Ant minios įstrižai krintantis kryžiaus šešėlis veikiausiai ženklina kančios prislėgtą žmoniją. Iš gretimuose puslapiuose išsirikiavusių piešinių galima spręsti, kad dailininkas tuo metu intensyviai mąstė apie pranašo ir jo skelbiamos religijos prasmę (domino ir zoroastrizmas, kaip seniausia arijų tikėjimo forma), norėjo prisikasti iki archaiškiausios Pra-dievo/Praamžiaus sampratos kėlė sau klausimus apie katastrofų ir kataklizmų priežastis. Jo triptike, sąlyginai pavadintame „Dievai“, stambiausia vidurinioji figūra (galbūt pranašas) nukreipia žaibų iškrūvius krikščionybės ikonografija pavaizduoto Dievo pusėn, menamą „Rytų dievą“ palikdamas ramybėje (žr. 13 iliustr.
Ten pat, 269 Triptiko „Dievai“ (?) eskizas (1904).
).
Panašu, kad tai Vakarų civilizacijos kritika, galbūt įkvėpta Nietzsche’s iškeltų idėjų M. K. Čiurlionio mąstymo sąsajas su F. Nietzsche’s idėjomis buvo pastebėję jau amžininkai, tačiau aiškiausiai kaip mūsų kultūros ankstyviausią „nyčininką“, šalia Juozapo Albino Herbačiausko, jį parodė esant Aušra Jurgutienė (Naujasis romantizmas – iš pasiilgimo: lietuvių neoromantizmo pradininkų estetinė mintis). . Tuomet ir vitražų triptiko „Jehova“ trečiasis vitražas galbūt vaizduoja „paskutinį žmogų“, arba antžmogį.
Panašu, kad tai Vakarų civilizacijos kritika, galbūt įkvėpta Nietzsche’s iškeltų idėjų M. K. Čiurlionio mąstymo sąsajas su F. Nietzsche’s idėjomis buvo pastebėję jau amžininkai, tačiau aiškiausiai kaip mūsų kultūros ankstyviausią „nyčininką“, šalia Juozapo Albino Herbačiausko, jį parodė esant Aušra Jurgutienė (Naujasis romantizmas – iš pasiilgimo: lietuvių neoromantizmo pradininkų estetinė mintis). . Tuomet ir vitražų triptiko „Jehova“ trečiasis vitražas galbūt vaizduoja „paskutinį žmogų“, arba antžmogį.