- Bibliografinis aprašas: Rasa Banytė-Rowell, Darius Barasa, Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus, @eitis (lt), 2016, t. 667, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Rasa Banytė-Rowell, Darius Barasa, „Šyšos švedkapių radiniai – įvadas į lokalinės istorijos tyrimus“, Archaeologia Lituana, 2012, nr. 13, p. 129–150, ISSN 1392-6748.
- Padėkos: dėkojame Šilutės muziejui ir direktorei Rozai Šikšnienei, LNM Archeologijos skyriui ir vedėjai Eglei Griciuvienei, Berlyno priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejui ir archyvo darbuotojui Horst Wieder, valstybės įmonės Valstybės žemės fondas archyvo vedėjai Gražinai Flikaitienei už leidimą skelbti muziejinę ir archyvinę medžiagą. Už patarimus nuoširdus ačiū kolegoms Monikai Dubinskaitei, Audronei Ruzienei, dr. Kęstučiui Katalynui, Linui Tamulynui. Už įvairiapusę pagalbą sprendžiant Švedkapių lokalizacijos klausimą dėkojame Aurelijai Jakštaitei-Kalvaitienei, dr. Martynui Purvinui, Jonui Balčiūnui, Sonatai Verbučianskei, Kęstučiui Demereckui.
- Institucinė prieskyra: Lietuvos istorijos institutas.
Santrauka. Šyšos kaimas (vokiškai Schieß, Sziesze) yra Šilutės rajone, įsikūręs abipus Šyšos upės, ten, kur ji įteka į Atmatą. Šyša yra 5 km į PV nuo Šilutės ir 3 km į Š nuo Rusnės. Tai senas Rytų Prūsijos kaimas, kuriame 1540 m. minima buvus 16 sodybų ir 2 samdiniai. Šyša priklausė Rusnės parapijai. Reikia nepamiršti, kad tik šiais laikais mums upės be tiltų yra kliūtis. Tai liudija ir šiuolaikinis Šyšos kaimo administracinis suskirstymas: kairioji pusė priklauso Šilutės seniūnijai, o dešinioji – Kintų. Ilgus šimtmečius Šyšos upė, skirianti du kaimo krantus, atliko jungiamąją, gatvės ir kelio, funkciją. Šyšos kaimo istorija, matyt, ne mažiau sena nei Rusnės.
Pagrindiniai žodžiai: Šyša, Švedkapiai, Rusnė, radiniai, lokalinė istorija.