- Bibliografinis aprašas: Laura Laurušaitė, „Rytų europiečio sindromas šiuolaikinės (e)migracijos naratyvuose“, @eitis (lt), 2016, t. 709, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Laura Laurušaitė, „Rytų europiečio sindromas šiuolaikinės (e)migracijos naratyvuose“, Darbai ir dienos, 2014, nr. 62, p. 229–244, ISSN 1392-0588.
- Institucinė prieskyra: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Santrauka. Straipsnis grindžiamas imagologijos teorija ir autoritetingiausio nūdienos imagologijos teoretiko Joepo Leersseno nuostatomis tiriant, kaip keturiuose rytų europiečių emigrantų romanuose – latvio Vilio Lacyčio „Strojka su vaizdu į Londoną“ (2010), bulgaro Aleko Popovo „Misija Londone“ (2012), lietuvių Aleksandros Fominos „Mes vakar buvom saloje“ (2011) ir Zitos Čepaitės „Londono vėjas“ (2013) – atsispindi sovietinio mentaliteto įrėžiai ir recidyvai. Bandoma apčiuopti, su kuo rytų europietis emigrantas tapatinasi (jo savivaizdis) ir kaip jį suvokia Vakarų Europos šalių atstovai (hetero įvaizdis). Panaši sąmonės struktūra ir motyvaciniai mechanizmai leidžia identifikuoti bendrą rytų europiečio sutelktinį tipą (angl. stock type). Pasitvirtina straipsnio pradžioje iškelta prielaida, kad per penkiasdešimt okupacijos metų individo sąmonė tampa smarkiai indoktrinuota, o į gilumines dimensijas įsišaknijęs pokomunistinis paveldas yra atsparus ir ilgaamžis. Jis reiškiasi ne tik išorinėje įgūdžių ir įpročių, bet ir pasaulėžiūros, moralės, elgesio motyvacijos plotmėje.
Pagrindiniai žodžiai: imagologija, rytų europietis, savivaizdis, hetero įvaizdis, sovietinis mentalitetas, migracijos literatūra, emigracijos literatūra, romanas.