Poreikį įtraukti moteris į Sovietų Sąjungos ūkį, kuriam pokariu itin reikėjo darbo rankų, atspindi kovo 8 d. išskyrimas iš kitų kalendoriaus dienų Kovo 8 d. kilmė siejasi su kovomis už „moterų teises“. 1857 m. Niujorke streikavo fabrikų darbininkės, reikalavusios 10 valandų trukmės darbo dienos, kitų darbo sąlygų pagerinimo, taip pat lygaus atlyginimo su vyrais. 1910 m. tarptautinėje moterų socialisčių konferencijoje, vykusioje Kopenhagoje, K. Cetkin pasiūlė švęsti kovo 8 d. kaip moterų kovos už lygias teises dieną. Vėliau šios dienos paminėjimai vyko įvairiose šalyse. Sovietų Sąjungoje diena paskelbta valstybine švente, o nuo 1965 m. ši diena tapo nedarbo diena. . Pvz., 1947 m. išspausdintame VKP(b) CK nutarime „Dėl Tarptautinės moterų dienos – kovo 8-osios“ Tiesa, 1947 m. kovo 7 d. yra daug lozunginių kreipinių į moteris: „Tarybinės moterys! Glaudžiau sutelkite savo eiles apie Lenino-Stalino partiją! Kovokite dėl tolesnio Tarybų valstybės sustiprinimo, dėl naujo mūsų socialistinės Tėvynės suklestėjimo!“ Atitinkamą ideologiją atspindi ir tos dienos straipsniai (pvz., „Tarybinės moterys – didi socializmo šalies jėga“) Tiesa, 1947 m. kovo 8 d. , vėlesni „Tarptautinės Moters Dienos kovo 8-osios VKP CK nutarimai“ (pvz., „Komunistų partija ir Tarybų valdžia įvykdė visišką politinį bei ekonominį moterų lygiateisiškumą, įtraukė milijonus dirbančiųjų moterų į pirmosios pasaulyje socialistinės valstybės kūrimą“) Tiesa, 1948 m. kovo 8 d. . Norint parodyti šios dienos tarptautiškumą, publikuoti įvairūs straipsneliai tema „Tarptautinės moters dienos minėjimas užsienyje“ Tiesa, 1949 m. kovo 11 d. . Siekiant sukurti teigiamą laimingos dirbančios tarybinės moters įvaizdį, kaip ir kitų švenčių atveju, pasitelktas pats populiariausias sovietinis propagandinis metodas – „laimingų“ sovietinių moterų padėties lyginimas su negatyvia beteisiška kapitalistinių valstybių moterų padėtimi.