Studija Konstituciniai principai ir Konstitucijos tekstas

Štai čia būtina pažymėti du svarbius dalykus.

Pirma. Konstitucinių principų gali būti daug, plėtojant konstitucinę doktriną jų gali daugėti, bet ne iki begalybės. Nors išvestiniai principai formuluojami aiškinant pirminius, sudėtinius bei jau suformuluotus išvestinius principus, pagrįstai konstatuoti tam tikrų principų buvimą galima tik remiantis pačios Konstitucijos nuostatomis. Tai – būtina korektiško, teisiškai pagrįsto ne tik išvestinių konstitucinių principų formulavimo sąlyga. Konstituciniai principai, kaip visą teisės sistemą kreipiantys pradai, žinoma, yra „sukurti“ žmonių, turinčių tam tikras vertybines orientacijas, dėl to ir patys turi vertybinį krūvį; bet vienąkart įtvirtinti Konstitucijoje, teisės akte, jie nustoja būti (tik) subjektyviai išpažįstamomis vertybėmis ir tampa objektyvia teise. Todėl konstituciniai principai nėra ir neturi būti išvedami iš „dar kokių nors“ aukštesnių imperatyvų, vertybių, siekių, tikslų ir pan. – jie yra atskleidžiami analizuojant Konstitucijos tekstą. Šie aukštesnieji imperatyvai, be abejo, diktavo Konstitucijos formuluočių turinį, bet jie istoriškai kinta, dėl to negali diktuoti Konstitucijos aiškinimo tuo mastu, kuriuo nėra atspindėti jos formuluotėse – nuostatose, įtvirtinančiose konstitucinius principus bei normas.

Kaip matėme, vienais atvejais konstituciniams principams iššifruoti pakanka nuorodos į tam tikrą Konstitucijos nuostatą, kurioje jie „tiesiogiai deklaruojami“ (pirminiai principai), kitais atvejais reikia nurodyti kelias tam tikrą principą įtvirtinančias nuostatas ir išskirti iš jų tai, kas leidžia į visas šias nuostatas žvelgti kaip į vieno ir to paties konstitucinio principo skirtingų aspektų išraiškas (sudėtiniai principai), dar kitais atvejais konstituciniai principai išvedami ne tiesiogiai iš Konstitucijos teksto, o iš jau suformuluotų konstitucinių principų (išvestiniai principai). Bet jei nėra Konstitucijos nuostatų, kuriomis gali būti grindžiamas principas, jis nėra pagrįstai laikytinas konstituciniu principu. Pavyzdžiui, baudžiamuosiuose įstatymuose gali būti (geidautina, kad ir būtų) įtvirtinamas bausmės ekonomijos principas, pagal kurį turi būti „nustatytos tokios sankcijų ribos, kurios leidžia teismui parinkti tokias minimalias bausmes, kurių užtektų nuteistajam pasitaisyti“ Armanas Abramavičius, Anna Drakšienė, Juozas Nocius, Vladas Pavilonis, Gintaras Švedas, Jonas Prapiestis, Baudžiamoji teisė: bendroji dalis, p. 51. . Kad šis principas, tegu ir pagrįstas, ir svarbus, ir humaniškas, nėra konstitucinis principas ar (bent kol kas) tokiu nėra oficialiai laikomas, netiesiogiai patvirtino Konstitucinis Teismas, konstatuodamas, kad „reikšmingas baudžiamųjų įstatymų principas yra tas, jog juose įtvirtintos bausmės neturi būti griežtesnės negu reikia, kad padaręs nusikaltimą asmuo pasitaisytų, t. y. ateityje nebenusikalstų“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1998. . Tad pagal Konstitucinio Teismo doktriną bausmės ekonomijos principas – baudžiamųjų įstatymų, o ne konstitucinis principas. Tačiau tai nereiškia, kad apskritai negali būti taip, jog bausmės ekonomijos principas būtų grindžiamas Konstitucijos nuostatomis – tai būtų solidus pagrindas jį traktuoti jau ne tik kaip baudžiamosios teisės, bet ir kaip konstitucinį principą.

Antra. Konstituciniai principai įtvirtinti Konstitucijoje. Bet ar tam tikri principai įtvirtinti Konstitucijoje, vienareikšmiškai galima pasakyti tik tuomet, kai suformuojama atitinkama konstitucinė doktrina, t. y. kai tai konstatuoja institucija, kuriai vienintelei patikėta aiškinti Konstituciją – Konstitucinis Teismas. Quod pendet, non est pro eo, quasi sit – tai, kas nenuspręsta, tarsi ir neegzistuoja.

Dabar tenka grįžti prie jau išsakytų minčių, kad konstitucinė teisė „neturi kito šaltinio – tik Konstituciją“, kad „konstitucinės teisės normos gali būti nustatytos tik pačioje Konstitucijoje ir niekur kitur“. Šį teiginį neišvengiamai reikia tikslinti. Reikalas tas, kad nors konstitucinės normos negali būti suformuluotos ne Konstitucijoje, o kokiuose nors kituose teisės aktuose, bet konstituciniai principai atskleidžiami aiškinant Konstituciją (jos nuostatas), o aiškinimo aktai yra Konstitucinio Teismo aktai. Vadinasi, Konstitucija be savo, kaip „vientiso akto“, teksto apima ir konstitucinę doktriną – „gyvąją konstituciją“, užtikrinančią viso konstitucinio reguliavimo dinamiškumą ir galimybę keistis nekintant „pagrindinio dokumento tekstui“ Эгидиюс Курис, «Некоторые вопросы конституционно допустимых ограничений права собственности в практике Конституционного суда Литовской Республики», с. 86–88. . Moderniosios konstitucinės sistemos pagrįstos idėja, kad konstitucija yra kur kas daugiau negu vieno akto, vadinamo „konstitucija“, tekstas Žr., pvz., Jan-Erik Lane, Constitutions and Political Theory, 1996; Robert F. Nagel, Constitutional Cultures: The Mentality and Consequences of Judicial Review, 1989; Carlos Santiago Nino, The Constitution of Deliberative Democracy, 1996. : laikui bėgant „pagrindinio“ teksto funkcijas vis labiau perima konstitucinė doktrina, generuojama aiškinant šį tekstą, o vėliau ir pačią save. Kai teigiama, kad, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucija yra patraukli ir patogi, nes trumpa Plg. „Mūsų 1992 metų Konstitucija triskart ilgesnė už Jungtinių Valstijų Konstituciją“ (Romualdas Ozolas, „Konstitucijos ribos“, p. 54). , pamirštama (o gal nenorima matyti?), kad tikroji, „gyvoji“ JAV Konstitucija surašyta daugiau kaip penkiuose šimtuose tomų Aukščiausiojo Teismo sprendimų – konstitucinėje jurisprudencijoje, kurioje formuluojama konstitucinė doktrina. Daryti išvadas apie bet kurios valstybės konstitucinę santvarką remiantis tik konstitucijos tekstu tolygu spręsti apie teatro vaidinimo turinį tik iš programos Žr. Egidijus Kūris, „Konstitucija ir jos aiškinimas“, p. 6. . Konstitucinė jurisprudencija – ne tik ne mažiau svarbus konstitucinės teisės šaltinis už Konstituciją; tai Konstitucijos nuostatų suvokimo ir tiesioginio taikymo prielaida, o kartu ir imperatyvas, privalomas įstatymų leidėjui. Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Maža to, Konstitucinio Teismo įstatymo Žr. Valstybės žinios, 1993, nr. 6-120; 1993, nr. 68-1277; 1996, nr. 73-1749; 1998, nr. 55-1519; 2001, nr. 21-691. 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Konstitucinio Teismo nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams“, o 5 dalyje – kad „Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį“. Nors Konstitucinio Teismo įstatyme vartojama formuluotė „turi įstatymo galią“, iš viso cituoto konstitucinio ir teisinio reguliavimo, o ypač iš Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies nuostatos, darytina išvada, kad ši galia – ypatinga. Tai – Konstitucijos galia, nes jos negalima įveikti priimant įstatymą ar kitą teisės aktą.

Dėl to svarbu, kad Konstitucinio Teismo aktuose būtų kaip galima griežčiau skiriama, kur yra konstitucinių principų formulavimas, jų išvedimas iš Konstitucijos teksto, o kur – konstitucinių normų analizė. Konstituciniam Teismui formaliai nėra suteikta galia kurti naujas normas, juolab jas automatiškai pakylėti į konstitucinį lygmenį Plg. „kai Konstitucijos tekstas interpretuojamas jį konkretinant ir aktualinant […] labai svarbu pačiam interpretuotojui suvokti, ar tai atitinka Konstitucijos, kaip visumos, galias. Jeigu interpretuotojas peržengia Konstitucijos ribas, tokiu atveju nebegalima kalbėti apie Konstitucijos interpretavimą ir tenka pripažinti, kad yra pakeičiamas konstitucinės normos turinys bei pažeidžiama pati Konstitucija“ (Vladas Pavilonis, „Konstitucijos interpretavimas vykdant abstrakčią teisės aktų teisėtumo kontrolę“, p. 24). . Tai – Tautos kompetencija, jos suverenių galių realizavimas. O konstitucinių principų formulavimas, jų plėtojimas ir aiškinimas – Konstitucinio Teismo uždavinys. Kol Konstitucinis Teismas nėra oficialiai konstatavęs, kad tam tikras principas yra konstitucinis, gali būti įvairių nuomonių, įvairių aiškinimų – mokslininkų, teisininkų, politikų, apžvalgininkų. Bet toks konstatavimas padėtį keičia iš esmės. Pavyzdžiui, tradiciškai laikoma, kad sutarčių laisvės principas yra vienas svarbiausių civilinės teisės principų; kartais jis apibūdinamas net ne kaip visos civilinės teisės, o kaip jos „prievolinės teisės pošakio“ principas Žr. Vladas Staskonis (sud), Civilinė teisė, p. 29. arba kaip „sutarčių teisės principas“, kurio „pagrindu konstruojamas visas sutarčių teisės institutas“ Valentinas Mikelėnas, Sutarčių teisė: bendrieji sutarčių teisės klausimai, p. 41. . Anaiptol neneigiant ir nekritikuojant šios visiškai pagrįstos pozicijos galima ir reikia pridurti: sutarčių laisvės principas (kitaip dar vadinamas sutarčių sudarymo laisvės principu) yra ir konstitucinis principas. Tai įsakmiai diktuoja konstitucinė doktrina, pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad

konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas glaudžiai siejasi su sutarčių sudarymo laisvės principu. Sutarčių sudarymo laisvė – tai sukonkretinta išraiška tokių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių kaip asmens laisvė (21 straipsnis), nuosavybės neliečiamumas (23 straipsnis), asmens ūkinės veiklos laisvė (46 straipsnis). Taigi sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1996.

Spustelėjus išskleisti...

Ar gali Konstitucinis Teismas laikui bėgant tam tikrus konstitucinius principus suformuluoti naujai, juolab pakeisti jų turinį? Svarstant teoriškai taip lyg ir neturėtų būti. Paprastai tariant, ši institucija neturi teisės suklysti, dėl ko vėliau turėtų taisytis. Kita vertus, ją, kaip ir bet kurią kitą, sudaro žmonės, Konstitucinio Teismo sudėtis nuolat keičiasi, teisės mokslas vystosi, pagaliau pati konstitucinė doktrina formuojama ad hoc, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju aiškinant Konstituciją tiek, kiek reikia konkrečiai bylai spręsti (čia galioja taisyklė interpretatio cessat in claris – aiškinti baigiama nustačius aiškų rezultatą Žr. Vladas Pavilonis, „Konstitucijos interpretavimas vykdant abstrakčią teisės aktų teisėtumo kontrolę“, p. 24. ). Todėl būna, kad tas pats konstitucinis principas vienose bylose aiškinamas plačiai, o kitose jis tik trumpai primenamas. Faktiškai konstituciniai principai nuolat performuluojami – atskleidžiami vis kiti jų aspektai, kai kada ir patikslinama ankstesnė doktrina skirtingai sudėliojant akcentus. Tai nesibaigiantis procesas.

Antai Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 28 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims; ši nuostata pakartota ir 2000 m. vasario 23 d. nutarime Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo nr. 1164 „Dėl dalies žemės ūkio ministerijos įmonių paskolų kapitalizavimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 13 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 9 straipsniui ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 1 daliai“, 1996; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 14 d. nutarimo nr. 36 „Dėl 1998 metų pavyzdžio banderolių tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams ženklinti įvedimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 daliai ir 12 straipsnio 1 daliai“, 2000. Tiksli 1996 m. vasario 28 d. nutarimo citata: „Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kuris savo ruožtu glaudžiai siejasi ir su kitais konstituciniais principais bei nuostatomis. Aiškinant Konstitucijos 29 straipsnio pirmosios dalies nuostatos turinį negalima neatsižvelgti į Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostatą, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Šios nuostatos, viena kitą sąlygodamos, sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą. // Taigi konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Tai taikytina ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, nes jie paprastai yra fizinių asmenų susivienijimai. // Negalima neatsižvelgti į tai, kad įstatymų leidėjas, vykdydamas savo įgaliojimus ir leisdamas įstatymus, taip pat gali formuluoti principus, kuriais grindžiamas konkretus įstatymas. Tačiau šių principų negalima tapatinti su konstituciniais. Minėtų principų sąveika turi esminę tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę teisiniam reguliavimui. Įstatymuose įtvirtinti principai gali būti pakeisti įstatymais ir, svarbiausia, jie negali pažeisti konstitucinių principų. // Vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti atitinkamų subjektų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; antra, reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt.; trečia, būtina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tik tais atvejais, kai į visas anksčiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Jeigu būtų ignoruojama bent viena sąlyga, galėtų kilti abejonių dėl specialios teisės normos atitikimo konstitucinėms nuostatoms“. Tiksli 2000 m. vasario 23 d. nutarimo citata: „Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs“. Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 28 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims“. Žr. taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo 5 ir 10 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 6 d. nutarimų nr. 309 ir 310 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normoms“, 1996. , kituose Konstitucinio Teismo aktuose. Taigi atrodo, iš esmės atsisakyta ankstesnės, dar 1993 m. lapkričio 8 d. nutarime suformuotos doktrinos, pagal kurią konstitucinis asmenų lygybės principas taikytinas tik fiziniams asmenims Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. kovo 16 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1993. Tiksli šio nutarimo citata: „Minimas 29 straipsnis yra Konstitucijos II skirsnyje, kuris pavadintas „Žmogus ir valstybė“, todėl sąvoka „asmuo“ šiuo atveju tegali būti „žmogaus“ sinonimas. Šiame Konstitucijos skirsnyje, kartu ir 29 straipsnyje, kalbama tik apie žmogaus ir piliečio teises, laisves bei pareigas, todėl nėra juridinio pagrindo plačiau traktuoti sąvoką „asmuo“. // Kolektyviniams teisės subjektams (organizacijoms, institucijoms) būdinga teisinės padėties įvairovė, todėl tik teisės subjektų tipologijos pagrindu gali būti išskiriamos vienodą specialųjį teisnumą turinčios subjektų grupės, tik jos gali būti tarpusavyje lyginamos.“ Šios doktrinos kritiką žr. Valentinas Mikelėnas, „Teisės aiškinimas: teorinės ir praktinės problemos“ (3), p. 11; Dalia Mikelėnienė, Valentinas Mikelėnas, Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai, p. 201–202; bandymą šią doktriną pateisinti, kartu pripažįstant, kad kritika „teisinga“, tačiau „nevisiškai“, žr. Juozas Žilys, „Konstitucinis Teismas ir Lietuvos teisės raida“, p. 56, išn. 69. . Kita vertus, plėtojant konstitucinį asmenų lygybės principą buvo išaiškinta, kad jis nėra absoliutus tiek, kad diferencijuotą teisinį reguliavimą darytų negalimą Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo nr. 1164 „Dėl dalies žemės ūkio ministerijos įmonių paskolų kapitalizavimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 13 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 9 straipsniui ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 1 daliai“, 1996; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo 5 ir 10 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 6 d. nutarimų nr. 309 ir 310 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normoms“, 1996; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu nr. 909 patvirtintos valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1998; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 2 punkto ir 20 straipsnio 1, 2, 3 bei 4 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1998; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1998; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui“, 2000. .

Kitas pavyzdys. Konstitucinis Teismas 1994 m. vasario 14 d. nutarime konstatavo, kad prokurorai traktuotini kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 53 straipsnio ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 21 straipsnio trečiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1994. Šios doktrinos kritiką žr. Valentinas Mikelėnas, Civilinis procesas, d. 1, p. 206–208. . Bet štai jau 1997 m. spalio 1 d. nutarime pozicija koreguojama: nors vis dar tvirtinama, kad prokurorai laikytini teisminės valdžios dalimi, bet drauge pabrėžiama, kad jų negalima tapatinti su teismu Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 195 straipsnio penktosios dalies ir 242 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1997. , o 1999 m. vasario 5 d. nutarime teigiama, kad prokurorai – tai teisminės valdžios dalis, vykdanti specifines funkcijas Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 4 ir 5 dalių, 256 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 4 dalies, 280 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1999. ; pagaliau 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime rašoma:

Prokurorai nėra teisėjai, jie nevykdo teisingumo. Konstitucijoje jiems patikėta specifinė funkcija, kurios negalima tapatinti su teisminės valdžios įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 14, 25¹, 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 69¹ ir 73 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1999. Žr. taip pat Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 22 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 bei 3 dalių ir 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2001, kuriame konstatuota: „pagal Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalį prokurorų skyrimo tvarką ir jų statusą nustato įstatymas. Nustatydamas prokurorų statusą įstatymų leidėjas turi kompetenciją nustatyti prokurorų vietą valstybės institucijų sistemoje atsižvelgiant į Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prokurorų funkcijas, nustatyti prokurorų įgaliojimus, reglamentuoti prokurorų veiklos organizavimą bei procedūras, profesinius ar kitokius reikalavimus prokurorams, nustatyti jų veiklos garantijas ir pan. Įstatymų leidėjas šioje srityje turi diskreciją, kiek jos neriboja Konstitucija“.

Spustelėjus išskleisti...

Tai – laipsniškas konstitucinės doktrinos plėtojimas ją koreguojant (ne taip švelniai tariant, doktrinos keitimas). Šį procesą galima vertinti įvairiai, bet akivaizdu viena: be paties Konstitucinio Teismo, nėra kitos institucijos, kuri galėtų koreguoti konstitucinių principų turinio oficialią sampratą.

Ar tai reiškia, kad nepripažįstama, jog aiškinti Konstituciją ir formuluoti konstitucinius principus gali ne Konstitucinis Teismas? Jokiu būdu ne. Antai Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad

kiekvieno teisės instituto atitikimas Konstitucijai turi būti vertinamas pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus. Atskleisti teisinės valstybės sampratos turinį – tai konstitucinės doktrinos funkcija. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1999.

Spustelėjus išskleisti...

Tačiau ir atskleisdamas teisinės valstybės sampratos turinį, ir formuluodamas kitus konstitucinius principus bei aiškindamasis jų turinį pats Konstitucinis Teismas ne kartą yra rėmęsis teisės mokslo teiginiais, tarptautine patirtimi.

Keletas tai iliustruojančių citatų.

Interpretuojant šiuos Konstitucijos straipsnius pažymėtina, kad Lietuvos valstybė, pripažindama tarptautinės teisės principus ir normas, šalies gyventojams negali taikyti iš esmės kitokių standartų. Save laikydama lygiateise tarptautinės bendrijos nare, ji savo valia priima ir pripažįsta šiuos principus bei normas, jos papročius, dėsningai integruojasi į pasaulio kultūrą ir tampa natūralia jos dalimi. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1998.

Spustelėjus išskleisti...

Jeigu Konstitucijos normos apimtų anksčiau atsiradusius faktus, neturėjusius teisinės reikšmės, būtų išplečiama teisinio reguliavimo sritis – teisės normų galiojimas nukreipiamas atgal. Tai prieštarautų bendram teisės principui „įstatymas atgal negalioja“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio antrosios dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1994.

Spustelėjus išskleisti...

Pagal teisės doktriną, jei yra bendrų ir specialių teisės normų konkurencija, taikomos specialios teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo nr. 1164 „Dėl dalies Žemės ūkio ministerijos įmonių paskolų kapitalizavimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 13 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 9 straipsniui ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pirmajai daliai“, 1996.

Spustelėjus išskleisti...

Pažymėtina, kad tiek Žmogaus teisių doktrina, tiek ja besiremianti demokratinių valstybių teisė pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kai kurias kitas pagrindines žmogaus teises. Tačiau laikomasi esminės nuostatos, kad negalima apribojimais pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės turinio esmės. Jeigu teisė taip apribojama, kad jos įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu teisė suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai tokiu atveju būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto, 39 straipsnio, 40 straipsnio pirmosios bei antrosios dalių, 45 straipsnio ir 46 straipsnio antrosios bei trečiosios dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1996.

Spustelėjus išskleisti...

Teisės doktrinoje žala paprastai suprantama kaip asmens sužalojimas, jo gyvybės atėmimas arba pakenkimas asmens teisėms ar įstatymų saugomiems jo interesams, taip pat turto sužalojimas ar sunaikinimas, dėl ko nukentėjęs asmuo negauna atitinkamų vertybių arba praranda jas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo nr. 1004 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ 3.1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 499 straipsnio pirmajai daliai ir Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsniui“, 1997.

Spustelėjus išskleisti...

Administracinis teisės pažeidimas ir nusikaltimas apibūdinami kaip pavojingos veikos, kadangi jas padarius yra pažeidžiamos tam tikros vertybės. Teisės doktrina visuotinai pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesnį nusikaltimo pavojingumą nulemia ne tik objekto, bet ir kitų objektyvių bei subjektyvių požymių visuma. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1997.

Spustelėjus išskleisti...

Laikomasi nuomonės, kad teisminė kontrolė būdinga anglosaksų teisės sistemos šalims. Sąvoka „teisminė kontrolė“ šiuo atveju vartojama sąlygiškai ir reiškia tik pasyviąją kontrolę, t. y. patys teismai savo iniciatyva nieko nekontroliuoja, tačiau jie nagrinėja skundus dėl savivaldos institucijų ar jų pareigūnų priimtų aktų bei veiksmų. Kita vertus, teismai nagrinėja ir savivaldos institucijų skundus, kai valstybės institucijos pažeidžia savivaldybių teises. Būtent tai konstitucinės teisės doktrinoje ir vadinama teismine savivaldybių veiklos kontrole. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybės atstovo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės valdymo tarnybos „A“ lygio valdininkų pareigybių sąrašo papildymo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1998.

Spustelėjus išskleisti...

Konstitucinis Teismas taip pat pažymi, kad Sąlygų ginčijamo punkto vienų papunkčių nuostatos formuluojamos neaiškiai, o formuluojant kitus papunkčius nepaisoma teisėje pripažintos priežastingumo doktrinos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 4 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsniui“, 1996.

Spustelėjus išskleisti...

Taigi tokia pozicija, kai nepaliekama galimybių sprendimą ginčyti teisme, nesiderina su teisinės valstybės koncepcija ir konstitucine asmens teisių apsaugos doktrina. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 1 ir 2 straipsnių, 3 straipsnio 2 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1999.

Spustelėjus išskleisti...

Nenumatyta ir asmenų, kuriems taikomi darbinės veiklos apribojimai, galimybė kreiptis į teismą. Tuo tarpu pagal visuotinai pripažintą žmogaus teisių ir laisvių gynimo doktriną teises ir laisves galima suvaržyti tik įstatymu ir būtinai užtikrinant galimybę dėl pažeistos teisės kreiptis į teismą. Ten pat.

Spustelėjus išskleisti...

Konstitucinis Teismas sutinka su Lietuvos mokslo tarybos išvada, kad sprendžiant asmenų, baigusių aukštąsias mokyklas buvusioje Sovietų Sąjungoje, išsilavinimo klausimus universitetiniu išsilavinimu galima laikyti tik išsilavinimą, įgytą valstybiniuose universitetuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1996.

Spustelėjus išskleisti...

Teisės moksle, kitų valstybių įstatymų leidybos praktikoje yra žinomi vadinamieji programiniai įstatymai. Tokių įstatymų forma ir galimas jų turinys yra nustatomas konstitucijose. Programiniai įstatymai nustato valstybės ekonominės ir socialinės veiklos tikslus, bet ne teisės normas, reguliuojančias teisinių santykių subjektų elgesį. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra numatyti programiniai įstatymai kaip speciali įstatymų forma, todėl visi įstatymai vertintini kaip faktinio galiojimo pirminiai teisės aktai, kurie privalomi visiems teisinių santykių subjektams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 17 d. Seimo nutarimo „Dėl žemės reformos pagrindinių krypčių“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 1994.

Spustelėjus išskleisti...

Kaip matome, mokslinis Konstitucijos ir teisės sistemos aiškinimas, aplenkiantis Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra svarbi konstitucinės doktrinos formavimo prielaida. Skirtumas tik tas, kad oficialioji, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama konstitucinė doktrina turi teisinę galią, tuo tarpu visos kitos konstitucinių principų interpretacijos – ne.

Baigiant pažymėtina štai kas. Parodžius, jog konstituciniai principai skiriasi pagal tai, kaip jie formuluojami Konstitucijos tekste, ir net pagal tai, ar jie tiesiogiai jame formuluojami (ar yra išvedami iš kitų – tiesiogiai suformuluotų – principų), aišku, kodėl šios studijos pavadinime nurodyti ne Konstitucijos, o konstituciniai principai. Pastaroji sąvoka žymi ne tik tuos pirminius arba sudėtinius Konstitucijos principus, tiesiogiai deklaruojamus Konstitucijos nuostatose, bet ir tuos, kuriuos (kaip Konstitucijos aiškinimo rezultatą) generuoja konstitucinė jurisprudencija ir jos formuojama konstitucinė doktrina, – išvestinius principus. Konstitucinių principų sąvoka aprėpia visas aptartąsias jų rūšis.

Literatūra

• Abramavičius, Armanas; Anna Drakšienė, Juozas Nocius, Vladas Pavilonis, Gintaras Švedas, Jonas Prapiestis, Baudžiamoji teisė: bendroji dalis, Vilnius: Eugrimas, 1996.
• Bayles, Michael D., Principles of Law: A Normative Analysis, Dordrecht, Boston, Lancaster, Tokyo: D. Reidel Publishing Company, 1987.
• Dicey, Albert Venn, Konstitucinės teisės studijų įvadas, iš anglų kalbos vertė Lolita Raudienė, Ridas Petkus, Vilnius: Eugrimas, 1998.
• Kelman, Mark, A Guide to Critical Legal Studies, Cambridge: Harvard University Press, 1987.
• Kennedy, Duncan, “Form and Substance in Private Law Adjudication,” Harvard Law Review, 1976, vol. 89, no. 11, pp. 1687–1694.
• Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 22 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 bei 3 dalių ir 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai “, Valstybės žinios, 2001, nr. 29-938.
• Kūris, Egidijus, „Ko neparašė Rogeris Cotterrellas, arba subjektyvus teisės sociologijos įvado įvadas“ | Roger Cotterrell, Teisės sociologija: įvadas, iš anglų kalbos vertė Gediminas Dominas, Kaunas: Dangerta, 1997.
• Kūris, Egidijus, „Konstitucija ir jos aiškinimas“, Politologija, 1999, nr. 2 (14), p. 3–16.
• Kvietkauskas, Valdemaras (sud.), Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.
• Lane, Jan-Erik, Constitutions and Political Theory, Manchester, New York: Manchester University Press, 1996.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. kovo 16 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1993, nr. 61-1166.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio antrosios dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1994, nr. 31-562.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo normų, nustatančių aukštųjų mokyklų bendrabučių kambarių privatizavimą, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1994, nr. 50-948.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 23 d. nutarimo „Dėl kai kurių Vyriausiosios rinkimų komisijos narių atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus neteisėtus Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimus“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės žinios, 1994, nr. 51-979).
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas „Dėl 1994 m. birželio 15 d. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ 1, 9, 12 ir 39 punktų nuostatų, kuriomis buvo pakeisti ar papildyti referendumo įstatymo 1, 9, 12 ir 32 straipsniai, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1994, nr. 57-1120.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 17 d. Seimo nutarimo „Dėl žemės reformos pagrindinių krypčių“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1994, nr. 7-116.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 17 d. Seimo nutarimo „Dėl žemės reformos pagrindinių krypčių“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1994, nr. 7-116.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 53 straipsnio ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 21 straipsnio trečiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1994, nr. 13-221.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimo nr. 465 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 3 d. nutarimo nr. 124 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų, valstybinio arbitražo, prokuratūros bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 straipsnio pirmajai daliai, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio pirmajai daliai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymui, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“, Valstybės žinios, 1995, nr. 101-264.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1995, nr. 9-199.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 straipsnio septintosios dalies nuostatos, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 26 d. nutarimo nr. 55 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo“ 1.2 punkto nuostatos, 2.1 punkto ir jo 1, 2 bei 3 papunkčių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės žinios, 1995, nr. 89-2007.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto, 39 straipsnio, 40 straipsnio pirmosios bei antrosios dalių, 45 straipsnio ir 46 straipsnio antrosios bei trečiosios dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1996, nr. 36-915.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo 5 ir 10 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 6 d. nutarimų nr. 309 ir 310 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normoms“, Valstybės žinios, 1996, nr. 126-2962.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1996, nr. 114-2643.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1996, nr. 67-1628.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio pirmosios dalies bei 50 straipsnio pirmosios dalies normų ir Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 2 straipsnio antrosios dalies bei 14 straipsnio šeštosios dalies nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1996, nr. 9-228.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo nr. 1164 „Dėl dalies žemės ūkio ministerijos įmonių paskolų kapitalizavimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 13 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 9 straipsniui ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 1 daliai“, Valstybės žinios, 1996, nr. 20-537.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ pripažinimo netekusiu galios ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudarymo“ atitikimo Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1997, nr. 49-1173.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1997, nr. 104-2645.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinasis įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją“, Valstybės žinios, 1997, nr. 104-2645.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo nr. 1004 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ 3.1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 499 straipsnio pirmajai daliai ir Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsniui“, Valstybės žinios, 1997, nr. 7-130.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 195 straipsnio penktosios dalies ir 242 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1997, nr. 91-2289.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. vasario 25 d. nutarimo „Dėl V. Nikitino atleidimo iš generalinio prokuroro pareigų“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1998, nr. 39-1044.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu nr. 909 patvirtintos valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1998, nr. 57-1605.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 4 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsniui“, Valstybės žinios, 1996, nr. 43-1187.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1998, nr. 109-3004.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1998, nr. 100-2791.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1998, nr. 5-99.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 2 punkto ir 20 straipsnio 1, 2, 3 bei 4 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1998, nr. 95-2642.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybės atstovo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės valdymo tarnybos „A“ lygio valdininkų pareigybių sąrašo papildymo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1998, nr. 18-435.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. balandžio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 1 d. nutarimo nr. 647 „Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą uždarojo konkurso būdu ir lėšų skyrimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 8 straipsniui“, Valstybės žinios, 1999, nr. 36-1094.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 3 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 22 d. nutarimo nr. 620 „Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos ir jų institucijų reorganizavimo tvarkos bei terminų“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniui ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsniui“, Valstybės žinios, 1999, nr. 50-1624.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1999, nr. 42-1345, nr. 43.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 14, 25¹, 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 69¹ ir 73 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1999, nr. 109-3192.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 1 ir 2 straipsnių, 3 straipsnio 2 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1999, nr. 23-666.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 dalių, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 dalies, 22 straipsnio 1 punkto, 24 straipsnio 2 dalies 5 bei 11 punktų, 26 straipsnio 3 dalies 7 punkto, 31 straipsnio 2, 4 dalių ir 6 dalies 2 punkto, 37 straipsnio 4 dalies, 45 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1999, nr. 101-2916.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 10 straipsnio 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimo nr. 105 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos reorganizavimo“ 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimo nr. 117 „Dėl Lietuvos zoologijos sodo steigėjo teisių perdavimo“ 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 30 d. nutarimo nr. 366 „Dėl kai kurių Žemės ir miškų ūkio ministerijos funkcijų perdavimo Aplinkos apsaugos ministerijai ir Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos įsteigimo“ 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1999, nr. 61-2015.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 4 ir 5 dalių, 256 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 4 dalies, 280 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1999 m, nr. 15-402.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 3 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21 straipsnio 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 2 ir 5 punktų, 37 straipsnio 2 punkto ir 38 straipsnio 2 ir 3 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2000, nr. 49-1424.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 25¹ straipsnio pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies, 50 straipsnio 3 ir 9 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2000, nr. 105-3318.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui“, Valstybės žinios, 2000, nr. 88-2724.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu nr. 829 „Dėl 1939–1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo „1939–1990 metų okupacijų represinės struktūros, tarnybos ir pareigos, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“ 9 bei 12 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 daliai“, Valstybės žinios, 2000, nr. 14-370.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 14 d. nutarimo nr. 36 „Dėl 1998 metų pavyzdžio banderolių tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams ženklinti įvedimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 daliai ir 12 straipsnio 1 daliai“, Valstybės žinios, 2000, nr. 17-419.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2001, nr. 5-143.
• MacCormick, Neil; Ota Weinberger, An Institutional Theory of Law: New Approaches to Legal Positivism, Dordrecht, Boston, Lancaster, Tokyo: D. Reidel Publishing Company, 1986.
• Mikelėnas, Valentinas, „Teisės aiškinimas: teorinės ir praktinės problemos“ (3), Justitia, 1997, nr. 3.
• Mikelėnas, Valentinas, Civilinis procesas, d. 1, Vilnius: Justitia, 1997.
• Mikelėnas, Valentinas, Sutarčių teisė: bendrieji sutarčių teisės klausimai, Vilnius: Justitia, 1996.
• Mikelėnienė, Dalia; Valentinas Mikelėnas, Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai, Vilnius: Justitia, 1999.
• Nagel, Robert F., Constitutional Cultures: The Mentality and Consequences of Judicial Review, Berkeley, Los Angeles, London: University of California Press, 1989.
• Nino, Carlos Santiago, The Constitution of Deliberative Democracy, New Haven, London: Yale University Press, 1996.
• Ozolas, Romualdas, „Konstitucijos ribos“ | Konstitucija, žmogus, teisinė valstybė, konferencija, skirta Lietuvos Respublikos Konstitucijos penkerių metų sukakčiai, Vilnius, 1997 m. spalio 24–25 d., Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 1998, p. 51–57.
• Pavilonis, Vladas, „Konstitucijos interpretavimas vykdant abstrakčią teisės aktų teisėtumo kontrolę“ | Konstitucinės priežiūros institucijų baigiamieji aktai, Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2000.
• Staskonis, Vladas (sud), Civilinė teisė, Kaunas: Vijusta, 1997.
• Vaišvila, Alfonsas, Teisės teorija, Vilnius: Justitia, 2000.
• Vaitiekienė, Elena; Saulė Vidrinskaitė, Lietuvos konstitucinės teisės įvadas, Vilnius: Justitia, 2001.
• Žilys, Juozas, „Konstitucinis Teismas ir Lietuvos teisės raida“ | Konstitucinė justicija: dabartis ir ateitis, tarptautinė konferencija, skirta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įkūrimo penkerių metų sukakčiai, 1998 m. balandžio 23–24 d., Vilnius, Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1998.
• Алексеев, Сергей Сергеевич, Общая теория права, т. 2, Москва: Юридическая литература, 1982.
• Курис, Эгидиюс, «Некоторые вопросы конституционно допустимых ограничений права собственности в практике Конституционного суда Литовской Республики» | Алексей Станиславович Автономов (ред.), Роль Конституционных судов в обеспечении права собственности: сборник докладов, Москва: Институт права и публичной политики, 2001, с. 86–103.
• Протасов, Валерий Николаевич, Что и как регулирует право, Москва: Юрист, 1995.

Constitutional Principles and the Text of the Constitution

Summary. The study deals with the typology and the system of the constitutional principles. It provides with the concept of constitutional principles and their peculiarities in the context of the legal principles, as such, as well as with the interrelationship between constitutional principles, on the one side, and constitutional norms, the text of the Constitution, constitutional jurisprudence, and constitutional doctrine, on the other. The author argues that the analysis of the specific constitutional principles must be based not on the statutory law but on the interpretation of the text of the Constitution as provided in the constitutional doctrine(s) generated in the jurisprudence of the Constitutional Court. He also shows that such approach leads to even more fundamental theoretical conclusions as it compels to treat the law not as a system of norms but as a system of principles and norms. The analysis is based on the theoretical assumption that constitutional law is different from all other fields of law, it cannot be considered as a branch of law but as a law above all the branches of statutory law. It is suggested to view constitutional law not only as a substitute for the unduly forgotten state law, and to rehabilitate the latter as one of the branches of statutory law.