Straipsnis „Šv. Simono Stoko vizijos“ ikonografinė tradicija Lietuvos karmelitų bažnyčiose: pirmavaizdis ir kartotė

Santrauka. Lietuvos sakralinės dailės kontekste šv. Simono Stoko vizijos atvaizdai vertinami kaip vizijinių paveikslų grupė ir kaip pirmasis Švč. M. Marijos Škaplierinės ikonografijos siužetas, davęs pradžią tolesnei karmelitiškųjų marijinių atvaizdų sklaidai. Šiame straipsnyje pirmą kartą sprendžiama Lietuvos karmelitų bažnyčiose esančių šv. S. Stoko vizijos paveikslų pirmavaizdžio problema. Minėti kūriniai analizuojami Europos karmelitiškosios dailės kontekste. Straipsnio tikslas – atskleisti šv. S. Stoko vizijos atvaizdų ikonografinę tradiciją išryškinant tapatumo ar unikalumo bruožus, pagal galimybes įvertinti jų sukūrimo laiką bei meninę raišką. Išanalizavę ir apibendrinę turimus objektus, galime teigti, kad meniniu unikalumu lietuviškieji atvaizdai nepasižymi – dauguma jų yra užsienio dailininkų kūrinių kartotės. Tačiau išryškėja svarbiausias Škaplieriaus vizijos ikonografinis išskirtinumas – Dievo Motina visuomet vaizduojama tik su Kūdikiu Jėzumi. Tokią tendenciją lėmė pamaldumo Švč. M. Marijai kaip Dievo Motinai tradicija.

Pagrindiniai žodžiai: ikonografija, šv. Simonas Stokas, škaplierius, karmelitų vienuolija, Lietuvos sakralinė dailė.

Pradinė škaplieriaus paskirtis buvo ant vienuolių rūbo dėvima ir pečius dengianti darbinė prijuostė. Vėliau, įgavęs simbolinę reikšmę, škaplierius tapo karmelitų bendruomenę su religinėmis brolijomis siejančiu skiriamuoju ženklu Žr. Karl Georg Kaster (Hg.), Lexikon der christlichen Ikonographie, S. 96. . Karmelitų rudasis škaplierius, ko gero, yra ankstyviausias, todėl gali būti laikomas vėlesniųjų prototipu Žr. The Catholic Encyclopedia, “Scapular.” . Karmelitiškajam pamaldumui šiandien priimtinas istoriškai prigijęs škaplieriaus devocijos kilmės variantas: 1251 m. Kembridže tuometiniam karmelitų ordino generolui Simonui Stokui (1165–1265) apsireiškusi Dievo Motina ir įteikusi rudąjį škaplierių kaip išsigelbėjimo nuo skaistyklos kančių ženklą.

Ankstyviausiu karmelitiškojo škaplieriaus vizijos aprašymu šiuo metu laikomas tekstas iš karmelitų generolo Johno Grossi XXI sudaryto šventųjų karmelitų katalogo Viridarium. Šiame XV a. pradžios šaltinyje yra išsamiai aprašytos šventųjų karmelitų vizijos, tarp jų ir Dievo Motinos apsireiškimas Simonui Stokui. Viridarium’e rašoma, kad S. Stokui apsireiškusi gausybės angelų apsupta Dievo Motina rankoje laikė vienuoliškos aprangos dalį – škaplierių ir, įteikdama jį Simonui Stokui, tarė žodžius:

Hoc erit tibi et cunctis Carmelitis privilegium, in hoc habitu moriens salvabitur – Tai privilegija tau ir visiems karmelitams, kas jį dėvės, nepatirs amžinosios ugnies ir bus išgelbėtas. Richard Copsey, Carmel in Britain: The Hermits from Mount Carmel, p. 76. Vertimas autorės.

Spustelėjus išskleisti...

XIII–XIV a. dailės kūrinių, vaizduojančių šią viziją, nerasta, galbūt jų daug ir nebuvo, nes tik XVI a. bažnytinei valdžiai patvirtinus tikėjimą į karmelitiškąjį škaplierių, oficialiai buvo leista altorių paveiksluose vaizduoti šv. S. Stoko mistinį regėjimą 1587 m. popiežius Sikstas V patvirtino Švč. M. Mariją Škaplierinę esant šventąja karmelitų ordino globėja. Oficialiai pripažinus šv. Simono Stoko viziją, ji įgavo liturginį Sabbatinum privilegium statusą. . Iki tol karmelitų generolo vizija religiniuose paveiksluose galėjo būti integruota tik kaip fragmentiškas epizodas. Pavyzdžiui, Palermo karmelitų bažnyčios XV a. Dievo Motinos altoriaus paveiksle greta mini-scenų iš karmelitų gyvenimo vaizduojamas ir šv. S. Stokas, priimantis vienuoliškąjį škaplierių iš Švč. Mergelės Marijos rankų Žr. Tommaso De Vigilia, Karmelio Dievo Motina, 1492 m., Palermo karmelitų bažnyčia. . Šiame, kaip ir dalyje vėlesnių šv. S. Stoko vizijos pavyzdžių, Dievo Motina vaizduojama viena, be Kūdikio Jėzaus Žr. Ippolito Scarsella, Dievo Motina teikia škaplierių šv. S. Stokui, XVII a., Nacionalinė meno galerija Romoje; Šv. S. Stoko vizija, apie 1620 m., sienų tapyba šv. Juozapo karmelitų bažnyčioje Paryžiuje; Alessandro Tiarini, Šv. S. Stoko vizija, XVII a., Nacionalinė paveikslų galerija Bolonijoje; Mattia Preti, Šv. S. Stoko vizija, XVII a. Karmelio Dievo Motinos bažnyčia Neapolyje; José Camarón Boronat, Šv. S. Stoko vizija, XVIII a. II p., privati kolekcija; Šv. S. Stoko vizija, XVII a., basųjų karmelitų vienuolyno muziejus Antequeroje, Ispanija. . Toks ikonografinis sprendimas leidžia manyti, kad Škaplieriaus vizijos kūrėjai rėmėsi teologų rekomendacijomis ar vizijos aprašymu, kur veikiausiai buvo minima tik Marija. Škaplieriaus vizijos vaizdavimo be Kūdikio Jėzaus schema, turėjusi terpę Europos šalių sakralinėje dailėje, Lietuvoje neaptikta. Tai greičiausiai lėmė įsigalėjusi marijinių atvaizdų sekimo Hodegetria archetipu tradicija.

Kitoje, gerokai gausesnėje Škaplieriaus vizijos siužeto objektų grupėje drauge su Dievo Motina vaizduojamas ir Kūdikis Jėzus. Ankstyviausias autorei žinomas toks pavyzdys yra XIV a. skulptūrinė grupė iš Aylesfordo karmelitų vienuolyno XX a. vid. ši ąžuolinė skulptūra rasta viename Norfolko grafystės Didžiojoje Britanijoje antikvariatų ir kaip dovana grąžinta Aylesfordo karmelitams. . Manoma, kad būtent ši statula buvo nešama per iškilmingas bažnytines procesijas, vykusias nuo pat vienuolyno įsteigimo Aylesforde pradžios (il. 1).

Išlikusiuose Lietuvoje šv. S. Stoko vizijos atvaizduose, puošusiuose karmelitų bažnyčias, Marija visuomet vaizduojama tik kartu su Sūnumi Jėzumi. XVII–XVIII a. bažnyčių inventoriuose minimi šv. S. Stoko temos paveikslai, tačiau nėra platesnių aprašymų, pagal kuriuos galėtume spręsti apie jų ikonografiją XVII–XIX a. vid. Lietuvos bažnyčių inventoriuose detaliau aprašoma tik malones teikiančių, kitaip – stebuklingųjų paveikslų, istorija, jų puošyba brangiaisiais metalais ir akmenimis. . Tad apžvelgsime išlikusius škaplieriaus vizijos atvaizdus – mūsų laikus pasiekusius karmelitiškojo pamaldumo liudininkus.

Vienu ankstyviausių karmelitiškojo škaplieriaus vizijos atvaizdų laikyčiau Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios šv. Elijo koplyčios altoriaus paveikslą (il. 2).

Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčioje Linkuvoje, prie buvusio senosios regulos karmelitų vienuolyno, esama procesijų altorėlio su šv. Simono Stoko vizijos paveikslu Žr. KAKA. B. 209, p. 609V. Procesijų altorėlio paveikslai: šv. Simono Stoko vizija ir Švč. M. Marija. (il. 4).

Vienintelį Lietuvoje baroko laikotarpio šv. Simono Stoko vizijos paveikslą, nepakeitusį išvaizdos ir išlikusį pirminėje paskirties vietoje, rasime Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje Vilniuje Žr. MAB RS. F. 273-3383. Bažnyčiai buvo suteiktas dvigubas titulas: Švč. M. Marijos Snieginės ir Šv. Jurgio. (il. 6).

Išlikusiame tapybos darbe Dievo Motinos su Kūdikiu Jėzumi vaizdavimas gal ir nėra išskirtinis, tačiau dėmesį patraukia profesionaliai nutapyta proporcinga šv. S. Stoko figūra bei judrūs, nuotaikingi angelai. Archetipinė vizijos schema pasižymi puikiai subalansuota kompozicija, o regima vėlyvojo baroko stilistika paskatino ieškoti pirmavaizdžio.

Šv. Teresės Avilietės bažnyčioje Palerme (Italija) rastą altorinį paveikslą, vaizduojantį škaplieriaus įteikimą šv. S. Stokui, laikyčiau Šv. Jurgio bažnyčios paveikslo pirmavaizdžiu (il. 7).

Vėlesniuose šio paveikslo kartojimuose atsisakoma visų antraplanių figūrų, nebevaizduojamas ir šv. Kryžiaus Jonas. Tokiu būdu susiformuoja trijų pagrindinių figūrų kompozicija Žr. Šv. Simono Stoko vizija, graviūra, Iconographia Carmelitana 1, CD. (il. 8).

Aukštesniu meniniu lygiu išsiskiria Riešės bažnyčios (Vilniaus raj.) feretrono šv. S. Stoko vizijos paveikslas (il. 9).