Skalūnas lengvai skyla plokštelėmis, dėl to netinka įrankiams, kuriais dirbant smūgiuojama (muštukams, plaktukams, kirveliams), gaminti. Vis dėlto iš itin tankaus skalūno, ypač Šiaurės Europos ir Šiaurės Rusijos kraštuose, buvo gaminama daug skalūninių kirvelių, antgalių, peilių/durklų Egidijus Šatavičius, asmeninė konsultacija. . Iš šios uolienos paprastai gaminamos šlifavimo plokštės, šlifuotuvai, galąstuvai ir pan.
Lietuvos paviršiuje yra randama riedulių, nuotrupų, apvalainukų, sudarytų iš skalūno.
Skalūno būna įvairių spalvų, jos priklauso nuo mineralinės uolienos sudėties.
Dolomitas (dolomititas) – iš dolomito mineralo sudaryta karbonatų grupės nuosėdinė, kartais – hidroterminės kilmės uoliena (14 pav.).
Ši uoliena susidaro nusėdant kalcio ir magnio karbonatams padidėjusio druskingumo vandens telkiniuose. Dolomitas yra tanki, dažnai poringa, akyta uoliena. Dažniausios priemaišos – kalcitas, anhidritas, molis ir kt. Dolomitas palaipsniui virsta klintimi, nes dolomito mineralas lengvai keičia kalcitą. Pagal virtimo klintimi lygį skiriami atskiri dolomito pavadinimai: klintingasis, klintinis dolomitas ir dolomitinė klintis. Anhidrito priemaišų turintis dolomitas įvardijamas kaip anhidritinis. Molingas dolomitas gali būti vadinamas dolomitinguoju mergeliu ar tiesiog domeritu.