- Bibliografinis aprašas: Indrė Užuotaitė, „Veidrodžiai be interjerų: kišeniniai, rankiniai ir pastatomi veidrodėliai, šukės“, @eitis (lt), 2017, t. 850, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Indrė Užuotaitė, „Veidrodžiai be interjerų: kišeniniai, rankiniai ir pastatomi veidrodėliai, šukės“, Menotyra, 2014, t. 21, nr. 4, p. 316–333, ISSN 1392-1002.
- Institucinė prieskyra: Vilniaus dailės akademija.
Santrauka. Straipsnis skirtas veidrodžių, nesusietų su interjeru arba baldais, istorijai Lietuvoje. Tyrimo objektas – kišeniniai, rankiniai, pastatomi veidrodžiai bei šukės – sudaro mažųjų veidrodžių grupę, kurią vienija sąlyginai nedideli (palyginti su interjerus dekoruojančiais veidrodžiais) išmatavimai ir aiškiai apibrėžta asmens tualeto paskirtis. Aptariama veidrodžių grupė yra sudaryta pasirinkus atmetimo principą – jai priskirti veidrodžiai, kurie nėra integruota interjero dalis, nėra įmontuoti į baldus – apsunkina tiek paties objekto analizę, tiek ir šaltinių bei literatūros paiešką. Chronologinės tyrimo ribos – nuo XIV a., kuriuo datuojami seniausi tiesiogiai su veidrodžiais susiję archeologiniai radiniai, iki XX a. I pusės, kai įsigalėjo masinė, industrinė gamyba. Straipsnio tikslas – iš fragmentiškos medžiagos susidaryti kuo išsamesnį vaizdą apie mažuosius veidrodžius Lietuvoje, jų naudojimą, nešiojimą, formų ir funkcijų kitimą. Straipsnyje svarbu aptarti ir socialinį temos aspektą – tekste „išnyra“ veidrodėlių savininkų asmenybės, kurių lytis, socialinis ir finansinis statusas padeda įkontekstinti veidrodėlius ir jų naudojimo praktikas.
Pagrindiniai žodžiai: kasdienybės istorija, kišeniniai veidrodėliai, rankiniai veidrodėliai, aprangos istorija, tualetas, higienos istorija, veidrodžių šukės.