- Bibliografinis aprašas: Laima Šinkūnaitė, „Pažaislio bažnyčios kupolo daugiafigūrės freskos ikonografija kamaldulių vienuolyno visumos kontekste“, @eitis (lt), 2016, t. 333, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Laima Šinkūnaitė, „Pažaislio bažnyčios kupolo daugiafigūrės freskos ikonografija kamaldulių vienuolyno visumos kontekste“, Logos, 2013, nr. 76, p. 125–141, ISSN 0868-7692.
- Institucinė prieskyra: Vytauto Didžiojo universitetas.
Santrauka. Straipsnis skirtas Pažaislio bažnyčios kupolo daugiafigūrės freskos „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas“ įvairiapusiškai analizei, akcentuojant ikonografijos tyrimą kamaldulių vienuolyno visumos kontekste. Šiame straipsnyje pirmą kartą nagrinėjama tiek kupolo freskos angelų ikonografija (serafimai, cherubinai ir sosto bei muzikuojantys angelai), tiek šventieji kankiniai ir išpažinėjai, išsiaiškinant (pagal galimybes) kiekvieno pavaizduoto asmens tapatybę. Europos bažnytiniame mene ši freska dažniausiai tapoma kupoluose kaip iškilminga užbaiga. Sekant baroko simbolikos tradicija, kupolas, kaip ir altorius, atlieka savotišką „tikslo“ vaidmenį. Todėl būtent šioje freskoje dar kartą nutapomi visi šventieji vyrai bei šventosios moterys, pavaizduotos įvairiose Pažaislio vienuolyno patalpose ir kupole, kad visi kartu būtų iškelti į „aukštesnio lygmens“ Marijos išpažinėjų ir kankinių adoruotųjų būrį. Šios bažnyčios kupolo daugiafigūrė freska charakterizuoja ne tik šį unikalų baroko paveikslą, bet ir krikščioniškąją dvasingumo kultūrą.
Pagrindiniai žodžiai: Pažaislis, bažnyčia, kupolas, freska, ikonografija, Mergelė Marija, karūnavimas.