Studija Pelno mokesčio lengvata turto vertės padidėjimo pajamoms už akcijų paketo perleidimą ir jos fiksavimas finansinėje apskaitoje

Vis dėlto keltinas probleminis klausimas, ar toks skirtumas negalėtų būti laikomas laikinuoju? Pagal 24-ąjį VAS Žr. 24-asis verslo apskaitos standartas „Pelno mokestis“, patvirtintas Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. spalio 13 d. nutarimu nr. 7 (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2004, nr. 180-6695, II skyrius „Pagrindinės sąvokos“. laikinieji skirtumai – tai turto ar įsipareigojimo balansinės vertės ir jo mokesčio bazės skirtumai, kurie gali būti apmokestinamieji ir įskaitomieji laikinieji skirtumai. Tokie skirtumai, atsiradę vieną mokestinį (apskaitinį) laikotarpį, vėlesniais laikotarpiais išnyksta. Kaip nagrinėta, pagal PMĮ 401 straipsnį vėliau nuo išmokamų dividendų gali atsirasti prievolė mokėti pelno mokestį, todėl, nors finansinėje apskaitoje užfiksuotos pajamos ir neapmokestinamos, vėliau jas išmokant dividendais, toks paskirstytasis pelnas apsimokestina, o tai lyg ir suponuotų, jog atsiranda apmokestinamasis laikinasis skirtumas, t. y. laikinasis skirtumas, dėl kurio būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais apmokestinamasis pelnas bus didesnis už apskaitinį Žr. ten pat. . Tačiau neapmokestinta pajamų suma paprastai neturi sutapti ir nesutampa su dividendų suma, išmokama akcininkams fiziniams asmenims, nuo kurios skaičiuojamas pelno mokestis pagal PMĮ 401 straipsnį Nesutampa dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kad dalis akcininkų yra ne fiziniai asmenys, o vienetai; dėl skirstomo pelno apribojimo suformuojant rezervus ir t. t. , todėl dalis apskaitinių ir neapmokestinamųjų pajamų lieka nuolatiniu skirtumu, o kitą dalį teoriškai būtų galima vadinti laikinąja. Pavyzdžiui, vieneto apmokestinamasis pelnas 2012 metais buvo 200 000 litų, 2013 metais akcininkams fiziniams asmenims paskirstyta 50 000 litų. Dėl PMĮ 12 straipsnio 15 punkte įtvirtintos lengvatos vienetas apmokestinamąjį pelną sumažino 10 proc. (t. y. 20 000 litų), todėl nuo 5 000 litų (50 000 x 10 proc.) išmokamų dividendų sumos turi būti mokamas pelno mokestis. Tačiau turto vertės padidėjimo už akcijų perleidimą suma buvo 20 000 litų, o ne 5 000 litų. Laikiniesiems skirtumams būdinga, jog vėlesniais laikotarpiais jie išnyksta, pavyzdžiui, ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos pagal PMĮ ir finansinę apskaitą reglamentuojančias nuostatas taikant skirtingus metodus, o pateiktame pavyzdyje dalis skirtumo išlieka. Be to, PMĮ 401 straipsnis lemia dividendų apmokestinimą, o ne vėlesnį mokestinį laikotarpį pačių neapmokestinamųjų pajamų pripažinimą apmokestinamosiomis. Šiuo atveju vėlesnį mokestinį laikotarpį ne didėja pats apmokestinamasis pelnas apskaitinio atžvilgiu, o tiesiog apmokestinami dividendai, gauti paskirstant šį pelną. Todėl suponuotina, kad vis dėlto analizuojamas skirtumas laikytinas nuolatiniu, nes PMĮ 401 straipsnis lemia mokestinės prievolės atsiradimą ne dėl paties didėjančio apmokestinamojo pelno, o dėl dividendų išmokėjimo akcininkams fiziniams asmenims.

Pritartina Didžiosios Britanijos autoriams R. Goddard, H. Rogers, teigiantiems, kad vienas iš pagrindinių finansinės apskaitos ir pelno mokesčio skirtumų yra skirtingos ilgalaikio turto nudėvėjimo ar amortizacijos taisyklės, kurias vis dėlto nulemia nevienodas finansinės apskaitos ir mokesčių teisės principų turinys Žr. Robert Goddard, Helen Rogers, “Tax Law and Accounting Principles,” p. 298–299, 304–305. . Tačiau mokslininkai nevienodai vertina tokius finansinės apskaitos ir pelno mokesčio taisyklių skirtumus. Pavyzdžiui, mūsų šalies mokslininkas G. Kalčinskas teigia, kad mokestinės atskaitomybės duomenys netinka įmonių veiklos rezultatams pavaizduoti. Autorius pagrįstai remiasi užsienio valstybių praktika, kad kai kurių valstybių bandymai įdiegti mokesčių atskaitomybę, atitinkančią finansinių ataskaitų rinkinių principus, ar bandymai sukurti finansinės apskaitos sistemą, atitinkančią keliamus mokesčių reikalavimus, iki šiol neduoda teigiamų rezultatų Žr. Gediminas Kalčinskas, Buhalterinės apskaitos pagrindai, p. 676. . Čekijos Respublikos mokslininkai H. Bohušova, P. Svoboda daro išvadą, kad, nors ipso facto nereiškia, jog finansinės apskaitos ir pelno mokesčio taisyklės turi būti izoliuojamos, tačiau teisinis jų reguliavimas turi būti atskiras Žr. Hana Bohušova, Patrik Svoboda, “The Comparative Analysis of Accounting Law Regulation in the Czech Republic with IFRS,” p. 11. . Štai Čekijos Respublikos mokslininkė D. Nerudova argumentuoja, jog vien jau tai, kad finansinės apskaitos ir pelno mokesčio tikslai skirtingi, lemia finansinių ataskaitų sudarymo proceso integravimo į pelno mokesčio bazės nustatymą neigiamą vertinimą Žr. Danuše Nerudova, “The Relationship between Corporate Income Tax and Financial Reporting in the Czech Republic,” p. 88. . Pastarųjų mokslininkų teiginiams pritaria ir JAV mokslininkas R. Dorsey, rašydamas, kad mokesčių teisė neturi adaptuotis prie finansinės apskaitos taisyklių, finansinė apskaita turi būti koreguojama, siekiant gauti apmokestinamąjį pelną Žr. Roger Dorsey, “Should Schlude v. Commissioner Be Overturned? How Tax Jurisprudence Impacts the Rules of Tax Accounting,” p. 60. . Tačiau mokslinėje literatūroje randama ir kontrargumentų. Kai kurie Lietuvos Respublikos autoriai rašo, kad dėl finansinės apskaitos ir pelno mokestį reglamentuojančių teisės aktų skirtingumo kyla poreikis vienetams tvarkyti dvejopą apskaitą: finansinę ir mokestinę, o organizuoti dvi apskaitas smulkiojo ar vidutinio verslo vienetams dažnai yra pernelyg brangu, todėl paprastai suteikiama pirmenybė mokestinei apskaitai, dėl to nukenčia finansinės informacijos kokybė Žr. Darius Beiga, „Verslo apskaitos standartai – įsigaliojimo priežastys, esminės naujovės ir tolesnė plėtra“, p. 20; Dalia Mačernienė, „Mokesčių apskaita užgožia finansinę“, p. 15. . Vėlgi minėta Čekijos Respublikos mokslininkė D. Nerudova teigia, kad finansinės apskaitos ir pelno mokesčio reglamentavimo suvienodinimas reikštų efektyvų išlaidų taupymą tiek mokesčių administratoriui, tiek mokesčių mokėtojui Žr. Danuše Nerudova, “The Relationship between Corporate Income Tax and Financial Reporting in the Czech Republic,” p. 87–88. . Didžiosios Britanijos mokslininkai M. Abela, K. Davids, N. Jehle skirtingai nei minėti kiti Didžiosios Britanijos finansinės apskaitos ir mokesčių teisės tyrėjai R. Goddard, H. Rogers, argumentuoja, kad tokių taisyklių netapatumas trukdo efektyviam investavimui Žr. Mario Abela, Kirsten Davids, Nadja Jehle, “Hidden Gems or Pure Fiction?,” p. 63–64. . Vis dėlto apibendrinant manytina, kad analizuojamos PMĮ 12 straipsnio 15 dalies lengvatos kontekste apskaitinis ir apmokestinamasis rezultatas negali būti analogiškas, todėl kad vienetas pardavęs akcijų paketą gauna pajamas, kurios turi būti fiksuojamos finansinėje apskaitoje, norint parodyti akcininkams realiai įvykusią ūkinę operaciją – remiantis finansinėje apskaitoje registruojamais duomenimis bus sudaromos finansinės ataskaitos, kurios privalo rodyti išsamų, skaidrų, visapusišką vieneto veiklos rezultatą. Tačiau valstybė siekia pritraukti užsienio kapitalą į savo vidaus rinką tokiu būdu numatant PMĮ lengvatą iš akcijų paketo pardavimo gautam turto vertės padidėjimui. Todėl neišvengiamai susiduriama su situacija, kai, siekiant tinkamai vykdyti mokestinę prievolę, apskaitinės pajamos turi būti koreguojamos, t. y. mažinamas apmokestinamasis rezultatas apskaitinio atžvilgiu, nes turto vertės padidėjimo pajamos pagal PMĮ 12 straipsnio 15 punktą yra neapmokestinamosios PMĮ reglamentuoja uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką. Šiuo mokesčiu valstybė įgyvendina ir tam tikrus tikslus, analizuojamu atveju skatina investicijas, o tai ir lemia atitinkamas apmokestinimo sąlygas – tenkinant analizuotus PMĮ kriterijus, turto vertės padidėjimo pajamos už akcijų paketo perleidimą neapmokestinamos. Tačiau finansinė apskaita yra mažiau priklausoma nuo to, kokių tikslų siekia valstybė. Ji vedama pagal finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, siekiant pateikti informaciją investuotojui, kad jis galėtų palyginti vieno vieneto veiklos rezultatą su kitu. Būtent skirtingi įstatymų leidėjo tikslai, priimant finansinę apskaitą ir atitinkamai pelno mokestį reglamentuojančias taisykles, ir laikytini pagrindine priežastimi, kuria remiantis argumentuotina, jog nagrinėjamos lengvatos kontekste pajamos mokestiniu ir finansiniu apskaitos požiūriu netapatintinos. .

Apibendrinant pateiktinos schemos, rodančios, kaip dėl analizuotos lengvatos finansinės apskaitos rezultatas koreguojamas, siekiant tinkamai vykdyti mokestinę prievolę.

Išvados

1. PMĮ nuostatos, reglamentuojančios lengvatos taikymo sąlygas, turi būti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktinių aplinkybių ir susiklosčiusių teisinių santykių turinį.

2. Toks teisinis reguliavimas, lemiantis akcininkams fiziniams asmenims paskirstomo pelno, proporcingai tenkančio dėl PMĮ 12 straipsnio 15 punkte reglamentuojamos lengvatos neapmokestintam apmokestinamajam pelnui, apmokestinimą, riboja lengvatos tikslą skatinti steigtis vienetus, valdančius atitinkamus kitų vienetų akcijų paketus. Siekiant šio tikslo, Lietuvos Respublikos apmokestinimo pelno mokesčiu sistema turėtų leisti vienetams perleisti antrinių įmonių akcijas ir vėliau šias lėšas išsimokėti dividendais, nemokant pelno mokesčio.

3. Pagal PMĮ 401 straipsnį mokestinė prievolė atsiranda dėl dividendų išmokėjimo akcininkams fiziniams asmenims, o ne dėl paties didėjančio apmokestinamojo pelno, todėl pelno mokesčio lengvatos turto vertės padidėjimo pajamoms ir finansinėje apskaitoje pajamų pripažinimo reglamentavimas lemia ne laikinąjį, o nuolatinį skirtumą.

Literatūra

Norminiai teisės aktai

• 1-asis verslo apskaitos standartas „Finansinė atskaitomybė“ (su pakeitimais ir papildymais), patvirtintas Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu nr. VAS-12, Valstybės žinios, 2004, nr. 20-616; 2010, nr. 57-2828.
• 10-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“, patvirtintas Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu nr. 1 (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2004, nr. 20-616.
• 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintas Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu nr. VAS-9, Valstybės žinios, 2004, nr. 180-6699; 2009, nr. 137-6053.
• 24-asis verslo apskaitos standartas „Pelno mokestis“, patvirtintas Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. spalio 13 d. nutarimu nr. 7 (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2004, nr. 180-6695.
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2000, nr. 64-1914; 2003, nr. 123-5574; 2004, nr. 33.
• Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2001, nr. 99-3515.
• Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2001, nr. 99-3516.
• Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2004, nr. 63-2243.
• Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2001, nr. 110-3992.
• Metinių pelno mokesčio deklaracijų formų ir jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 27 d. įsakymu nr. V-58 (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2003, nr. 24-1005.
• Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto pajamas tvarka ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšys, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu nr. 1657 (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2002, nr. 40-1497.
• Tikslinių teritorijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu nr. 344 (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2001, nr. 110-4021.
• Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu nr. 54. Valstybės žinios, 2002, nr. 24-892.
• Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašas ir koordinuojančios institucijos paskyrimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu nr. 1052 (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2010, nr. 88-4637.
• Verslo apskaitos standartų rengimo principai, patvirtinti Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu nr. VAS-2, 2009 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 17 d.].

Specialioji literatūra

• Abela, Mario; Kirsten Davids, Nadja Jehle, “Hidden Gems or Pure Fiction?,” Accountancy, London: Financial Accounting Standarts Board, 2009, no. 1387, pp. 63–64 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 17 d.].
• Balco, Tomas, “Use of Domestic International Tax and Tax Treaty Policy to Enhance Competitiveness of the Country” | Tarptautinė konkurencija mokesčiais ir Lietuva: tarptautinė praktinė-mokslinė konferencija, Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra, 2011 m. balandžio 7–8 d.
• Barčaitytė, Gintarė, „Apskaitinio ir apmokestinamojo pelno neatitikimų analizė“ | Erika Krisiulevičiūtė (sud.), Jaunasis mokslininkas: studentų mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys, Kaunas: Akademija, 2011, p. 173–179 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 17 d.].
• Beiga, Darius, „Verslo apskaitos standartai – įsigaliojimo priežastys, esminės naujovės ir tolesnė plėtra“, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2006, nr. 1 (6), p. 18–27.
• Bohušova, Hana; Patrik Svoboda, “The Comparative Analysis of Accounting Law Regulation in the Czech Republic with IFRS,” Economics & Management, Kaunas: Kaunas University of Technology, 2008, no. 13, pp. 11–16 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 17 d.].
• Dorsey, Roger, “Should Schlude v. Commissioner Be Overturned? How Tax Jurisprudence Impacts the Rules of Tax Accounting,” Southern Law Journal, Norman: Southern Academy of Legal Studies in Business, 2009, no. 1, pp. 59–72 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 17 d.].
• Goddard, Robert; Helen Rogers, “Tax Law and Accounting Principles,” Edinburgh Law Review, Edinburgh: Edinburgh University Press, 2006, no. 2, pp. 298–306 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 18 d.].
• Kalčinskas, Gediminas, Buhalterinės apskaitos pagrindai, 7-asis leid., Vilnius: Pačiolis, 2010.
• Kuršytė, Sonata, „Pelno mokesčio apskaičiavimo metodikų suderinimas“ | Jaunasis mokslininkas: studentų mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys, Kaunas: Akademija, 2007, p. 1–5 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 17 d.].
• Lehis, Lasse; Inga Klauson, Helen Pahapill, Erki Uustalu, “The Compatibility of the Estonian Corporate Income Tax System with Community Law,” Juridica International, Tartu: Sihtasutus Iuridicum, 2008, no. 15 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 10 d.].
• Mačernienė, Dalia, „Mokesčių apskaita užgožia finansinę“, Verslo žinios, 2006 m. vasario 28 d., nr. 40 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 17 d.].
• Martūzaitė, Vilma, „Pajamų iš pelno mokesčio Lietuvoje ir Estijoje palyginamoji analizė“ | Erika Krisiulevičiūtė (sud.), Jaunasis mokslininkas: studentų mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys, Kaunas: Akademija, 2011, p. 209 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 10 d.].
• Medelienė, Aistė, „Įrodymai ir įrodinėjimas mokestinių ginčų nagrinėjimo procese“, Teisė, 2004, t. 53, p. 117–139.
• Model Tax Convention on Income and on Capital, Condensed version, Paris: OECD Publications, 2010.
• Nerudova, Danuše, “The Relationship between Corporate Income Tax and Financial Reporting in the Czech Republic,” Economics & Management, Kaunas: Kaunas University of Technology, 2007, no. 12, p. 87–92 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 17 d.].
• Sudavičius, Bronius, „Mokesčių lengvatos Lietuvos mokesčių teisės kontekste“, Teisė, 2010, t. 76, p. 100–114.
• Sudavičius, Bronius, „Mokestinė prievolė ir jos vykdymas“, Teisė, 2007, t. 62, p. 104–115.
• Valentinavičius, Stasys, Investicijų valdymas: teoriniai ir praktiniai aspektai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010.

Teismų ir mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktika

• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 9 d. nutarimo nr. 546 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio“ 1.14 papunkčio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 bei 16 straipsniams ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 daliai bei 9 straipsniui“, Valstybės žinios, 2000, nr. 23-585.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 9 d. nutarimo nr. 546 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio“ 2.4 punktu patvirtintos Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registravimo tvarkos 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai (1994 m. balandžio 7 d. ir 1997 m. spalio 14 d. redakcijos) bei 15 straipsniui (1993 m. gruodžio 22 d. redakcija)“, Valstybės žinios, 2004, nr. 135-4903.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje nr. A11 719/2007.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje nr. A556 250/2008.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d nutartis administracinėje byloje nr. A-756-137/2009.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje nr. A556 – 735/2010.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje nr. A578-3560/2011.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje nr. A143-2619/2011.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje nr. A556 – 1144/2011.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje nr. A556 – 2164/2011.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje A442-2316/2011.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimas administracinėje byloje nr. A438-2350/2011.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje nr. A575371/2011.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje nr. A-602-1222/2012.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje nr. A-442-325/2012.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje nr. A-602-1166/2012.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje nr. A-602-172/2012.
• Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 9 d. sprendimas nr. S-48 (7-420/2009).
• Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 26 d. sprendimas nr. S-190 (7-182/2012).

Kiti šaltiniai

• Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, 2006 m. rugpjūčio 28 d. [žiūrėta 2012 m. lapkričio 8 d.].
• Deloitte, “Estonia Highlights 2012,” 2012 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 10 d.].
• Deloitte, Compare holding company information results [žiūrėta 2013 m. kovo 19 d.].
• Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo komentaras (aktuali redakcija 2012 10 09) su pakeitimais [žiūrėta 2012 m. lapkričio 4 d.].
• PWC, Taxes at a Glance 2012, 2012 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 10 d.].
• Schulz, S., „Europos ekonominė erdvė (EEE)“, 2008 m. liepa [žiūrėta 2012 m. lapkričio 3 d.].
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, 2012 [žiūrėta 2012 m. lapkričio 3 d.].
• Žeimantas, Vytautas V., „Latvija nori aplenkti Lietuvą ir Estiją“, Verslo žinios, 2012 m. spalio 16 d., nr. 183 (3814).

Corporate Income Tax Relief for Capital Gains from Transferring Portfolio (Block of Shares) and Its Recording in Financial Accounting

Summary. Theory and practice of enterprise activities and investment activities evaluation is often studied and developed in a number of authors. Trend is observed that investors are increasingly interested in investment in technical analysis techniques, methods and practical possibilities for their application. One of financial and tax law regulated areas is capital gains taxation which is important for the relevant investment. In order to encourage investment, attract foreign capital, it is essential to create a favorable tax base. Consequently, Republic of Lithuania law on corporate income tax stated that income earned and/or received by a Lithuanian or foreign entity through permanent establishments shall not be taxed if this income from the increase in the value of assets resulting from transfer of shares of an entity, registered or otherwise organized in a state of the European Economic Area or in a state with which a treaty for the avoidance of double taxation has been concluded and brought into effect and which is a payer of corporate income tax or an equivalent tax, to another entity or a natural person where the entity transferring the shares held more than 25% of voting shares in that entity for an uninterrupted period of at least two years. This relief shall not apply if the entity transferring the shares transfers them to the entity that has issued these shares.

The study aims to reveal what terms are necessary for using specific corporate income tax relief with special attention to disclose practical problems of application of tax relief and estimate differences between result in financial accounting and taxable result. The analysis of the corporate income tax relief for capital gains and its recording in financial accounting is based on the systemic review of the Corporate income tax law, Business accounting standards and other tax and financial accounting legislation including also Tax dispute settlement institutions case-law and scientific literature. With reference to this analysis, there is defined what terms are necessary for using this tax relief and the content of these terms. The study diclose that application of these terms must be based on content of legal relations and should not be only formal.

An accomplished analysis indicates that corporate income tax system of Republic of Lithuania should allow entities to transfer shares of subsidiary companies and subsequently these funds pay in dividends for shareholders which are natural persons without paying corporate income tax because then mentioned tax relief could succeed to encourage investment and attract foreign capital. What is more, the analysis of recording the corporate income tax relief for capital gains in financial accounting uncovers that there is a permanent difference between result in financial accounting and taxable result. That is way result in financial accounting must be corrected for the purpose of calculating corporate tax.

Keywords: corporate income tax relief, capital gains from transferring portfolio, block of shares, financial accounting.