Straipsnis Pažaislio bažnyčios kupolo daugiafigūrės freskos ikonografija kamaldulių vienuolyno visumos kontekste

Greta šio kankinio be vargo atpažįstame Švč. Mergelės Marijos Sužieduotinį šv. Juozapą. Lyginant jo figūrą su prieš tai aptartomis, išryškėja akivaizdus skirtumas. Pirmosios dvi figūros nutapytos gana statiškai, sustingusios, o šv. Juozapo figūra veržli, gyvybinga, ekspresyviai perteikta kūno plastika. Šventojo rankų plaštakos atviros, ir pagrindinis atributas, leidžiantis jį įvardyti Juozapu, t. y. baltų lelijų šakelė, kažkaip laikosi pati Popiežius Pijus IX 1870 m. paskelbė šv. Juozapą Katalikų Bažnyčios globėju, o popiežius Leonas XIII 1889 m. pripažino jį esant sektinu pavyzdžiu kitiems tėvams. žr. Laima Šinkūnaitė, „Šv. Juozapas: kultas ir ikonografija“, p. 32. . Tai būdingas dailininko Rossio požiūris į atributus. Taip pat dar gali būti „Žydinti šv. Juozapo lazda“. Lietuvoje šio šventojo kulto populiarumą atskleidžia ir jam dedikuotų bažnyčių gausa (daugiau nei 20 šventovių).

Čia, apėję ratą, vėl susitinkame su šv. Stanislovu, kuriuo ir užsibaigia apatinis kupolo ratas. Šiame rate vienur kitur įkomponuotos antraplanės ir trečiaplanės figūros, pavyzdžiui, esanti už šv. Juozapo Sužieduotinio kairėje pusėje ir žvelgianti priešinga kryptimi suteikia apatiniam šventųjų ratui įvairovės, gelmės ir ekspresijos.

Dievo Motinos išaukštinimas

Nors pirmosios užuominos apie Mariją kaip karalienę aptinkamos dar Senajame Testamente, Mergelės Marijos karūnavimas, kaip ir ėmimas į dangų, Naujajame Testamente neaprašytas. Marija buvo karūnuota Dangaus Karaliene (Regina caeli) po jos Ėmimo į dangų, t. y. aštuntą dieną po Žolinės Romos Katalikų Bažnyčioje Marijos Karalienės šventę 1954 m. įsteigė popiežius Pijus XII (1939–1958). žr. John Metford, Krikščionybė: realijos ir legendos. Enciklopedinis žinynas, p. 134. . Europos dailėje Švč. Mergelės Marijos vainikavimas – tai visos ikonografinės programos kulminacija. Dievo Motinos karūnavimas ypač dažnai vaizduotas kupoluose kaip iškilminga užbaiga. Sekant baroko simbolikos tradicija, kupolas, kaip ir altorius, atlieka savotišką „tikslo“ vaidmenį. Todėl būtent šventieji vyrai bei šventosios moterys, čia susirinkę tiek iš įvairių Pažaislio vienuolyno patalpų, tiek ir pavaizduoti tik kupole, dabar jie visi kartu iškeliami į „aukštesnio lygmens“ Marijos išpažinėjų ir kankinių adoruotųjų ratą.

Daugiafigūrėje freskoje išskirta Marija, kurią vainikuoja Švenčiausioji Trejybė: simetriškoje kompozicijoje Dievo Motina nutapyta kur kas žemiau, kiek aukščiau jai iš dešinės matome Jėzų Kristų, iš kitos pusės išvystame Dievą Tėvą, o iš aukštybių virš šių trijų figūrų erdvėje įkypai skleidžiasi ryškūs šviesos spinduliai. Abu, Jėzus Kristus ir Dievas Tėvas, pavaizduoti dedantys Marijai ant galvos karūną. Ši gyvastinga kompozicija artima lygiakraščiam trikampiui, nukreiptam smaigaliu žemyn. Stovinčios Marijos figūra tai išryškina. Ją iš apačios laiko keturi gestikuliuojantys visa figūra pavaizduoti angelai, įsisupę į spalvingas draperijas. Mariją apačioje supa daugybė mažų žaismingų angeliukų: visi jie džiūgauja, o esantys aukščiau iš abiejų pusių kreipia mūsų dėmesį į Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų. Susisupęs į šviesią skraistę, Jėzus Kristus dešinėje rankoje laiko skeptrą, kaire prilaiko karūną, o barzdotas, didingo stoto Dievas Tėvas tai atlieka dešine ranka, kairėje jis prilaiko didžiulį pasaulio rutulį.

Katalikų Bažnyčioje Švč. Mergelės Marijos kaip karalienės šlovinimas yra labai svarbus ir neatsitiktinis. Antai vienoje labiausiai paplitusioje Švč. Mergelės Marijos maldoje, t. y. litanijoje, ji kaip karalienė šlovinama dvylika kartų. Taigi šioje Pažaislio heksagono angelų ir šventųjų glorijoje „Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja, visos Bažnyčios amžinojo išaukštinimo pradžia ir paveikslas“ Magnificat: kasdieniai skaitymai, p. 167. , iškyla kaip tikrosios paguodos žvaigždė.

Išvados

Skirtingais skerspjūviais išanalizavę Pažaislio kamaldulių vienuolyno Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kupolo daugiafigūrę freską, galime teigti, kad pirmiausia joje atsiskleidžia šlovingumo ir tikėjimo dermė, išgyvenama žvelgiant ir į kupolo paveikslą nepaisant jo aukščio. Švč. Mergelės vainikavimas danguje – tai visos, labai sudėtingos kamaldulių vienuolyno programos kulminacija. Antra, vaizdingai ir raiškiai nutapytame kupolo paveiksle kiekvienas personažas vis kitokiu aspektu įsilieja į visumos pilnatvę. Trečia, dailininko Giusseppe Rossi nutapyto kūrinio meninė kokybė neprilygsta anksčiau nutapytoms Mykolo Arkangelo Pallonio freskoms.

Literatūra

• Jones, Alison, The Dictionary of Saints, Chambers, 1992.
• Kairiūkštytė-Jacinienė, Halina, Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje, Vilnius: VDA leidykla, 2001.
• Katalikų Bažnyčios katekizmo santrauka, Katalikų interneto tarnyba, 2007, nr. 60.
• Lietuvos dailininkų žodynas XVI–XVIII a, I, Vilnius, 2005.
• Magnificat: kasdieniai skaitymai, 2013, nr. 8 (42).
• Meškauskas, Stasys, Pažaislis, Vilnius: Mintis, 1983.
• Metford, John, Krikščionybė: realijos ir legendos. Enciklopedinis žinynas, Vilnius: Alma Litera, 2001.
• Ramonienė, Dalia (sud.), Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, Vilnius: VDA leidykla, 1997.
• Šinkūnaitė, Laima, „Šv. Juozapas: kultas ir ikonografija“, Artuma, nr. 6, 2006.
• «Опись работам, проведенным… указом Полоцкой духовной консистрии от 9 апреля 1840 года за Н. 1693. Составлена при окончателъном… прияоме работ 2-ого декабря 1840 года», Kauno apskrities archyvas, I 1468, ap. 1, b. 287, l. 50.

The Iconography of Multiple Figures in the Fresco of the Copula Church of Pažaislis with Regard to the Whole of the Monastery of Camaldoli

Summary. The aim of this research to analyze the multiple figures in the fresco Coronation of Blessed Virgin Mary on the copula of the Pažaislis Church. I accentuate the iconographic program in the whole context of the Monastery of Camaldoli. I first investigate the iconography of angels (seraphims, cherubims, musical angels) and saints (martyrs and professors) and identify each person. Second, I note that in European Church Art Mary’s Coronation is the culmination of the iconographic program. It was often represented on copulas as a magnificent finalization. Following baroque symbolism tradition, the cupola possessed an excess “purpose” role. Therefore the saints are raised to the “highest level.” This church copula fresco should be characterized as a unique baroque painting and a phenomenon of Christian spiritual culture.

Keywords: Pažaislis, Church, cupola, fresco, iconography, Virgin Mary, Coronation.