minint Borodino mūšio 200 metų sukaktį, buvo surengta „Borodino puota“, kurioje dalyvavo Klaipėdos miesto tautinių mažumų meniniai kolektyvai, gimnazijų, mokyklų moksleiviai, mokytojai, svečiai. Renginys supažindino susirinkusius su senąja rusų kultūra, papročiais, tradicijomis ir priminė istorinius faktus. Bendromis pastangomis buvo parengta ir pristatyta literatūrinė-muzikinė kompozicija, kuri susirinkusiuosius nukėlė į XIX amžių. Vakaro metu skambėjo tų laikų muzika, romansai, eilės. Visi puotos dalyviai vyrai vilkėjo to laikmečio puošnius tos epochos kostiumus, moterys – prabangias vakarines sukneles. Puotos dalyvius žavėjo jaunų panelių didingos šukuosenos, skrybėlaitės, šydai, vėduoklės. Renginyje atgimė gražiausi senoviniai šokiai – valsas, mazurka, polka ir kt. Šokėjai, dėvintys to meto kostiumus, didingais senoviniais šokiais žiūrovams atskleidė subtiliausias XIX a. žmogaus gyvenimo detales.

Kartu su Klaipėdos tautinių kultūrų centru čia buvo parengtas ir įgyvendintas projektas „Jaunimas prieš karą“. Šio projekto dalyviai – Klaipėdos miesto meniniai kolektyvai, solistai, tautinių mažumų bendruomenių kolektyvai ir visi, kurie yra neabejingi taikos išsaugojimui pasaulyje.

Šios draugijos suformuotas kultūrinės veiklos kryptis tęsia ir 2001 m. oficialiai įregistruota Klaipėdos rusų bendruomenė „Lada“ (pirmininkė Svetlana Vasičkina). Pagrindiniai tradiciniai šios bendruomenės renginiai: vakaras, kūrybiniai susitikimai, paskaitos, festivaliai, turistiniai žygiai, koncertai, parodos, liaudies kūrybos puoselėjimas, dalyvavimas įvairiuose projektuose („Pirmokų krikštynos“, „Metų snieguolė“, „Kalėdų vainikas“, „Suteikite man galimybę“). Bendruomenės nariai aktyviai bendradarbiauja su miesto žiniasklaidos atstovais.

2012 m. bendruomenėje įkurtas jaunimo vokalinis ansamblis „Lad“ (vadovė Valentina Snigur) nuolat dalyvauja Klaipėdos miesto ir Tautinių kultūrų centro organizuojamuose renginiuose. Bendruomenėje veikia laisvalaikio klubas „Žar-Ptica“, kuriam taip pat vadovauja Vasičkina. Klubo nariai susitikimų metu ruošia, kuria bei siuva labdarai skirtus gaminius ir pristato juos įvairių renginių metu („Šeimos, meilės ir ištikimybės diena“, „Tautinių kultūrų diena“ ir kt.). Pirmininkės Vasičkinos vadovaujamas teatras „Otrada“ („Žaliakalnio“ gimnazija) paruošė meninę kompoziciją 2012 m. festivaliui „Tautinių kultūrų diena“. Joje žiūrovai turėjo galimybę pamatyti įvairių tautų nacionalinius kostiumus ir tautinius šokius.

2012 metais, pasitinkant Klaipėdos miesto jubiliejų ir bendradarbiaujant su Tautinių kultūrų centru Klaipėdos rusų bendruomenė „Lada“ suorganizavo 2-ąjį tarptautinį festivalį „Gimtieji šaltiniai“.

Nuo 1999 m. savo veiklos istorijos puslapius rašo Lietuvos lenkų sąjungos Klaipėdos skyrius (pirmininkė Irena Songinienė). Pagrindiniai tradiciniai šios Klaipėdos lenkų bendrijos renginiai – nuolatiniai susitikimai su tautiečiais, dalyvavimas įvairiuose kūrybiniuose projektuose. Skyriaus pirmininkė Songinienė daug dėmesio, laiko, sveikatos ir energijos skiria bendruomenės narių kultūriniam gyvenimui. Nuo pat bendruomenės susikūrimo 1999 m. veikia šeštadieninė-sekmadieninė mokykla „Plomyczek“, kurioje šiuo metu su vaikais dirba Liulita Sulcienė.

Kasmet pirmininkė Songinienė Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centre organizuoja Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjimus, tautos kalendorines šventes, tęstinį projektą „Kaip gyvenate, tautiečiai?“ ir teminius renginius vaikams.

2011 m. Klaipėdoje susibūrė ir aktyviai veikia rusų folkloro asociacija „Večiora“ (prezidentė Marija Serebriakova). Svarbiausi jų renginiai – kalendorinės, bažnytinės šventės, seminarai, užsiėmimai rusų vaikams. „Večiora“ aktyviai propaguoja rusų folklorą ir liaudies tradicijas. Asociacija glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje. Į kūrybinius susitikimus kviečiami asociacijos partneriai, klaipėdiečiai, miesto svečiai. Asociacija tęsia rusų liaudies tradicijas, saugo savo kultūros paveldą. Tradiciniai renginiai: „Pravoslavų Sviatki“, „Užgavėnės“, „Kalėdos“ „Pavasario žadinimo šventė“, „Velykos“ ir kt. rengiami siekiant ugdyti jaunosios kartos tautinę savimonę, kultūrinę tapatybę, pažinti protėvių tradicijas. Kūrybiniuose susitikimuose įvairiais būdais, kurie suprantami skirtingų socialinių sluoksnių, amžiaus, išsilavinimo žmonėms, pristatomas autentiškas rusų liaudies folkloras. Palaikomas glaudus ryšys su asociacijos nariais bei jų šeimomis. Bene jauniausias, 2012 metais susibūręs, šios asociacijos kolektyvas yra Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos moksleivių rusų folkloro ansamblis „Veretionce“ (vadovė Serebriakova).

Klaipėdoje įsikūrusios trys ukrainiečių kultūrinės institucijos. Nuo 2002 m. čia veikia ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“ (pirmininkė Lidija Trigub). Pagrindinė šio centro veikla – savaitgalinė ukrainiečių vaikų mokykla, kurios veiklos pradžia siekia dar 1992 metus (mokytoja Nadežda Lukina). Šią mokyklą lankantys vaikai dvejus metus turėjo galimybę išvažiuoti į tarptautinę stovyklą „Artek“ (Krymas, Ukraina) ir susipažinti su savo protėvių gimtine. Stovykloje delegacija pristatydavo Lietuvos kultūrą, meną, ukrainiečių gyvenimą ir kultūrinę veiklą Lietuvoje, galėjo pabendrauti su bendraamžiais.

Ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“ plečiasi, ateina naujų narių. Pastaruoju metu čia lankosi daug jaunimo. Bendruomenėje vyksta tradiciniai renginiai: kalendorinės šventės, parodos, užsiėmimai, skaitovų konkursai, skirti pažinti įžymių ukrainiečių rašytojų kūrybą.

Šiais metais šeštadieninės-sekmadieninės mokyklos skaitovų konkurso laureatų šventė, skirta Taraso Ševčenkos kūrybai, pirmą kartą vyko Klaipėdos miesto Tautinių kultūrų centre. Renginio metu skambėjo rašytojo eilės, ukrainiečių liaudies dainos, ištraukos iš literatūrinių kūrinių.

Kita centro „Rodyna“ veikla – turistinių kelionių ir ekskursijų po Ukrainą ir kitas šalis organizavimas, dalyvavimas įvairiuose miesto ir šalies renginiuose.

Nuo 2003 m. Klaipėdoje aktyviai veikia tradicinės ukrainiečių kultūros klubas „Prosvit“ (pirmininkė Irena Petrulionienė). Jo nariai puoselėja ukrainiečių etninę kultūrą, tautinę tapatybę, skatina ukrainiečių tautinės bendruomenės integraciją į Lietuvos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Klubo nariai bendradarbiauja su kitomis Klaipėdos miesto tautinėmis bendruomenėmis, organizacijomis ir kt.

Tradicinės ukrainiečių kultūros klubas „Prosvit“ Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centre 2012–2013 m. dalyvavo įvairiuose centro renginiuose ir organizavo ukrainiečių klubo renginius, į kuriuos kvietė Klaipėdos miesto tautinių bendruomenių narius, klaipėdiečius ir miesto svečius.

Klubo jubiliejiniame renginyje „Prosvit – 10 metų“, vykusiame Tautinių kultūrų centre, ukrainiečių bendruomenės nariams ir svečiams buvo sukurtas ir pristatytas filmas apie klubo kultūrinę veiklą, koncertus bei surengtas išvykas. Renginio metu ansamblis gyvai atliko daug ukrainietiškų liaudies dainų. Renginio pabaigoje susirinkusieji galėjo pasivaišinti tradicinės ukrainietiškos virtuvės patiekalais.

2010 m. Klaipėdoje buvo įregistruota Pabaltijo ukrainiečių asociacija (pirmininkas Leonidas Tregubas). Ji apjungė ukrainiečių bendruomenes „Gromada“ (pirmininkė Jelena Smirnova) ir „Trojanda“ (pirmininkas Vladimiras Kovalenko). Pagrindiniai tradiciniai šios asociacijos renginiai – istorinių įvykių ir žymių ukrainiečių kultūros veikėjų minėjimai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, apžvalgų, parodų, literatūrinių-muzikinių vakarų, viktorinų, susirinkimų, apskritojo stalo diskusijų, ekskursijų ir kt. organizavimas, dalyvavimas visuomeninėje ir kultūrinėje miesto, Lietuvos ir Ukrainos veikloje, bendradarbiavimas su įvairiomis giminiškomis visuomeninėmis ir valstybinėmis organizacijomis. Asociacijos tikslai – puoselėti meilę etninei tėvynei, savo tautai, atnaujinti ryšius su Lietuvos bei pasaulio ukrainiečių valstybės įstaigomis, sudominti kitų tautybių žmones ukrainiečių kalbos ir kultūros studijomis.

Asociacija Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centre organizuoja literatūrinius ir muzikinius vakarus, mini ukrainiečių tautos šventes. Literatūriniuose vakaruose „Ukrainiečių kalendorius“ pristatomi iškiliausi ukrainiečių tautos literatai, jų kūryba, knygos. Dažnai literatūrinius-muzikinius vakarus vainikuoja solistės Jelenos Tarasovos atliekamos ukrainiečių liaudies dainos.

Klaipėdos baltarusių bendruomenė „Krynica“ (pirmininkas Nikolaj Logvin) savo veiklą pradėjo 2001 metais. Tradiciniai baltarusių renginiai: paroda „Dvi tautos, dvi kultūros, dvi asmenybės“, tautinis madų renginys „Linas linelis“, jubiliejinė šventė „Čas večerovy“, tradicinė tautinė šventė „Gimtųjų namų šaltinis“, kasmetinė tautinė šventė „Kupole“, tarptautinis muzikos festivalis „Dnepro balsai“, tradicinė respublikinė šventė „Dažynki“. Bendruomenėje „Krynica“ veikia ir baltarusių savaitgalinė mokyklėlė „Krynička“ (2001, Jelena Mirončik).

2012 ir 2013 metais Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centre ši bendruomenė organizavo renginių ciklą „Baltarusių kultūros dienos“. Kultūros dienų renginiuose dalyvavo ne tik klaipėdiečiai bei miesto svečiai, mėgstantys baltarusių folklorinę muziką, bet ir svečiai iš Baltarusijos.

Per „Baltarusių kultūros dienas“ vyksta kino peržiūros, bendruomenės pristatymai, aptarimai, rengiamos nuotraukų ir tautodailės parodos, kuriose pateikiamos svarbiausios baltarusių bendruomenės veiklos akimirkos ir pristatomas tautodailės paveldas. Žiūrovai pakviečiami dalyvauti tikroje gyvo garso šventėje „Večiaryna s Kupalinka“. Čia vykstantys renginiai reikalingi ir svarbūs ne tik tautinių mažumų bendruomenių nariams, jų atstovams, bet ir Klaipėdos visuomenei. Renginiuose pateikiama ir pristatoma Klaipėdoje gyvenančių tautų kultūrų įvairovė ir ugdoma žmonių tolerancija.

Nuo 2004 m. Klaipėdos baltarusių bendruomenėje „Krynica“ veikia baltarusiškų dainų ansamblis „Kupalinka“ (vadovė – jau minėta Snigur), aktyviai dalyvaujantis miesto, šalies ir tarptautiniuose meno projektuose, koncertines savo programas rodęs Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, Visagine, Panevėžyje, Šalčininkuose ir Liepojoje. 2012 m. šioje bendruomenėje buvo įkurtas ir baltarusių vaikų vokalinis ansamblis „Verasok“ (vadovė Snigur).

Klaipėdos totorių bendruomenė „Nur“ (pirmininkas Fliuras Šaripovas) įregistruota 2004 metais. Pagrindiniai tradiciniai bendruomenės renginiai – kūrybinių vakarų, susitikimų organizavimas, paskaitos, festivaliai, koncertai, parodos, bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis, bendravimas su totorių jaunimu ir Antrojo pasaulinio karo veteranais, totorių kultūros dienų šventės. Bendruomenėje veikia totorių dainų ansamblis „Leisian“, kuris aktyviai dalyvauja įvairiuose miesto renginiuose, supažindina klausytojus su totorių liaudies dainomis.

2012 m. Tautinių kultūrų centre bendruomenė suorganizavo pasaulinį vykdomąjį totorių kongreso posėdį. Į posėdį atvyko apie 40 totorių iš ES šalių, Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Jame dalyvavo ir Tatarstano valstybinės tarybos nariai.

Šiais metais totorių bendrija „Nur“ drauge su Tautinių kultūrų centru vykdė bendrą projektą – organizavo tradicinę totorių šventę „Sabantuj – 2013“. Šį senas tradicijas turintį renginį totorių bendrija organizuoja nuo 2006 m. Šventės metu pristatomi liaudies talentų pasirodymai, senieji liaudies papročiai, žaidimai ir tradicinės totorių imtynės „Kureš“. Šventės metu dalyviai vaišinami nacionaliniais totorių patiekalais. Šventės išvakarėse buvo parengta ir Klaipėdos miesto visuomenei pristatyta nuotraukų paroda „Totorių nacionalinės šventės Sabantuj tradicijos Klaipėdoje“. Renginio šventinėje eisenoje dalyvavo tautinių bendruomenių nariai. Šventės metu muzikinę programą pristatė Klaipėdos miesto tautinių bendruomenių atlikėjai ir šokėjai iš Tatarstano Respublikos.

2004 m. įkurta Klaipėdos armėnų bendruomenė „Van“ (pirmininkas Manvelas Galstjanas). Klaipėdos armėnai organizuoja koncertus, muzikos vakarus, parodas, skirtas valstybinėms, religinėms šventėms ir tragiškoms Armėnijos datoms paminėti. Labai svarbi diena armėnų bendruomenės nariams yra Armėnų tautos genocido minėjimas. Minėdami tokias skaudžias tautos netektis, armėnų tautos žmonės tiki, kad tokie kraupūs įvykiai nebesikartosią, kad Žemė esanti visų mūsų namai, kad kiekviena kultūra – tai turtas ir kiekviena tauta žemėje turinti teisę į gyvenimą ir ateitį. Minėjimuose susirinkusiesiems pasakojami istoriniai faktai, pristatoma vaizdinė medžiaga, skamba eilės apie tėvynę. Juose dalyvauja armėnų jaunosios ir senosios kartų atstovų Klaipėdos armėnų bendruomenėje „Van“ veikia sekmadieninė armėnų mokykla (nuo 2005 m., Asmik Kirakosian) bei armėnų tautinių šokių kolektyvas „Van“ (nuo 2012 m., vadovas Jurijus Petrosianas).

2012–2013 m. KTKC buvo surengta unikali armėnų nacionalinio paveldo šventė – Eduardo Kazariano nuotraukų ir miniatiūrų paroda „Stebuklų pasaulis“, stebinusi kūrėjo meistriškumu ir įdomiai pateikta technika; o nuotraukų paroda „Vakarų Armėnijos bažnyčios“ kvietė susipažinti su Armėnijos nykstančiu architektūriniu paveldu.

Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių bendrijos „Azeris“ (pirmininkas Aliaga Mamedovas) veiklos pradžia datuojama 2010 metais. Tai įvairių azerbaidžaniečių susirinkimų, konferencijų, parodų, festivalių, seminarų, diskusijų klubų, žygių organizavimas, periodinių ir vienkartinių informacinių leidinių publikavimas, bendradarbiavimas su kitomis etninėmis ir tautinėmis bendruomenėmis Lietuvoje ir užsienyje, švietėjiškos azerbaidžaniečių veiklos ir mokymų organizavimas. 2013 m. buvo įkurta ir sekmadieninė azerbaidžaniečių mokykla (mokytoja Rana Mamadova).

2012–2013 m. Klaipėdos azerbaidžaniečių bendrijos „Azeris“ suorganizuoti renginiai buvo labai įvairūs: Nepriklausomybės dienos, „Juodojo sausio“ įvykių, Azerbaidžano tautos išsigelbėjimo minėjimai, susitikimai su Azerbaidžano ambasadoriumi, šeštadieninės-sekmadieninės azerbaidžaniečių mokyklos edukaciniai užsiėmimai. Pirmą kartą 2013 m. pavasario lygiadienio dieną, kovo 21-ają, suorganizuota viena gražiausių azerbaidžaniečių pavasario švenčių – „Novruz Bairam“, į kurią Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugijos „Azeris“ pirmininkas Mamedovas pakvietė visus Klaipėdos miesto tautinių bendruomenių narius ir klaipėdiečius.

Renginyje buvo papasakota apie šventės tradicijas, skambėjo azerbaidžaniečių liaudies dainos, merginos tautiniais kostiumais šoko nacionalinius šokius. Svečiai buvo vaišinami azerbaidžaniečių nacionaliniais patiekalais, buvo apdovanoti padėkos raštais ir saldumynais. Sutemus šventės dalyviai buvo pakviesti prie degančio laužo, šoko ir ėjo ratelius, šokinėjo per jį, nes pagal azerbaidžaniečių papročius kiekvienas jaunas ar senas tą vakarą turi šokinėti per laužą, tardamas greta esantiems geriausių linkėjimų žodžius.

Nelengvai savo veiklą pradeda kol kas tik formaliai įsiregistravusi Klaipėdos latvių tautinė bendruomenė (pirmininkas Modris Kalitis). Klaipėdos latviai, ne taip, kaip jų tautiečiai, gyvenantys Palangoje ar Šventojoje, bandydami įgyvendinti savo kalbos, kultūros ir tradicijų sklaidos poreikį bendruomenės mastu, dar yra palyginti pasyvūs.

Apibendrinamojo pobūdžio išvados

Statistiniai konkrečių Klaipėdos tautinių bendrijų narių skaičiaus parametrai atskirais bendrijų veiklos laikotarpiais straipsnyje sąmoningai nepateikiami ir neanalizuojami. Tie parametrai gana subjektyvūs ir nevienareikšmiai, daugeliu atvejų susiję su įvairialypėmis atskiro asmens tautinės tapatybės apsisprendimo nuostatomis, todėl reikalaujantys išsamesnių tyrimų.

Klaipėdos tautinėms institucijoms būdinga tai, kad jos nėra kuriamos pagal vieną struktūrinį modelį. Tai ir bendrijos (vokiečių, totorių ir kt.), ir bendruomenės (žydų, baltarusių, armėnų ir kt.), ir asociacijos (ukrainiečių, rusų ir kt.), ir sąjungų skyriai (lenkų), ir švietėjiški kultūros centrai (ukrainiečių centras „Rodyna“), ir savarankiški kultūros klubai su savo meno kolektyvais (ukrainiečių dainų ansamblis „Prosvit“), ir kt. Žinomi ir kelių lygmenų steiginiai (baltarusių bendruomenės „Krynica“ dainų ansamblis „Kupalinka“). Visa tai lemia didelė laisvė reikštis konkrečioms iniciatyvoms, labiausiai priimtinoms kiekvienu atskiru atveju.

Verta pažymėti, kad didžioji dalis Klaipėdos tautinių bendrijų pasižymi aktyvia įvairiapuse veikla. Veikia armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, lenkų, ukrainiečių tautinės savaitgalinės mokyklėlės. Mieste yra nemaža pradinių ir pagrindinių mokyklų su rusų dėstomąja kalba, vokiečių bendrija nuolat rengia savo kalbos kursus, tradicinėmis formomis veikia žydų mokyklėlės, klubai.

Klaipėdos miesto kultūriniame gyvenime gana aktyviai dalyvauja rusų, baltarusių, totorių, ukrainiečių, vokiečių, lenkų ir armėnų tautiniai meno kolektyvai. Jauniausi jų – Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos moksleivių rusų folkloro ansamblis „Veretionce“ (nuo 2012 m., vadovė Serebriakova) bei armėnų tautinių šokių kolektyvas „Van“ (nuo 2012 m., vadovas Petrosianas).

Klaipėdoje pastebima ir atskirų tautinių bendrijų bendradarbiavimo tendencija. Šia iniciatyva pasižymi rusų, baltarusių, lenkų, ukrainiečių, totorių bendrijos. Verta pastebėti, kad su abipuse pagarba gražiai tarpusavyje bendrauja ir Klaipėdos vokiečių bei žydų tautinės bendrijos. Ir priešingai, Klaipėdos armėnų ir azerbaidžaniečių bendrijos dėl objektyvių priežasčių (Kalnų Karabacho konfliktas) prie bendro stalo susėsti negali.

Tautinių bendrijų formavimasis Klaipėdoje – nuolatinis procesas. Pradinę tokio formavimosi stadiją išgyvena latvių bendrija. Jų bendruomenės nariai kol kas yra pasyvūs, poreikis susiburti į bendriją, surandant sau aktualias veiklos formas, Klaipėdoje dar tik bręsta. Netolimoje ateityje randasi sąlygos formuotis ir kinų, graikų, moldavų, gruzinų bei įvairių kitų tautų ir tautelių tautinėms bendrijoms.

Kasmet išgirstame apie vis naujas Klaipėdos miesto tautinių bendrijų kultūrinės veiklos formas, kuriamas naujas ir tęsiamas ankstesnes tradicijas. Be jokios abejonės, sėkmingam viso šio proceso tęstinumui esminę teigiamą įtaką daro aktyvi, supratinga ir geranoriška dar tik prieš dvejus metus Klaipėdoje įkurto Tautinių kultūrų centro veikla.