• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Between Melancholy and Desperation: The Contexts of the Symphonic Poem Dies Irae by M. K. Čiurlionis Summary. One of the latest projects by M. K. Čiurlionis, the symphonic poem Dies Irae, prompts us to reassess the situation of the composer’s individual position between tradition and modernity...
  2. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Literatūra Aries, Philippe, Mirties supratimas Vakarų kultūros istorijoje, Vilnius: Baltos lankos, 1993. Bruveris, Jonas, „MK Č laiškas“, Metai, 2013, nr. 10. Cornides, A.; R. Snow, “Requiem Mass,” New Catholic Encyclopedia, The Catholic University of America, vol. 12, 2003...
  3. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Draminis dialogas „Ateities moteris“ nurodo ateities perspektyvą, kitaip nei simfoninės poemos „Dies irae“ sumanyme, užsklendžiančiame linijinį žmogaus egzistencijos laiką, kreipiančiame žvilgsnį į praeitį. Šio dialogo potekstėje liečiamas ir laisvės klausimas, iškilęs kaip pasirenkamos...
  4. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Tačiau po pertraukos jis grįžo prie kantatos „De profundis“„De profundis“ galiausiai teko parašyti ir O. Wilde’ui, „Doriano Grėjaus portrete“ (1891) Sibilės vardu pavadinusiam talentingą aktorę, kuri pamilusi patyrė apgailėtiną meno iliuzoriškumą ir fiktyvumą ir dėl to prarado ne tik estetinės...
  5. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Grįžtant prie Čiurlionienės draminio dialogo „Ateities moteris“ svarbi atrodo remarkose apie scenografiją pateikiama nuoroda į keturias Michelangelo sibiles iš Siksto koplyčios skliautų freskos. Johanna, kaip ateities moteris, tapatinasi su antikinio pasaulio pranašėmis, kurių viena „Dies irae“...
  6. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    22. Michelangelo Buonarroti „Paskutinysis Teismas“ (1532–1541)
  7. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    23. M. K. Čiurlionio sukurtas „S“ inicialas (1908)
  8. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių pokalbiuose šmėkštelėdavo projekcijų į Dante’s ir Beatričės santykį. Geriausiai tai matyti iš dviejų ankstyvesnių eskizų knygos „Lietuvoje“ viršeliui (1909), kuriame stilizuotai perkurtos Sandro Botticellio iliustracijų Dante’ės „Dieviškajai...
  9. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Tačiau tai, kad laiškas iš Peterburgo artimiesiems liko neišsiųtas, galėtume suprasti kaip krizinio (kritinio) mąstymo užgniaužimą. Galbūt turėdamas galvoje būtent modernų kritinį mąstymo modusą, M. K. Čiurlionis dažnai užsimindavo apie jį persekiojantį tamsų šešėlįDar vienu – kūniškumo ir...
  10. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Jau minėjome, kad būtent šios knygos reminiscencijos neapleido Čiurlionio nė 1909–1910-ųjų sandūroje, Nietzsche’s parafrazę randame jo paskutiniajame laiške tėvams. Laiškas prasidedamas sveikinimu „Tebūna pagarbintas Jėzus Kristus, kuris ką tik gimė…“ (Čiurlioniui Kūčių vakarienė – ypatingas...
  11. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Post scriptum „Dies irae“ kompozicijos juodraštis niekada nebuvo patekęs į viešumą, tad, regis negalėjo palikti jokio pėdsako mūsų kultūros istorijoje. Šiuo teiginiu galima būtų neabejoti, jei simfoninė poema nebūtų dedikuota žmonai, Sofijai Čiurlionienei, veikiausiai ne tik žinojusiai apie tokį...
  12. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    21. M. K. Čiurlionio paveikslų ciklo „Tvanas“ eskizai (1904) Tai jau buvo nebe „Reconvalescento [sveikstančiojo – N.G.] užrašai“Recovalescentas, pasak Miriamo, jaučiasi tarsi dvasiškai gyjantis, akimirksnį išvystantis pasaulį naujai ir vėl nugrimztantis į klejonę, jo darbuose sapnas ir realybė...
  13. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Ar galėjo XIX–XX a. sandūros „naujo meno“ kūrėjas matyti Dievą (ne Dievažmogį, ne Rūpintojėlį) melancholišką? Čiurlionio amžininkas Stanisławas Wyspiańskis, 1896 m. restauruodamas Krokuvos Šv. Kryžiaus bažnyčios freskas, kairiojoje navoje dominavusią melancholišką susenusią figūrą, savo laiko...
  14. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Nuo jaunų dienų menininką lydėję melancholijos priepuoliai suteikdavo impulsą išlieti ją kūryboje, sužadinant rudens, darganos, laidotuvių reminiscencijas, siekiant išreikšti nerimą dėl praeinamybės. „Mane apniko melancholija, ir tai bjauri. […] Dabar tapau „Laidotuvių simfoniją“1903 m. spalio 2...
  15. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Kokį žūstantį pasaulį menininkas mėgino perteikti „Dies irae“ tekste? Veikiausiai jau transformuotąjį savo kūrybos. Apie savo sumanytąjį tapybinį „Pasaulio sukūrimo“ (1905) ciklą rašė: „Tai pasaulio sutvėrimas, tiktai ne mūsojo pagal bibliją, o kažkokio kitokio pasaulio – fantastinio“M. K...
  16. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Ar toks savęs citavimas yra laisvai pasirenkamas, ar primetamas būsenos, kurią Čiurlionis išgyveno? Jadvyga Čiurlionytė teigė, kad grįžęs iš Sankt Peterburgo Čiurlionis skambindavo seniai žinomus kūrinius, o jei ką improvizavo, tos improvizacijos buvo panašios į senąsiasŽr. Jadvyga Čiurlionytė...
  17. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Atkreiptinas dėmesys, kad daugumą šalutinių temų simfoninei poemai M. K. Čiurlionis pasirinko iš vėlyvojo laikotarpio preliudų (1906, 1908–1909 m.) bei Fugos b-moll (1908–1909, DK 293 / VL 345), kurių dalis ėmė smelktis ir į kitas paskutiniųjų metų jo kompozicijas. Vėlyvieji preliudai (d-moll...
  18. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    M. K. Čiurlionis antrojoje simfoninės poemos dalyje motyvuotai įterpia dviejų liaudies dainų kontrastą – erdvės ekstensyvumą (ir pjūtį!) sugestijuojančią „Bėkit, bareliai“ temą (minorine tonacija) bei liaudies dainos „Sėjau rūtą“ (sėjos, mažorine tonacija) temą, kurioje prisimenamos jaunos...
  19. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Tačiau „Rex“ plastinių sprendimų genezė tik apytikriai leidžia pasekti M. K. Čiurlionio dievoieškos pėdomis, anaiptol dar neatskleidžia visų jo sąmonėje susipynusių mitinio ir filosofinio-kultūrinio mąstymo impulsų. 1906–1909-aisiais jis paniro į sudėtingą kosmologinę nuovoką – pasaulių...
Grįžti
Viršutinė Apatinė